2012 m. gruodžio 29 d.    
Nr. 49
(2024)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Įamžino žymų dailininką

Kauno miesto taryba pritarė Atminimo įamžinimo ir pavadinimų sumanymo komisijos pasiūlymui ir Žaliakalnyje, Darbininkų ir P. Dovydaičio gatvių sankirtoje esančiam skverui suteikė Antano Samulevičiaus-Samuolio vardą.

A. Samulevičius-Samuolis (1899–1942) yra pasaulinio garso dailininkas. Kasmet Kaune vyksta tarptautiniai A. Samuolio plenerai. Prieš karą dailininkas išvyko gydytis į Šveicariją. Karo metais ryšys nutrūko. Jis mirė Šveicarijoje, Leisino mieste. Kapas nebuvo išpirktas, todėl ir neišliko. Simbolinis kapas greta giminių yra Petrašiūnų kapinėse. A. Samuolio kūriniai saugomi M. K. Čiurlionio dailės muziejuje: „Geltona moteris“, „Baltoji obelis“ (1932), „Nukryžiuotasis“, „Moteris su vaiku“ (1930), „Priemiestis“ (1931), „Saulėgrąžos“ (1933), „Autoportretas su teptukais“ ir kt.

Skulptorius Juozas Mikėnas yra sukūręs savo bičiulio A. Samuolio biustą ir bareljefą. Išleisti jam skirti leidiniai: „Antanas Samuolis: 24 reprodukcijos“ (Vilnius, 1967), „Dailininko Antano Samuolio kūrinių parodos katalogas“ (Kaunas, 1974), „Antano Samuolio kūrybos parodos, skirtos 80-osioms metinėms pažymėti, katalogas“ (Kaunas, 1979). Dailininko sūnėnas Raimundas Samulevičius parašė knygą „Baltoji obelis“: apybraiža apie dailininką A. Samuolį“ (Vilnius, 1985). Menotyrininkas Viktoras Liutkus išleido monografiją „Antanas Samuolis“ (Vilnius, 2006). Čia skaitytojai supažindinami su neeiliniu XX a. Lietuvos tapytoju. Dailininkas neilgai gyveno, nutapė apie 50 paveikslų. Laikui bėgant jo populiarumas vis didėjo, o kūryba ne vienai Lietuvos tapytojų kartai tapo domėjimosi ir meninių paskatų objektu.

Danutė MARCINKEVIČIENĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija