2013 m. vasario 1 d.    
Nr. 5
(2029)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Moterys ir gimtinė

LKMS dvasios tėvas kun. Vytautas
Rapalis su konferencijos dalyvėmis
Pasvalio krašto muziejuje

Literatūrinė-meninė kompozicija
„Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę,
kame nuo amžių tėvai gyveno“,
skirta tautos dainiui ir prelatui
Jonui Mačiuliui-Maironiui. Ją
atlieka Pasvalio Neįgaliųjų
centro narės bei katalikės moterys
(vadovė Birutė Simonaitienė)

Kiekvienam žmogui Dievas davė gyvybę bei parūpino vietą gyventi. Jos pavadinimas – Gimtinė. Tai įpareigoja kiekvieną žmogų rūpintis savo gyvenamąja vietove, stiprinti ją dvasiškai, puošti gražiu pavyzdžiu bei kilniais darbais. Klysta tie, kurie sako, kad Lietuvoje nieko įspūdingo nėra arba kad mūsų miestas Pasvalys bei jo apylinkės neįspūdingi savo paveldu. Tai netiesa, taip paprieštarautų katalikės moterys, kurios jau vienuolikti metai organizuoja dvasines ir kraštotyrines konferencijas ,,ant ratų“ – „Parymokim prie tėviškės slenksčio“ – ir vis suranda ar sužino kažką naujo, negirdėto ir gali papasakoti ir parodyti svečiams. Šios pažintinės konferencijos yra organizuojamos vasarą.

Ankstyvą vasaros rytą Pasvalio katalikės moterys su džiaugsminga nuotaika skubėjo į bažnyčios šventorių – juk reikia pasitikti viešnias iš aplinkinių rajonų. Štai jau pasirodė pirmosios iš Pakruojo bei Klovainių (Pakruojo r.). Paskui jas atskubėjo katalikės moterys iš Panevėžio, Šiaulių. Belaukdamos garbingo svečio iš Vilniaus, Lietuvos katalikių moterų sąjungos (LKMS) dvasios tėvo kun. Vytauto Rapalio, šnekučiavosi bažnyčios šventoriuje. Artėjo paskutinės minutės iki šv. Mišių, o svečio vis nematyti. Pasvalio Katalikių moterų draugijos pirmininkė Aldutė Petkevičienė, išėjusi iš bažnyčios, visas dalyves pakvietė vidun, nes, pasirodo, garbingas svečias atvyko pats pirmutinis ir jau ruošėsi aukoti šv. Mišias. Jam talkino Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kun. Feliksas Čiškauskas.

Kun. V. Rapalis pamoksle kalbėjo, kad LKMS veikla turime džiaugtis ir palaikyti, nes Lietuvos katalikės – pedagogės, medikės, katalikiškų organizacijų atstovės – suvienijo jėgas, kad galėtų nuveikti daug prasmingų darbų skleidžiant visuomenėje katalikybę, dorą, tautines tradicijas, propaguojant sveiką gyvenimo būdą, mokant ir auklėjant jaunąją kartą. Dvasios tėvas skatino visuomet nusilenkti motinoms, nes jos – tautų garbė. Didžiuodamiesi vaikais, didžiuojamės ir jų motinomis. Labiausiai gerbiame mamas už meilę. Ar geri, ar blogi vaikai – jos vienodai myli, o nedėkinguosius gal dar labiau. Daug prisakyta, daug prirašyta apie mūsų motinų meilę. Ji – pasiaukojanti, nesibaigianti, nemirštanti...

Po šv. Mišių konferencijos dalyvės pasimeldė šventoriuje prie mirusiųjų kunigų kapų.

Šviečiant skaisčiai ryto saulutei pro senuosius šventoriaus vartus išskubėjome į pasimatymą su septyniais angelais. Jie buvo sukurti ir pastatyti miesto 512 metų gimtadieniui. Čia, ant Lėvens upės kranto, mus pasitiko meniški ir paslaptingi septyni angelai, kurios sukūrė „Šilo geniai“: „Vilties“ (autorius Stasys Motiejūnas), „Gyvybės“ (autorius Petras Pranckūnas), „Žvejų“ (Kęstutis Krasauskas), „Liūdesio“ (Gražvydas Švaikauskas), „Nuolankumo“ (Virginijus Jackūnas), „Gimstančiųjų“ (Vytautas Jackūnas), „Kalbos“ (Arūnas Grušas) angelų skulptūros. Jos tarytum apgaubė atkastus senovinius akmeninius laiptus, vedančius nuo šventoriaus vartų upės link. Statant angelų skulptūras buvo atrastos senosios prieplaukos liekanos. Taigi angelai tapo savotiškais naujų archeologinių atradimų „pradininkais“, miesto ramybės ir gėrio simboliais bei istorine atmintimi.

Stabtelėjusios prie miesto ištakų paminklų – istorinės atminimo lentos, penkių stulpų – susirinkome į Pasvalio krašto muziejų. Čia prisiminėme dvi iškilias asmenybes – Palaimintąjį Jurgį Matulaitį, tautos dainių prel. Joną Mačiulį-Maironį. Jų garbei Pasvalio katalikės moterys skaitė ištraukas iš Jurgio Matulaičio užrašų, o Neįgaliųjų centro narės pristatė meniškai parengtą literatūrinę kompoziciją „Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę, kame nuo amžių tėvai gyveno“ (vadovė Pasvalio Katalikių moterų draugijos pirmininkės pavaduotoja Birutė Simonaitienė), buvo atskleistas moters grožis, likimas kunigo ir poeto Maironio kūryboje.

Pasvalio katalikių moterų meninę programą giesmėmis ir patriotinėmis dainomis papuošė viešnios iš Šiaulių – kanklininkė Elena Ralienė bei Šiaulių Katalikių moterų sąjungos pirmininkė Janina Klungevičienė. Krašto muziejuje konferencijos dalyvės galėjo stebėti Pasvalio krašto muziejaus darbuotojų parengtą filmą „Sieninė tapyba Pasvalio krašto bažnyčiose“ ir plačiau susipažinti su muziejaus eksponatais.

Aplankiusios Žalsvąjį šaltinį, Girnų muziejų, Kryžių slėnį, moterys užsuko į unikalią vietą – Smegduobių parką. Tai 8 ha ploto teritorija, kurioje yra daugiau kaip dešimt įvairaus amžiaus ir dydžio karstinių įgriuvų.

Parko teritoriją savo kūriniais miesto 513 metų gimtadienio garbei papuošė rajono skulptoriai. Buvo įdomu pamatyti vienintelį pasaulyje Smegduobių parką, kuris buvo pradėtas kurti nuo 2004 metų, bei aplankyti šio parko kalvelės puošmenas – šventųjų skulptūras: Šv. Barborą (autorius Adolfas Teresius), Šv. Kristoforą (Kęstutis Krasauskas), Šv. Oną (Stasys Motiejūnas), Šv. Petrą (Petras Pranckūnas), Šv. Antaną (Arūnas Grušas), Šv. Agotą (Gražvydas Švaikauskas), Šv. Ciciliją (Vytautas Jackūnas). Pasvalio katalikės moterys papasakojo svečiams šių skulptūrų istorijas. Visi maldoje paprašė šventųjų globos.

Aplankę Smegduobių parką bei atsisveikinę su mielu svečiu, LKMS dvasios tėvu kun. V. Rapaliu, kuris jau antrą kartą viešėjo Pasvalyje, išvykome į Žadeikius – Aldonos ir Kazimiero Ulskių sodybą, kurioje yra įkurtas Šeimos muziejus. Prie sodybos vartų jau laukė nuoširdūs šeimininkai. Čia daug dėmesio yra skiriama išėjusiems į Amžinybę sodybos šeimininkams Matildai ir Vilhelminui Janiseliams (Aldonos Ulskienės tėvams). Muziejuje yra sukaupta daug vertingų eksponatų: tėvelio fotonuotraukos (daugiausia iš Sibiro tremties), paties tėvelio tapyti paveikslai, mamos ir dukros Aldonos rankdarbiai. Ekskursijai po muziejų vadovavo dabartinė šeimininkė – dukra Aldona. Ji su didele meile bei ašaromis akyse pasakojo apie savo šeimos gyvenimo kelią, kurį lydėjo džiaugsmai ir vargai. V. ir M. Janiselių šeimoje gimė vaikai: Algirdas, Jonas, Aldona, Emilija. 1947 m. kovo 27 d. šeima ištremta į Sibirą. Į Lietuvą grįžo 1958 metais, gyveno Žadeikiuose.

Fotoaparatą tėvas į Sibirą nusivežė pasislėpęs duonos kepale. Fiksavo tremtinių ir vietinių gyventojų gyvenimą. Grįžęs į Lietuvą pradėjo tapyti. Surengė 70 indvidualių tapybos ir fotografijos parodų Lietuvoje, Švedijoje, JAV. 1988 metais jam suteiktas tautodailininko vardas. Kaip pasakojo pati dukra, tėvelis tapė iki pat mirties. Sodybos šeimininkė papasakojo kiekvieno eksponato atsiradimo šiame muziejuje istoriją, aprodė sodyboje kiekvieną medį, skulptūras, gėles. Ilgai skambėjo dainos bei šiaulietės Elenos kanklių melodijos. Vaišinomės valgiais iš savo lauknešėlių, karštomis dešrelėmis bei Aldutės obuolių pyragu ir mėtų arbata. Diskutavome, dalinomės katalikiškos veiklos patirtimi. Atsisveikindamos dėkojome Dievuliui už gerą orą bei prasmingai praleistą laiką bendroje katalikiškoje šeimoje.

Vlada Čirvinskienė,
LKMS valdybos narė, Pasvalio Katalikių moterų draugijos pirmininkės pavaduotoja

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija