2013 m. sausio 11 d.    
Nr. 2
(2026)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Tu mums giesmę neši ištvermės ir vilties...

KARSAKIŠKIS. Skambant Maironio eilėms, kanklininkių atliekamai „Lietuva brangi“, Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje prasidėjo Maironio 150-mečio minėjimas „Tu mums giesmę neši ištvermės ir vilties...“ Šiuo renginiu maironiečiai kartu su mokykla, bažnyčia, biblioteka, kultūros centru, bendruomene užbaigė renginių ciklą, skirtą Maironio metams, 150-osioms jo gimimo metinėms.

Šv. Mišias aukojo Karsakiškio klebonas kun. Jonas Morkvėnas. Pamoksle kunigas atskleidė Maironio nueitą kelią, darbus, pasiekimus ir patirtas nuoskaudas.

Mokytoja Danguolė Jusytė kalbėjo apie Maironį – poetą ir žmogų. Maironis į pasaulį žvelgė maldos ir minties žvilgsniu. Nuo jo priklausė, koks bus Lietuvos veidas. Maironiui lietuviai buvo svarbūs už mintis, žodžius, už nuveiktus darbus. Poetas Lietuvą vadino Tėvyne, kurios negalime išduoti. Maironio poezija – glaudžiausias ryšys su žeme, praeitimi, kalba. Pats jis su didele meile žiūrėjo į praeitį, gerbė jos poetus. Mums didelė garbė, kad Maironis labai vertino Antano Strazdo kūrybą, sėmėsi iš jo patirties, minčių. Dangiški poeto žodžiai ugdo, stiprina, paguodžia ir šiais laikais. Buvo prisimintos vietos, susijusios su Maironiu, Panevėžyje ir Panevėžio rajone. Visi buvo pakviesti skaityti, giedoti Maironį, kad būtų mūsų širdyse gera, šilta ir jauku. Visi bažnyčioje buvę žmonės tapo viena šeima.

Mėgstamiausius Maironio eilėraščius keitė dainos. Renginyje skambėjo „Kur bėga Šešupė“, „Trakų pilis“, „Milžinų kapai“, „Oi, neverk, matušėle...“, „Už Raseinių ant Dubysos...“, „Marija, Marija...“ Žodžiuose liko poetas gyventi, kad dainuotume Lietuvą brangią, poeto širdy nesutilpusią, vyturių išsapnuotą padangę... Kanklėms skambant visi dainavo „Lietuvą brangią“. Vis dar norėjosi pabūti dvasingoje aplinkoje, pajausti Maironio aurą, paklausyti kanklių skambėjimo. Deja, atėjo metas skirstytis.

Maironiečių vardu dėkoju garbaus amžiaus bendruomenės nariams, svečiams iš Tiltagalių ir Panevėžio, klebonui, muzikos mokytojai Virginijai Skukauskienei už bendrą nuostatą, kad Maironis mums yra vienas, nepakartojamas, bet ne vienišas, kol mes jį skaitome, dainuojame...

Danguolė Jusytė,
maironiečių būrelio vadovė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija