Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tikėjimas ir sąžinė Europos teismo sprendimuose

Mindaugas BUIKA

Nadia Eveida, Širli Čaplin, Lilijana Ladele ir Garis Makfarleinas

Religinės simbolikos klausimai

Europoje užregistruojant vis daugiau netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis atvejų, plataus dėmesio susilaukė Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) verdiktas keturių Didžiosios Britanijos piliečių byloje, nagrinėjant jų skundus dėl teisės į religijos laisvę pažeidimų. Dabartinėje „sekuliarizacijos dvasioje“, nors EŽTT formaliai pripažino šios laisvės svarbą įgyvendinant piliečių teises, tačiau tais sprendimais tarsi paskatino ne tik rafinuotus, bet tiesiog primityvius pretekstus viešos tikėjimo raiškos paneigimui. Minėtuose verdiktuose aiškiai vyrauja „laiko ženklai“, kuriuose palankumas teikiamas homoseksualizmui, prieštaravimui primetant homofobijos etiketę.

Bažnyčios jubiliejuje paminėjo žymų dramaturgą

Vytautas BAGDONAS

Po K. Ostrausko spektaklio „Vaižgantas“ Londono lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčioje aktorius Ferdinandas Jakšys (kairėje) atminimui įsiamžino su parapijos klebonu kun. Petru Tverijonu Aktoriaus Ferdinando Jakšio asmeninio albumo nuotrauka

Naujųjų – 2013-ųjų – metų išvakarėse Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų pasiekė kraštiečio nusipelniusio respublikos artisto, teatro, kino ir televizijos aktoriaus, teatrologo Ferdinando Jakšio dovana – fotografijos, spaudos leidiniai, pasakojantys apie Londono lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčios 100-mečio jubiliejų, kuriame dalyvavo ir patsai gerbiamasis Ferdinandas.

Pirmųjų Didžiosios Britanijos lietuvių, jų vaikų bei dabartinių išeivių pastangomis gyvuojančios, puoselėjamos traukos centru tapusios Katalikų Bažnyčios jubiliejus buvo minimas 2012-ųjų rugsėjo 22-ąją. Būtent tądien Anykščių rajone, Svėdasų seniūnijoje, lietuvių literatūros klasiko, tautos šviesuolio kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtajame Malaišių sodžiuje vyko tradicinė respublikinė šventė – „Vaižgantinės“. Šio renginio metu kaip tik ir turėjo būti pagerbtas žymusis kraštietis aktorius F. Jakšys, jam įteikiant Vaižganto mažąją premiją „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui“. Ta žinia buvo sutikta plojimais, netgi džiaugsmingais šūkiais. Ir tai nieko nestebino. Juk šis aktorius visiems puikiai pažįstamas iš vaidmenų teatrų scenoje, kino juostose, per televiziją rodomuose populiariuose videofilmuose. Jis – nuolatinis Svėdasų krašte organizuojamų „Vaižgantinių“, „Vaižganto skaitymų“ bei kitų renginių dalyvis, visuomet laukiamas, svetingai sutinkamas. Ne kas kitas, o tik aukštaitis svėdasiškis F. Jakšys su dideliu įsijautimu sukūrė savo žemiečio – J. Tumo-Vaižganto – vaidmenį Kosto Ostrausko monodramoje „Vaižgantas“ ir kone dvi dešimtis metų sėkmingai su šiuo spektakliu pasirodo Lietuvos ir užsienio šalių scenose...

Patepimas Jam ir mums

Kun. Vytenis Vaškelis

Keturiasdešimties dienų dykumos pasninko sustiprintą savo Sūnų Jo tėviškėje Nazarete Dievas Tėvas patepė Šventąja Dvasia, kuri, pasak Bažnyčios mokytojų, yra patepimo versmė ir viršūnė. Kristus (gr. christos – pateptasis), visus šėtono gundymus atrėmęs (plg. Lk 4, 1–13), buvo visiškai pasirengęs išlaisvinti visų laikų žmonijos nuodėmės belaisvius, kad jie, savo vidumi praregėję, suvoktų, jog tikrasis jų Gelbėtojas yra Jis, kuriam lenkiasi Visata ir prieš kurį suklumpa ant kelių kiekvienas geros valios žmogus (plg. Fil 2, 10).

Pabendravimas su kunigu

Alvyra Grėbliūnienė

Kun. dr. Petras Algirdas Kanapka

Druskininkai. Savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko adventinė popietė – susitikimas su Skardupių Švč. M. Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijos klebonu, moralės teologijos dr. kun. Petru Algirdu Kanapka. Atvykusieji į renginį, pirmiausia gavo dovanų angeliukus su ypatingais linkėjimais Bruno Ferrero žodžiais. Dovanas paruošė LSKD „Gubojos“ Druskininkų skyriaus ugdytinės ir jų mokytoja Diana Lukošiūnaitė. Popietei adventinį vainiką nupynė Ratnyčios moterys – Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos narės. Renginio dalyviams kunigas pristatė pakartotinai išleistą knygą „Dievo įsakymai – šviesa širdies akims“. Klebonas papasakojo jos atsiradimo istoriją, apibūdino paskirtį. Ši knyga – Dievo ženklų paaiškinamasis vadovas... Joje norėta atkreipti dėmesį į Dievo įsakymus, jų laikymosi svarbą, aptarti kai kurias dorovines gyvenimo problemas, stabtelint prie kiekvieno Dievo įsakymo, parodant į kiekvieną iš jų sudėtą Dievo meilę ir rūpinimąsi žmogumi. Dvasininkas akcentavo, jog Dievo įsakymai  yra ne suvaržymai, ne našta, bet patarimai, kad žmonės būtų pajėgūs neišklysti iš gyvenimo kelio. „Dievas įsipareigoja vesti, žmogus – laikytis tam tikrų taisyklių, padėsiančių įgyvendinti bendrą planą“. Tai galime padaryti eidami šventėjimo keliu. Žemėje nėra šventų žmonių. „Turime visiškai pasitikėti Dievu, o patirti pažeminimai, nuoskaudos, gyvenimo kryželės neturi palaužti žmogaus dvasios, bet ją sustiprinti, skatinti viską nuolankiai priimti ir nešti meilę, tikėjimą ir viltį“. Skaidrės, unikalios paties autoriaus nuotraukos, įgarsinti Šv. Rašto žodžiai, muzika, poetės Česlovos Jakštytės eilės padėjo išgyventi nepakartojamą kelionę, pajusti Dekalogo nuotaiką. Autorius skaitė eiles iš anksčiau išleistos poezijos knygelės „Iš mano credo“, pateikė konkrečius pavyzdžius.

Gal greta Elektrėnų iškils ir LDK pilių miniatiūrų parkas?

Daiva Červokienė

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parko draugijos pirmininkas, žurnalistas, visuomenininkas, politikas Algimantas Birbilas sakė, kad idėja savivaldybės teritorijoje įkurti LDK pilių miniatiūrų parką-muziejų kilo dar prieš paskelbiant LDK pilių maketų konkursą Julijos Kirkilienės nuotrauka

Elektrėnai. Savivaldybės viešosios bibliotekos salėje atidaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pilių maketų paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“.

Idėjos autorius – LDK parko draugijos pirmininkas, žurnalistas, visuomenininkas, politikas Algimantas Birbilas.

Pernai LDK parko draugijos, draugijos „Pilis“, judėjimo „Aš – Lietuvai“ organizuotam konkursui „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“ moksleiviai kūrė istorinių Lietuvos pilių maketus. Maketus, vaizduojančius pilį ir jos teritoriją iš originalui artimų medžiagų, sukūrė 35 gimnazijų ir mokyklų atstovai.

Pasitinkant arkivyskupo Mečislovo Reinio 60-ąsias mirties metines

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Skulptorius, arkivyskupo Mečislovo Reinio paminklinės lentos autorius Vitalijus Valentinovičius Leksas

Šiemet minėsime Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03–1907 06 10–
1926 04 05–1953 11 08) 60-ąsias mirties metines. Primename, kad arkivyskupas mirė Vladimiro kalėjime (180 km nuo Maskvos), palaidotas miesto kapinėse, nežinomoje vietoje.

Įžangą arkivyskupo M. Reinio 60-ųjų mirties metinių paminėjimui padarė Vladimire esančios Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės (lotynų apeigų katalikų), bažnyčios klebonas t. Sergiejus Zujevas – ypatingas arkiv. M. Reinio gerbėjas, – kuris bažnyčioje pakabino arkivyskupui skirtą paminklinę lentą. Apie tai šiek tiek buvo rašyta „XXI amžiuje“ (2012, nr. 38), o dabar pateiksime detalesnį to svarbaus Lietuvos tikintiesiems renginio aprašymą.

Nuoširdžiai mylėjęs Dievą ir Tėvynę

A†A kun. Algimantas KEINA
(1937 02 21–1962 04 18–2013 01 16)

Kun. Algimantas Keina

Sausio 16-osios rytą į amžinojo Tėvo namus iškeliavo Vilniaus arkivyskupijos kunigas Algimantas Keina.

Kun. A. Keina gimė 1937 m. vasario 21 d. valstiečių šeimoje Moliakalnio kaime (Ignalinos r.). Naujojo Daugėliškio parapijoje buvo pakrikštytas, vėliau joje gavo tvirtus krikščioniško gyvenimo pagrindus. 1955 metais baigė Ignalinos vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno kunigų seminariją. Pasiruošimą kunigystei teko laikinai nutraukti dėl privalomos karinės tarnybos 1957–1960 metais. Užsitęsusias studijas baigė 1962 metais ir vysk. Petro Maželio 1962 m. balandžio 18 d. buvo įšventintas kunigu. Kunigiškai tarnystei buvo paskirtas į šias Vilniaus ir Pavevėžio vyskupijų ir Kauno arkivyskupijos parapijas: 1962 05 19 – vikaru Naujojoje Vilnioje; 1963 03 20 – administratoriumi Reškutėnuose; 1964 05 06 – administratoriumi Paringyje; 1967 08 07 – klebonu Valkininkuose; 1990 10 01 – klebonu Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijoje; 1994 01 07 – klebonu Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijoje; 2000 03 30 – klebonu Kavarske; 2002 11 11 – klebonu Uliūnuose ir administratoriumi Ėriškiuose. Šias pareigas ėjo iki 2008 11 16. Pablogėjus sveikatai 2008 metais kun. A. Keina kreipėsi į Panevėžio vyskupą, prašydamas atleisti iš klebono pareigų, o į Vilniaus arkivyskupą – leisti apsigyventi Vilniuje. Šioje arkivyskupijoje jam buvo sudarytos sąlygos gyventi ir, pagal galimybes, talkinti sielovadoje Vilniaus Šv. Onos, o vėliau Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.

Netekome „Sidabrinės bitės“ laureato

Rūta Averkienė

Stasys Stacevičius

Į Amžinybę išėjo siautulingoje ir stingdančioje gruodžio pūgoje pasiklydęs žymus Varėnos krašto poetas, žurnalistas, eseistas, „Poezijos pavasario“ ir Varėnos rajono savivaldybės kultūros premijos „Sidabrinė bitė“ laureatas Stasys Stacevičius. Rašytojas gimė, augo, o pastaruoju metu ir gyveno bei kūrė gimtajame vienkiemyje netoli Merkinės. S. Stacevičiaus išėjimas paženklintas didele netektimi ne tik jo artimiesiems, pažįstamiems, kūrėjų bendruomenei, jo kūrybos gerbėjams, bet ir Varėnos krašto žmonėms.

Baudžiamojo proceso grimasos

Įspūdžiai apsilankius narkotikų bylos posėdžiuose Vilniaus apygardos teisme

Gintaras Visockas

Netruks sukakti vieneri metai, kai kantriai vaikštau į Vilniaus apygardos teismo teisėjo Artūro Pažarskio nagrinėjamos narkotikų bylos posėdžius. Kada sulauksime teismo nuosprendžio gausiam sostinės narkotikų platintojų būriui, keblu pasakyti. Bylos nagrinėjimas tikriausiai dar užtruks, bet ne dėl kieno nors piktų kėslų vilkinti teismo procesą, o dėl objektyvių priežasčių. Nepamirškime, kaltinimai pareikšti kelioms dešimtims jaunuolių. Teisėjui nėra lengva. Visos teisinės procedūros, kurių neįmanoma ignoruoti demokratinėje valstybėje, atima daug laiko bei jėgų, tačiau šiandien noriu pasidalinti būtent kritinio pobūdžio pastabomis. Man ne sykį kilo klausimų, kodėl, pavyzdžiui, teisėjas taip akivaizdžiai skuba kuo greičiau užversti paskutinįjį bylos lapą. Ar nėra pavojaus, jog dėl skubėjimo ši valstybiškai bei visuomeniškai svarbi byla liks paviršutiniškai ištirta? Be abejo, daug kas nūnai linkę kritikuoti Lietuvos teismus dėl esą užsitęsusių teisinių procesų. Ir tokie priekaištai dažnai būna pagrįsti. Tačiau demokratinėje valstybėje ne mažiau svarbus turėtų būti ir kitas aspektas – išsamus, nuodugnus, detalus visų faktų bei aplinkybių tyrimas. Mums turėtų rūpėti ne vien operatyvumo, bet ir teisingumo klausimai. Beje, teisingumo paieškos turėtų stelbti norą bylas išnagrinėti kuo operatyviau. Ar šioje konkrečioje sostinės narkotikų byloje skubėjimas neužgožia kitų svarbių aplinkybių? Mano supratimu, tokias tendencijas įžvelgti galima.

Kai nebelieka jautrumo, supratimo ir abipusės pagarbos

Gintaras Visockas

Ar įmanoma minint tokias svarbias datas, kaip Sausio 13-oji, Vasario16-oji ar Kovo 11-oji, prisiminti viską, ką būtinai privalu prisiminti? Tikriausiai neįmanoma. Viską aprėpti būtų sudėtinga. Net patys įžvalgiausi protai kartais pamiršta svarbius aspektus. 2013-ųjų sausio 13-oji – ne išimtis. Šį sausį Lietuvos valstybė deramai nepagerbė, pavyzdžiui, Vandos Pumputienės, jau keturis dešimtmečius sąžiningai, kantriai plušančios Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje. Šios medikės pavardę miniu neatsitiktinai. V. Pumputienė – viena iš tų, kuriai gūdžią 1991-ųjų sausio 13-ąją teko gelbėti mirštančius bei sužeistuosius. Ji šią pareigą atliko sąžiningai, be priekaištų. Televizijos bokšto gynėjus moteris gelbėjo nekreipdama dėmesio į jai pačiai gresiančius mirtinus pavojus. Visiems tą naktį budėjusiems Greitosios medicinos pagalbos (GMP) specialistams teko veržtis į patį didžiausią pragarą, kad tik skubiau ir saugiau į ligonines būtų išvežti visi nukentėjusieji. Kad čia pat riaumoja sovietiniai tankai bei „Kalašnikov“ automato buožėmis švaistosi kariškiai, greitosios medicinos pagalbos specialistai neatkreipė dėmesio. Medikai girdėjo tik sužeistųjų dejones. Šiandien Vilniaus GPM direktoriaus pavaduotoja dirbanti V. Pumputienė prisimena, jog sunkiausia buvo matyti, kaip miršta jauni žmonės.

Besitęsiantys „pergalių“ fanfarai

Edvardas ŠIUGŽDA 

2012-ųjų lapkritį V. Landsbergio vadovaujamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Politikos komitetas paragino kuo skubiau surengti neeilinį TS-LKD suvažiavimą, jame patvirtinti partijos veiklos naujomis sąlygomis strategiją ir krašto moralinės krizės įveikimo programą. Tačiau partijos vadovai, pirmiausia pirmininkas Andrius Kubilius, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma, ideologas Mantas Adomėnas bei kiti aiškino, kad suvažiavimo kviesti nereikia, nes „ir taip kalbamasi“. Politikos komitetas tada konstatavo, kad džiūgavimai dėl Seimo rinkimuose laimėtos antrosios vietos tėra „tariama pergalė“, dėl kurios apsigaudinėjama. „Istoriškai gresia Antrosios Respublikos pabaiga“, – tuomet konstatavo V. Landsbergio vadovaujamas Politikos komitetas, kuris skatina partijos vadovybę prisiimti atsakomybę dėl pralaimėtų Seimo rinkimų, nes juose pergalę pasiekė socialdemokratai ir Darbo partija su dar dviejomis partijomis. Nors konservatoriai rinkimuose pagal mandatų skaičių užėmė antrą vietą, tačiau, Politikos komiteto nuomone, tai yra rinkimų pralaimėjimas, nes gautų balsų nepakako apsaugoti Lietuvą nuo į valdžią atėjusių partijų kenkimo.