2013 m. sausio 11 d.    
Nr. 2
(2026)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Sausio 13-ąją prisiminus

1991 metų sausio įvykiai gyvi šiandien lietuvių širdyse. Mūsų tauta pavojaus akivaizdoje moka būti vieninga ir stipri.

Sausio 13-osios naktį budėjo visa Lietuva. Visuose miestuose, miesteliuose, gyvenvietėse budėjo žmonės saugodami valstybei svarbius objektus – paštą, bankus, įmones ir įstaigas.

Lietuvos Sąjūdis žadino Lietuvą, kvietė žmones vykti į Vilnių ir saugoti bei ginti svarbiausius Lietuvos objektus: Parlamentą, Televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komitetą, ministerijas ir kt.

Žmonės į Vilnių vyko autobusais ir savo transportu. Dalis asmenų, vykusių į Vilnių, sąrašų išliko (pavyzdžiui, subatėnų sąrašai), bet didžioji dalis dėl organizatorių aplaidumo dingo, o gal buvo sunaikinti, todėl tiksliai suskaičiuoti ir įvardinti į Vilnių vykusių gynėjų neįmanoma. Iš Kupiškio rajono važiavo apie 500 žmonių (16 autobusų). Žmonės vyko iš įvairių vietų: Subačiaus, Noriūnų, Palėvenėlės, Alizavos, Šimonių, Skapiškio ir kt. Žinoma, didžiausias būrys – Kupiškio miesto gyventojai.

Kupiškėnai budėjo prie Parlamento, Televizijos bokšto ir prie Radijo komiteto (čia sausio 13-osios naktį buvo 41 gynėjas iš Subačiaus).

Budėjimo metu žmonės buvo labai vieningi, draugiški, nuoširdūs. Mus visus siejo vienas tikslas – apginti Tėvynę Lietuvą, jos Laisvę ir Nepriklausomybę, todėl skanduojami žodžiai „Lietuva“, „Laisvė“ aidėjo visur, kur būriavosi gynėjai. Vilniečiai mus vaišino karšta arbata, sumuštiniais, mes šildėmės prie laužų, drąsinome ir palaikėme vienas kitą, darniai skambėjo mūsų dainos – užtekdavo pradėti vienam dainuoti ir visi įsijungdavo.

Nepamirštamą įspūdį paliko bendra malda, bendra išpažintis pavojaus akivaizdoje. Šv. Mišių aukoje visi meldėmės už Tėvynę Lietuvą. Su padėka prisimenu kunigų R. Grigo ir V. Aliulio padrąsinimus. Mes visi žavėjomės Vytauto Landsbergio ryžtu ir tikėjimu siekiant tikslo – apginti Lietuvos laisvę. Jo įkvepiantys žodžiai ir paraginimai mus labai palaikė, ačiū Jam.

Tą siaubingą Sausio 13-osios naktį netikėjome, kad gali kas žudyti beginklius, besimeldžiančius ir dainuojančius žmones. Deja, buvo pralietas nekaltų žmonių kraujas. Žuvo 15 civilių gynėjų, daugiau kaip 500 žmonių buvo sužeista.

Žmonės, kurie buvo sužeisti, įvardinti kaip nukentėję nuo Sausio 13-osios įvykių. 36 kupiškėnai priklauso šiai grupei. Nukentėjusieji gynėjai apdovanoti medaliais, jiems suteiktos kai kurios lengvatos, tačiau kas suskaičiuos tiksliai, kiek nukentėjo, nes ne visi kreipėsi į gydytojus, komisijas. Daugelis pasijuto blogai po tam tikro laiko – pablogėjo sveikata, pakilo kraujospūdis, susilpnėjo klausa, jautė širdies ir galvos skausmus, kamavo nemiga. Dar ir šiandien daugelis prisipažįsta, kad jaučia streso pasekmes.

Labai džiugu, kad žmonės nesigaili, jog gynė savo Tėvynę ir jos Laisvę, tik visi mato daug negerovių ir neteisybės ir viliasi, kad jos bus išgyvendintos.

Sausio 13-osios gynėjų amžius solidus – nebeturi sveikatos, energijos ir jėgų. Skundžiasi mažomis pensijomis, brangiu būsto išlaikymu, nesuvokia, kodėl labai brangūs vaistai. Labiausiai visi išgyvena, kad Lietuvą palieka tvirti ir jauni žmonės. Argi ne dėl savo vaikų ir anūkų gynėme Tėvynės laisvę?

Deja, tiesa tokia – Sausio 13-osios gynėjai pamiršti ir neįvertinti.

Lietuvos Sausio 13-osios brolija – nepartinė organizacija, ji neturi jokių finansinių ir materialinių išteklių. Visuose Lietuvos miestuose veikia Sausio 13-osios brolijos skyriai.

Kupiškio Sausio 13-sios brolijos skyrius neturi savo būstinės. Mūsų uždavinys – rinkti gynėjų, kurie dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose, liudijimus ir prisiminimus, kalbėti su jaunimu ir lankytis įvairiuose renginiuose.

Kupiškio biblioteka ir šiandien priima gynėjų atsiminimus ir liudijimus. Mes tikimės išleisti leidinį, kuriame bus visi prisiminimai, nes jie reikalingi jaunajai kartai. Norime įdiegti jų širdyse meilę savo Tėvynei Lietuvai.

Esame tikri, kad Tėvynei mūsų reikėjo, o mes veikėme taip, kaip kvietė mūsų širdis. Todėl visus raginame mylėti savo kraštą, Tėvynę Lietuvą ir prašyti maldose jai Dievo Palaimos.

Su artėjančia švente – Sausio 13-osios 22-osiomis metinėmis! Sveikinu visus Lietuvos Sausio 13-osios gynėjus, linkiu jiems, jų šeimoms ir artimiesiems sveikatos, tikėjimo ir vilties Tėvynės ateitimi! Telaimina mus Dievas.

Genovaitė Irena Balčiūnienė,
Sausio 13-osios brolijos Kupiškio skyriaus pirmininkė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija