2013 m. sausio 18 d.    
Nr. 3
(2027)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

2012-ųjų Laisvės premija įteikta Antanui Terleckui

Laisvės premijos laureatą
Antaną Terlecką sveikina
Lietuvos Respublikos
prezidentė Dalia Grybauskaitė
Džojos Gundos BARYSAITĖS
(lrp.lt) nuotrauka

Sekmadienį, minint Laisvės gynėjų dieną, kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises Antanui Terleckui įteikta 2012 metų Laisvės premija. 2011 m. rugsėjo 15 d. Laisvės premijos įstatymu įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13-ąją. Pirmąją – 2011-ųjų – premiją gavo Rusijos kovotojas už laisvę ir demokratiją Sergejus Kovaliovas. Vadovaujantis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarta 2012 metų Laisvės premiją paskirti aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui, „45 pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, pogrindinės spaudos leidėjui A. Terleckui.

Apie tai iškilmingoje ceremonijoje dar kartą priminė Laisvės premijų komisijos pirmininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius. Pristatydamas laureatą jis pabrėžė, kad bendražygiai, paprašyti apibūdinti A. Terlecką, sako, jog tai nenuilstantis, tvirtas, niekada nepasiduodantis ir, kaip jis pats save vadina, „neokupuotas“ kovotojas už neišduotus laisvės ir nepriklausomybės principus. Kaip apibūdino P. Auštrevičius, pogrindinės spaudos leidėjas, ne kartą kalintas ir nuolatos represinių struktūrų nuožmiai persekiojamas A. Terleckas 1978 m. vasarą su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą, kurios tikslas buvo nepriklausomos Lietuvos sukūrimas.

„Būtų sunku surasti geresnį A. Terlecko gyvenimo moto apibūdinimą nei viena ištrauka iš jo laiško mylimai žmonai, parašyto prieš 30 metų, 1983 m. sausio 18 d., esant tolimoje tremtyje: „Dėl mano sveikatos nesirūpinkit. Esu stiprus tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Vergo iš manęs nepadarys“, – savo kalbos pabaigoje sakė P. Auštrevičius.

Iškilmingoje ceremonijoje, vykusioje istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje, Laisvės premijos statulėlę, sukurtą pagal skulptoriaus Juozo Zikaro Laisvės paminklą (aut. J. Noreikaitė), A. Terleckui įteikė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas (dar įteikta ir piniginė premija).

Premijos įteikimo metu pasakytoje kalboje A. Terleckas, neišsižadėdamas savo, kaip kovotojo su neteisybe, principų, savo bylą sovietmečiu, kai buvo kalinamas konclageriais Sibire, lygino su dabar Lietuvoje teisiamos Eglės Kusaitės byla, kaltinant ją tariamai rengiantis įvykdyti teroro aktą Rusijoje. Tada, 1957 metais, A. Terleckas buvo teisiamas už tai, kad esą dalyvavo kuriant pogrindinę organizaciją „Nacionalinis liaudies frontas“. Iš tiesų buvo tik užsiminta apie organizacijos kūrimą, o pats A. Terleckas, netgi atsisakęs joje dalyvauti, buvo nuteistas ketveriems metams. „Norėčiau, kad tokios bylos būtų pamirštos kartu su sovietmečiu. Deja, savo absurdiškumu į manąją labai panaši E. Kusaitės byla“, – per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime pareiškė A. Terleckas. Disidentas pastebėjo tokios Lietuvai gėdingos bylos scenarijaus kurpimo būdus: „Rusijos propaganda tvirtina, kad būtent Baltijos šalyse ir Lenkijoje netrukdomai ruošiami teroristai. Tokius mitus kurdami, Maskvos ideologai rado draugų Lietuvoje, ir dar kokio rango. Už mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus griebtasi teroristinės veiklos imitacijos. Išprovokuojama jauna, menką gyvenimišką patirtį turinti mergina. Toliau įvykiai rutuliojasi taip, kad kyla pavojus, jog paaiškės sumanytojo spektaklio absurdas. (...) šiame teatre kai kurios struktūros savo vaidmenis atlieka kartu su pasaulyje susikompromitavusiu ne vieno teroristinio akto organizatoriumi, garsiuoju Rusijos FSB (Federaliniu saugumo biuru – red.). Absurdiškiausia, kad spektaklis vyksta Lietuvos, Europos Sąjungos ir NATO narės, teritorijoje. Užsienio žvalgybos agentai tardo Lietuvos pilietę. Šį spektaklį derėtų nedelsiant baigti. Jei kažkam labai patinka bendradarbiavimas su FSB, tegu ir renkasi tokį darbą, tik ne Lietuvoje, o čia leiskime dirbti savo valstybei nuoširdžiai atsidavusiems darbuotojams, bet tokie kažkodėl atleidžiami ir tampomi po teismus. Dėl to gėda mums visiems“. A. Terleckas pasiūlė: „E. Kusaitę palikime ramybėje. Rūpintis savo piliečių, taigi ir Eglės, gerove, yra pati svarbiausia valstybės funkcija“. Byla dėl tariamo E. Kusaitės rengimosi įvykdyti teroro aktą Rusijoje nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. E. Kusaitei pareikšti įtarimai dėl terorizmo, ketinus susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje, esančioje Čėčėnijoje.

Žymusis disidentas, Laisvės lygos įkūrėjas ir vadovas, kalbėjo ir kitomis aktualiomis temomis. 5-ajame puslapyje pateikiame sausio 13-ąją Seimo iškilmingame posėdyje pasakytos kalbos nesutrumpintą tekstą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija