2012 m. gruodžio 29 d.    
Nr. 49
(2024)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Nebijokite! Skelbiu jums didį džiaugsmą!

Šventąją naktį Betliejaus piemenys išgirdo angelo žodį „Nebijokite!“ Paskui angelas pranešė džiaugsmo sklidiną žinią: „Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 10–11).

Šiais angelo žodžiais Jėzaus Kristaus Gimimo šventės proga sveikiname Kauno arkivyskupijos kunigus, diakonus, Dievui pašvęstojo gyvenimo vyrus bei moteris ir visus tikinčiuosius. Linkime, jog kiekvieno jūsų gyvenime išsipildytų dangaus pasiuntinio palinkėjimas nebijoti ir nestokoti tikrojo džiaugsmo, kurį Betliejaus Kūdikis Jėzus Kristus padovanoja kiekvienam jį priimančiam žmogui.

Šventų Kalėdų proga ramybės ir džiaugsmo linkime ne tik todėl, kad angelas šito palinkėjo Betliejaus piemenims. Linkime todėl, kad mūsų visuomenėje tvyro gilus nerimas, netikrumas dėl rytdienos ir iš jo kylantis liūdesys, kuris dažnai perauga į depresiją, atimančią iš mūsų laimę ir džiaugsmą. Visuomenėje tvyro baimė dėl ateities, kuria kryptimi pasuks mūsų Tėvynės laivelis. Nerimas, liūdesys ir baimė daugelį mūsų tautiečių net paskatina savanoriškai tremčiai.

Kalėdos yra sklidinos didelio džiaugsmo, tik ne visi suvokiame jo esmę. Vaikas gali džiaugtis Kalėdų senelio apsilankymu, o suaugusieji – susirinkdami prie gausaus šventinio stalo. Kalėdų proga šiuo ganytojiškuoju laišku norime pasidalyti keliomis įžvalgomis apie tai, kas žmonių gyvenimą pripildo liūdesio ir kas neša ramybę ir tikrąjį džiaugsmą. Mes nuliūstame, kai mūsų gyvenime kas nors vyksta prieš mūsų norus. Liūdesį gali sukelti net ir maži nepasisekimai. Labai nuliūstame, kai sunkiai sergame, prarandame artimuosius, netenkame darbo ar stokojame pragyvenimui būtinų pinigų. Tačiau visa tai negali atimti tikrojo džiaugsmo. Jį sunaikina tik nuodėmė, kai žmogus tampa vien save mylinčiu egoistu, nepaisančiu nei Dievo, nei kitų žmonių gerovės. Kiekvienas egoistas yra pasmerktas liūdesiui.

Jeigu giliausioji liūdesio priežastis yra nuodėmė, tai kelias į tikrąjį džiaugsmą yra akivaizdus: reikia šalinti blogį ir atsiverti Dievui bei žmonėms. Pradėti mylėti Dievą ir šalia mūsų esančius žmones. Tikrojo džiaugsmo nešėjas yra pats Dievas. Angelas, apsireiškęs Nazareto mergaitei, pasveikino ją žodžiais: „Džiaukis, malonėmis apdovanotoji!“ Pasveikinęs ir nuraminęs išsigandusią Mariją angelas pranešė, kad Viešpats siunčia į žemę Gelbėtoją, ir pakvietė ją tapti Dievo Sūnaus Gimdytoja. Angelas laukė, kol Marija pasakys: „Štai aš, Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38).

Mes taip pat esame kviečiami būti Dievo bendradarbiais, kad jis galėtų ateiti į mūsų gyvenimą, į mūsų visuomenę ir tapti mūsų visų Gelbėtoju. Jėzus gimė gyvulių oloje tik tam, kad galėtų gimti mūsų širdyse. Tik reikia mūsų ištarto „taip“ Dievo planams. Dievui sakome „taip“, kai iš savęs šaliname blogį, pradedame mąstyti apie šalia mūsų gyvenančius žmones ir kartu rūpintis, kad ne tik mes, bet ir jie būtų laimingi.

Net nereligingi žmonės suvokia, kad savyje užsisklendęs ir kitais nesirūpinantis žmogus negali būti laimingas. Net verslo žmonės žino, kad, siekiant sėkmės sau, reikia rūpintis dirbančiaisiais, tai yra, mąstyti apie kitų laimę.  

Dievui sakyti „taip“ reiškia rinktis meilės ir gerų darbų kelią. Nors Dievas savo malones teikia dovanai, bet iš mūsų pusės reikalingas atvirumas Dievo meilei. Todėl per Adventą tikintieji buvo kviečiami daryti gera. Reikia tik pasidžiaugti visomis gerumo akcijomis, kai buvo prisiminti silpniausieji, gyvenimo pakraščiuose atsidūrę žmonės. Tačiau šios proginės gerumo akcijos negali visiškai pakeisti visuomenės gyvenimo į gera. Būtų blogai, jei praėjus Kalėdoms užmirštume vienas kitam padovanoti šypseną, vienas į kitą žvelgti ne kaip į svetimą ar priešą, bet taip, kaip į mus žvelgia pats Kristus. Jam nėra svetimų ir priešų, bet yra tik mylimi jo sūnūs ir dukterys, dėl kurių jis atėjo į šią žemę. Sakyti Dievui „taip“ – tai priimti Evangeliją, nešančią mums džiaugsmingą naujieną apie mus mylintį dangaus Tėvą, tai priimti Kristaus Bažnyčią, nešančią į pasaulį džiaugsmo žinią: Dievas yra arti, Dievas yra su mumis.

Šventųjų Kalėdų šviesa tenušviečia Tikėjimo metų kelią, kad visi giliai suprastume, jog tikėjimas yra ne kliūtis džiaugtis gyvenimu, bet tyriausio džiaugsmo šaltinis. Kalėdose teskamba pranašo raginimas: „Krykštauk iš džiaugsmo, Siono dukra! Visa širdimi džiaukis ir džiūgauk! (...) Viešpats, tavo Dievas, (...) yra tavyje!“ (Sof 3, 14–17). Dievo žodžio apšviesti ir eucharistiniu Jėzaus Kūnu pastiprinti neškime Kalėdų šviesą, ramybę ir džiaugsmą į mūsų visuomenę.         

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius
Vysk. Kęstutis Kėvalas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija