2012 m. gruodžio 29 d.    
Nr. 49
(2024)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Apie minimalios algos didinimą

Kaip rašome šiame numeryje (žr. priedą „XXI amžiaus horizontai“, p. 1), pagal darbuotojų gaunamų atlyginimų dydį iš visų 27 ES šalių 2010 metais „pirmavo“ Latvija, Lietuva ir Rumunija – šiose trijose šalyse daugiau nei ketvirtadalis visų darbuotojų gauna mažus atlyginimus. Lietuvoje jis tik šiemet padidintas 50 litų ir siekia vos 850 litų. Suprantama, toks atlyginimų lygis, atskaičius mokesčius, yra itin žemas, todėl ne veltui dabartinės valdančiosios daugumos partijos laimėjo rinkimus, iškėlusios šūkį pakelti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1000 ir net 1509 litų dydžio. Vienas pirmųjų naujosios Vyriausybės žingsnių buvo sprendimas nuo sausio 1 d. didinti MMA iki 1 tūkst. litų. Tokį sprendimą patvirtino premjeras Algirdas Butkevičius. Prieškalėdinę savaitę interviu „Žinių radijui“ jis kalbėjo: „Žinote, Lietuvoje vergavimo laikotarpis turi pasibaigti. Žmonės nėra vergai, o kada jie gaus nors truputį didesnes pajamas, jas išleis vidaus vartojimui. Tas verslininkas, kuris yra orientuotas į vidaus rinką, po 3–4 mėnesių pamatys, kad ekonominis procesas pradėjo greitėti, perkamumas auga, o didėjant jam, didėja pajamos bei gamyba“. Paklaustas, ar mano, jog, žmogui uždirbant tik „ant pravalgymo“, dirbama vergovės sąlygomis, Premjeras atsakė teigiamai: „Taip, tai yra nemalonus gyvenimas – susimoki už šilumą ir galvoji, ar dar liko pinigų būtinam pragyvenimui“.

Taip aiškindamas premjeras tikrai norėjo apgauti ne tik paprastus žmones, gaunančius labai nedidelę MMA, bet ir save. A. Butkevičius teigė, kad su smulkiaisiais verslininkais sutarta ir dėl finansinės naštos palengvinimo. Esą bus geranoriškai žiūrima į finansinę būklę tų įmonių, kurios pareikš perspėjimus, kad gali bankrutuoti. „Bet jos turės pateikti visus skaičiavimus, visą informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kad jiems šiek tiek ta finansinė situacija būtų palengvinta, atidedant tam tikrų mokesčių mokėjimą vėlesniam laikui (...), bus galima tartis dėl visų mokesčių mokėjimo atidėjimo tam tikram laikotarpiui, sutarus su VMI“. Taip Premjeras kalbėjo prieš Šv. Kalėdas po Vyriausybės pasitarimo. Jis aiškino, kad komunikacija tarp abiejų pusių ir geranoriškas VMI požiūris galėtų padidinti finansų viešumą bei skaidrumą ir sakė, kad naujoji valdžia pradeda „dirbti įgyvendindama rinkėjams duotus įsipareigojimus“, kad „MMA padidinimas padės naikinti socialinę atskirtį, kuri sparčiai augo pastaraisiais metais“.

Skaičiuojama, kad MMA padidinimas palies apie 200 tūkst. darbuotojų, iš jų – apie 50 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų. Vyriausybė priėmė sprendimą didinti MMA iki 1000 Lt, nepaisydama nuogąstavimų dėl daugybės įmonių, negalėsiančių išgyventi esant naujiems reikalavimams. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ragino atsisakyti planų didinti MMA iki 1000 litų ir vietoj to didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Taip būtų išvengta neigiamų padarinių – darbuotojų atleidimų ar darbo laiko trumpinimo. Padidinus neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) iki dabartinio MMA dydžio (850 litų), darbuotojo pajamos „į rankas“ išaugtų nuo 715 iki 774 litų, o mokesčių našta sumažėtų. Anot LLRI ekspertų, laimėtų visi – ir darbuotojai, ir darbdaviai. Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas, aiškino: „Politikams nusprendus didinti MMA, privačios įmonės juk nepradeda produktyviau dirbti, neišauga jų apyvarta, tad ir neatsiranda šaltinio mokėti padidintoms algoms. Viešajame sektoriuje MMA didinimui reikiamas lėšas tikimasi gauti iš mokesčių mokėtojų kišenės. O iš kur paimti pinigų smulkiems verslininkams? Kelti kainas? Jei valdžia nori didinti atlyginimus vien viešajame sektoriuje, ji tai gali daryti tiesiogiai, o ne keldama MMA ir išbalansuodama ūkį.“

LLRI atkreipė dėmesį į tai, kad Finansų ministerijos prognozės padidinus MMA surinkti daugiau mokesčių iš atlyginimų yra nepagrįstos, nes neatsižvelgiama į neigiamas šio sprendimo pasekmes darbo rinkai – etatų mažinimą, atleidimus ar įmonių bankrotą. Kai atlyginimai kyla, nes ekonomika auga po 8–9 proc., mokesčių surenkama daugiau. O jei ūkiui atsigaunant po krizės atlyginimai yra dirbtinai didinami, galima tikėtis ne daugiau mokesčių pajamų, o daugiau bankrotų ir šešėlinės ekonomikos. „Jeigu valdžia nori būti dosni, ji gali tai daryti ne svetima, bet savo sąskaita: padidinti NPD ir tokiu būdu sumažinti mažiausiai uždirbančių gyventojų sumokamus mokesčius. Skirtingai nuo MMA didinimo, kuris gali atsigręžti prieš pačius žmones darbo laiko trumpinimu ar atleidimais, NPD didinimas yra garantuotas būdas padidinti žmonių pajamas be nepageidautinų pasekmių dirbantiesiems ir ekonomikai“, – teigė LLRI vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva.

Prekybininkų ir kooperatyvų atstovai sako, kad išgyventi daugeliui gal ir pavyks, tačiau sprendimas jiems yra skaudus. Ypač nukentės kaimo parduotuvės – jos dirbs arba trumpiau, arba bus uždarytos, arba pasitrauks į šešėlį.

Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ generalinis direktorius Algimantas Akstinas mano, jog planuojamas MMA didinimas primena prieš kelis metus vykdytą naktinę mokesčių reformą. „Manau, kad didelė įmonių dalis susidurs su sunkumais, nes visur pasaulyje ir Europoje smulkus ir vidutinis verslas užima didžiausią darbo vietų dalį, galbūt pusė smulkių ir vidutinių įmonių gali turėti problemų gavusios nurodymą mokėti didesnį MMA tam nepasiruošus. Įmonės gali pradėti mažinti etatų skaičių. Visus pinigus reikia uždirbti, o metų pradžia visada būna sudėtinga, paslaugų ir prekių pardavimai sumažėja, ir jeigu toks sprendimas priimamas nuo sausio 1-osios, laiko pasiruošti nėra, ir problemų gali kilti metų pradžioje“, – sako jis.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neigiamai vertino valstybės galimybes didinti MMA viešajame sektoriuje, kur apie 6 proc. valstybės tarnautojų gauna minimalų atlyginimą, o kai kurios valstybės išmokos yra indeksuojamos ir siejamos su minimaliu atlyginimu. Ekonomistas teigė, kad dabar galiojantis Fiskalinės drausmės įstatymas neleidžia tokiu mastu didinti atlyginimų, nes tai sukuria apie 150 mln. Lt papildomas išlaidas valstybei. Kadangi papildomų pajamų nebus gaunama, reikia galvoti, iš kur paimti reikiamus 150 mln. Lt. Kalbėdamas apie minimalios algos didinimo poveikį visai Lietuvos ekonomikai N. Mačiulis sakė, kad kurį laiką bus juntamas teigiamas poveikis. „Skurdžiausiai gyvenančių ir mažiausiai uždirbančių žmonių perkamoji galia padidės, tačiau ne tiek, kiek galima tikėtis: oficialioji statistika rodo, kad penktadalis privačiame sektoriuje dirbančių gauna minimalų atlyginimą, bet realiai jų yra dvigubai mažiau – apie dešimtadalį. Kai kuriems dirbantiesiems padidės oficialiai gaunama dalis, bet sumažės „vokeliuose“ gaunama ir realiai jų perkamoji galia nepasikeis“, – kalbėjo N. Mačiulis. Ekonomistas pastebėjo, kad atlyginimo padidėjimo nepajaus didelių miestų gyventojai, kur maža dalis dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą. Pasak jo, minimalaus atlyginimo didinimas sukels didesnę infliaciją ir todėl sumažės galimybės įsivesti eurą. „Dabar mes matome ir brangstančią elektrą ir darbo sąnaudas, tai kelia infliaciją, didesnę nei Mastrichto kriterijus. Žiūrint į Vyriausybės programą beveik nėra nė vienos srities, kurioje nežadama didinti finansavimo – ir sveikatos apsaugai, ir švietimui, ir valstybės tarnautojų atlyginimams, ir išmokų didinimui, ir PVM lengvatoms. Visi šie tikslai nėra suderinami. Prioritetų nebuvimas kelia nerimą – išsikėlus tokius tikslus ir bandant juos įgyvendinti, galima greitai destabilizuoti valstybės finansus. Sunkus kelias, kurį mes nuėjome per ketverius metus, susiveržę diržus, bandydami subalansuoti finansus... dabar vėl sukama atgal ir užmirštama sudėtinga patirtis“, – pastebėjo ekonomistas. N. Mačiulis mato riziką, jog Lietuva gali pasukti Graikijos keliu, kai didinant valstybės išlaidas sukuriamas trumpalaikis gerovės jausmas, tačiau sugriaunama šalies finansų sistema.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas taip pat mano, kad naujosios Vyriausybės ketinimai MMA priartinti prie pusės vidutinio darbo užmokesčio Lietuvą priartintų prie Graikijos. „Jeigu ta nuostata būtų įgyvendinta, Lietuva pagal minimalios ir vidutinės algos santykį pasivytų Graikiją, kuri šiuo metu pirmauja ir yra vienintelė valstybė, kurioje minimali alga sudaro lygiai pusę viso vidutinio darbo užmokesčio. Konkurencingumo prasme įtaka būtų labai neigiama, tai sumažintų Lietuvos eksporto konkurencingumą, šiek tiek pakoreguotų gamybos rodiklį žemyn, tai reiškia, kad sumažėtų užimtumas ir padidėtų nedarbas, tai prieštarauja nuostatoms, kuriose yra minima, kad užimtumo didinimas, skurdo ir nedarbo lygio mažinimas yra vienas iš Vyriausybės prioritetų“, – aiškina A. Izgorodinas. Pasak jo, minimalios algos didinimas ir bet koks viešojo sektoriaus išlaidų didinimas turi būti daromas „labai atsargiai ir labai aiškiai pamatuojant“, ar tikrai valstybės biudžetas tam turi pakankamai lėšų. „Siekis didinti minimalią algą iki 50 proc. vidutinės algos, viešojo sektoriaus algų didinimas kelia tam tikrą susirūpinimą, kadangi tai Lietuvai gresia graikišku scenarijumi su visomis jo neigiamomis pasekmėmis“, – sakė A. Izgorodinas.

Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. „Noras padaryti geresnį gyvenimą žmonėms, ypatingai mažai uždirbantiems, šiaip yra sveikintinas, bet reikėtų tai daryti viską subalansavus, nustačius, koks turėtų būti ekonomikos augimas. Mums reikia turėti rodiklius, kad, tarkime, esant tam tikram ekonomikos augimui, mes galime tai daryti, – sakė jis. – Bet reikia, kad valstybė tada palengvintų administracines naštas, paskatintų tiesioginių užsienio investicijų atėjimą ir tą viską paverstų aiškiu dokumentu, kuris vadinasi biudžetas, parodytų visą sąveiką, nes kai sėdi prie jo, kai pradedi skaičius dėlioti, ta lentelė aiškiai parodo, ką gali ir ko negali“.

Lietuvos smulkieji verslininkai, kurie nukentės dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo nuo 850 litų iki 1 tūkst. litų, galės kreiptis į Mokesčių inspekciją, prašydami leisti atidėti mokesčių mokėjimą. Taip sako premjeras A. Butkevičius. Kaip bus skaičiuojama, kokie mokesčiai ir kuriam laikui galės būti atidedami, pasak Premjero, bus svarstoma sausį sudarytoje darbo grupėje. Taigi, Premjeras mintyse turi tik prekybininkus. Bet juk egzistuoja ir daugybė kitų ūkinių vienetų, apie kuriuos jis nekalba. Visų pirma, tai – knygų leidyklos, laikraščių redakcijos ir pan. Iš kur joms gauti lėšų didinti MMA, kai savo sutartis su „Lietuvos paštu“ ir prenumeratų kainas sudarė ir paskelbė dar prieš ateinant į valdžią dabartinei koalicijai, uoliai „vykdančiai įsipareigojimus rinkėjams“? Ar ir joms bus galima tartis dėl visų mokesčių mokėjimo atidėjimo tam tikram laikotarpiui, sutarus su Valstybine mokesčių inspekcija, kaip teigė A. Butkevičius? Greičiau tai gali reikšti tik tokių leidyklų ar redakcijų bankrotą ir laikraščių uždarymą. Taigi, ko per ketverius metus savo „naktine“ mokesčių reforma nepasmaugė (o tik pridusino) A. Kubiliaus vyriausybė, per pirmus metus savo „dienine“ MMA „reforma“ pasmaugs A. Butkevičiaus ir V. Uspaskicho valdžia.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija