2012 m. gruodžio 29 d.    
Nr. 49
(2024)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Patriotas, publicistas, dramaturgas

Benjaminas ŽULYS

Neseniai sukako 160 metų, kai gimė Lietuvos patriotas, dramaturgas, publicistas, prozininkas, teatro veikėjas, lietuviškos draudžiamosios spaudos platintojas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Pažymint šią datą Kaune, Juozo Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje buvo surengtas minėjimas. Šią iniciatyvą parodė ir įgyvendino G. Landsbergio-Žemkalnio gerbėjai – Kauno tautinės kultūros centro darbuotoja Eglė Vindašienė ir šio muziejaus vedėjas poetas Alfas Pakėnas. Minėjime buvo prisiminti ir kiti Landsbergių šeimos nariai – sūnus architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, vaikaitis, atkurtos Nepriklausomos Lietuvos vienas iš vadovų, nūnai – Europos Parlamento narys, profesorius muzikologas Vytautas Landsbergis, provaikaitis rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis. Renginio organizatoriai papasakojo apie G. Landsbergio-Žemkalnio gyvenimo kelią, jo nuveiktus darbus Lietuvai.

G. Landsbergis-Žemkalnis mokėsi slaptoje lenkiškoje pradinėje mokykloje. Vėliau, paragintas Petro Vileišio, išmoko lietuvių kalbą. Išstojęs iš septintos klasės toliau mokėsi Rygos telegrafo mokykloje. Laisvuoju klausytoju įstojo į Maskvos universitetą studijuoti teisės ir išlaikė privataus advokato egzaminus. Nuo 1878 metų gyveno ir dirbo Kryme, po šešerių metų grįžo į Lietuvą, gyveno Joniškėlyje, dirbo ūkvedžiu Joniškėlio dvare. Čia įsitraukė į lietuvišką veiklą, ėmė publikuoti savo patriotinius straipsnius leidiniuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“. Susipažino ir suartėjo su lietuvių tautinio sąjūdžio veikėja Gabriele Petkevičaite-Bite, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. Ieškodamas bendraminčių, keliavo po Lietuvą. Vilkaviškyje susipažino su Petru Matulaičiu, susitiko su Vincu Kudirka, Vincu Palukaičiu, pažinojo Petrą Kriaučiūną. Taip pat palaikė ryšius su Jurgiu Bieliniu, kuris atveždavo lietuviškos spaudos, įsitraukė į jos platinimą. Žandarai įtarė G. Landsbergį-Žemkalnį lietuviška veikla ir ieškojo preteksto jį nubausti. Dėl aktyvaus lietuvybės skleidimo, kovos prieš lenkiškas bajorų luomo tradicijas jis buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos – išvyko į Charkovą, vėliau persikėlė į Maskvą. Čia G. Landsbergis-Žemkalnis vėl pasinėrė į lietuvišką veiklą – platino lietuviškus raštus, užmezgė glaudžius ryšius su žymiais lietuvių veikėjais – Jonu Basanavičiumi, Jonu Jablonskiu, kunigu Juozu Tumu-Vaižgantu. G. Landsbergio-Žemkalnio bute Maskvoje susitikdavo šiame mieste studijavę lietuvių studentai, čia buvo slepiama lietuviška spauda. Po kurio laiko vis dėlto buvo suimtas, apkaltintas lietuviškos spaudos rėmimu, lėšų jai rinkimu. Atgabeno į Liepojos kalėjimą. Po dešimties savaičių kalinimo buvo paleistas už 300 rublių užstatą. Grįžo į Maskvą, iš čia dvejiems metams ištremtas į Smolenską. Ten buvo paskirta vieša policijos priežiūra. Atlikęs bausmę, atvyko į Vilnių. Ėmus P. Vileišiui leisti „Vilniaus žinias“, tapo laikraščio administratoriumi, įsitraukė į teatrinę veiklą, dalyvavo Lietuvių dramos mėgėjų kuopoje, o 1905 metais įsteigė meno draugiją „Vilniaus kanklės“. Šią veiklą tęsė gyvendamas Kaune, dirbo muzikos ir teatro draugijoje „Daina“. Vėliau apsigyveno Šiauliuose. Čia su dramos ir muzikos draugija „Varpas“ pastatė apie 50 spektaklių. Šiame mieste G. Landsbergis-Žemkalnis gyveno iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Sudegė jo namelis. Gaisro metu sudegė visi rankraščiai, visas teatrinis archyvas. Dramaturgas kuriam laikui išsikėlė į Rygą, dirbo „Rygos garso“ savaitraštyje, o 1915 metais visam laikui sugrįžo į Vilnių. Jame daug energijos skyrė lietuvių mėgėjų teatro organizavimui, rašė dramas, pjeses, režisavo spektaklius. Dar dirbdamas „Vilniaus kanklėse“, parašė dramas „Birutė“ ir „Blinda svieto lygintojas“. Pagal „Birutę“ kompozitorius Mikas Petrauskas sukūrė pirmąją lietuvišką to paties pavadinimo operą. Ji pirmą kartą buvo pastatyta 1906 metais Vilniaus miesto salėje (dab. Lietuvos filharmonija), ją režisavo ir atliko Senojo Vaidilos partiją G. Landsbergis-Žemkalnis. Režisavo Vilniaus miesto teatre Marcelino Šikšnio dramą „Pilėnų kunigaikštis“. Po Pirmojo pasaulinio karo didelį pasisekimą turėjo  „Vilniaus kanklių“ scenoje pastatyta J. Slovackio drama „Mindaugas“. G. Landsbergis-Žemkalnis ne tik režisavo spektaklius, bet ir juose vaidino, dažnai rinkdavosi komiškus vaidmenis. Jis pastatė keliasdešimt pjesių, dainavo operetėse.

G. Landsbergio-Žemkalnio gimimo minėjimo metu į muziejų paskambino jo provaikaitis Vytautas V. Landsbergis. Jis padėkojo renginio organizatoriams bei dalyviams už dėmesį jo proseneliui.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija