Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Atmintis

Memorialinė lenta agrarinės reformos pradininkui

Rūta Švedienė,

Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė

Memorialinė lenta Piotrui Stolypinui Kėdainiuose

Visos tautinės Kėdainių krašto bendruomenės nori vienokiu ar kitokiu būdu įamžinti gerus savo tautiečių paliktus pėdsakus. Kėdainiuose yra įamžintas garsiausio žydų religinio mąstytojo Vilniaus Gaono, lenkų kilmės Nobelio premijos laureato, rašytojo Česlovo Milošo atminimas. O rugsėjo 21 dieną, šalia stačiatikių Viešpaties Atsimainymo cerkvės, atidengta memorialinė lenta, skirta ryškiausiam ir žymiausiam stačiatikių bendruomenės atstovui Piotrui Stolypinui. Šiais metais minimos P. Stolypino 150-osios gimimo metinės. Kėdainių rusų kultūros klubas „Susitikimai“ ir Kėdainių krašto muziejus nuo 2008 metų stengiasi įamžinti žymaus Rusijos politiko, kurio veikla buvo glaudžiai susijusi ir su Kėdainių kraštu, atminimą. Buvo surengtos dvi tarptautinės konferencijos ir mokinių rašinių konkursas. Šiais metais nutarta atidengti memorialinę lentą.

Į iškilmingą ceremoniją Kėdainiuose atvyko Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovybės Kaliningrade, Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje atstovai bei kiti aukšti pareigūnai. Iš viso atvyko daugiau nei dešimt garbių svečių. Juos sutiko ir priėmė Kėdainių rusų kultūros klubo „Susitikimai“ pirmininkė Jevgenija Šlikienė, Kėdainių stačiatikių Viešpaties Atsimainymo cerkvės šventikas Nikolajus Murašovas, Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė ir kiti. Dar prieš memorialinės lentos atidengimo ceremoniją garbingiems svečiams buvo surengta ekskursija po Kėdainius.

Po ekskursijos svečius savivaldybėje priėmė rajono meras Rimantas Diliūnas, mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas. Priėmime dalyvavo ir Kėdainių rusų kultūros klubo „Susitikimai“ pirmininkė J. Šlikienė bei Daugiakultūrio centro vadovė A. Pečiulytė. Susitikimo metu buvo kalbėta apie Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovybės Kaliningrade ketinimą dovanoti Kėdainių krašto muziejui fotografijų parodą, skirtą P. Stolypinui.

Į P. Stolypinui atminti skirtas šv. Mišias, kurias aukojo Kėdainių stačiatikių Viešpaties Atsimainymo cerkvės šventikas N. Murašovas, atvyko Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Inokentijus, nemažai Kėdainiuose gyvenančių stačiatikių. Pamaldose dalyvavo svečių iš Kaliningrado, savivaldybės vadovai. Paskui šalia cerkvės buvo atidengta ir pašventinta memorialinė lenta. Šios lentos pagaminimu bei aplinkos jai parengimu rūpinosi dizaineris kėdainietis Arvydas Urbelis, skulptorius – vilnietis Romas Vilčiauskas (Užupio angelo ir kitų gražių darbų autorius). Memorialinės lentos gamybos ir kitus darbus finansavo tuometinis europarlamentaras, dabar Lietuvos Seimo narys Viktoras Uspaskichas.

Kalbėjusieji ceremonijos metu akcentavo, kad P. Stolypinas buvo politikas ir reformatorius. Reformomis jis daug nusipelnė Rusijai, bet paliko ryškių pėdsakų ir Kėdainių krašte. Viena svarbiausių jo reformų – agrarinė. Jis stengėsi išardyti bendruomeninį žemės ūkio valdymą ir sukurti vienkieminius ūkius vakarietiškojo fermerio ūkio pavyzdžiu. XIX amžiaus pabaigoje Lietuvoje pradėjo kurtis dvarininkų žemės ūkio draugijos. 1900 metais įsikūrė Kauno gubernijos žemės ūkio draugija. Pirmasis jos vadovas buvo Rusijos ministras pirmininkas (tuo laiku dar tik būsimasis) P. Stolypinas. Draugijos nariai savo ūkiuose darė pirmuosius augalų veislių, tręšimo, sėjos, pasėlių priežiūros bandymus. 1911 metais Dotnuvoje Kauno gubernijos žemės ūkio draugija įkūrė žemės ūkio mokslo ir mokymo židinį – vidurinę žemės ūkio mokyklą. Ir dabar tas pastatas stovi, – ten veikia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras bei Žemdirbystės institutas.

Daugiakultūrio centro vadovė A. Pečiulytė kalbėjo, kad „P. Stolypino gyvenimas ir veikla yra glaudžiai susijusi su Lietuva ir Kėdainių kraštu. 1889–1902 metais P. Stolypinas, būdamas Kauno gubernijos apskrities bajorų vadovu, žiemą gyveno Kaune, o visą vasarą praleido savo dvare Kalnaberžėje. Stolypinai Lietuvoje užaugino savo vaikus – penki iš jų čia gimė. Taigi galima teigti – kad Kėdainių žemė yra mažoji Stolypinų tėvynė. P. Stolypinas buvo aktyvus Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvės parapijietis, aukojo jai pinigų, 1896–1901 metais buvo išrinktas parapijos labdarybės įstaigos pirmininku. 1910 metais stačiatikių parapijiečiai kvietė Piotrą ir Olgą Stolypinus tapti stačiatikių Švento Nikolajaus Petropavlovsko brolijos Kėdainių skyriaus garbės nariais“.

© 2012 „XXI amžius“