2013 m. vasario 15 d.    
Nr. 7
(2031)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Prokuroras M. Dūda įkalins „teroristę“

Praėjusį penktadienį prokuroras Mindaugas Dūda Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu pasiūlė Eglę Kusaitę pripažinti kalta dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą ir skirti jai 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro „išsamiais“ tyrimais įrodyta, kokia baisi teroristė buvo nukenksminta 2009 m. spalio 24 d., kai Kaune ji buvo sulaikyta rengiantis išvažiuoti į Maskvą. Tariamos teroristės tikslas, pagal kruopščiai surinktus prokuroro įrodymus, – įvykdyti teroro aktą prieš strateginės reikšmės objektą. Iš pradžių pagal baigiamąją prokuroro kalbą negalima buvo suprasti, kas yra tas „strateginis objektas“ ir kur jis yra, tačiau ir kaltinamoji, ir į posėdį susirinkę gausūs stebėtojai – patriotiškai nusiteikę asmenys, buvę disidentai, laisvės kovotojai – per beveik penkias valandas trukusią kaltinamąją prokuroro kalbą buvo supažindinti, kad tas objektas yra Rusijos karinė bazė Čečėnijoje, o daugybė „taikių“ aukų, kurias esą rengėsi sunaikinti E. Kusaitė, reikia manyti, yra kariškiai, kurie tikrai prisidėję prie visuotinio čečėnų tautos naikinimo. (Tokių faktų prokuroras, gaila, nežino, nors iš Rusijos FSB galėtų nesunkiai šią informaciją gauti). Prokuroras įrodė, kad kaltinamoji netgi verbavo dvi klaipėdietes merginas taip pat vykti į Maskvą, žadėdama sumokėti po 20 tūkst. JAV dolerių, nors tai, kad „reikės susisprogdinti“, Eglės „parengtos“ teroristės Laura ir Neringa pačios nežinojo, bet svarbu, kad tai žino prokuroras. Tiesa, kaip jis pats įrodė, Eglė save apibūdino kaip neturtėlę, netgi „bomžę“, tad taip ir liko neaišku, iš kur ji būtų gavusi tokius pinigus sumokėti naujoms „pasamdytoms“ teroristėms, jeigu ji pati į Maskvą atvykti būtų galėjusi tik, kaip prokuroras įrodė, iš teroro akto „bendrininkų“ – brolio ir sesers Magmadovų – išreikalavusi 500 dolerių. Iš kur būtų suradusi net 40 tūkst. dolerių, prokuroras net nesiteikė išsiaiškinti, bet užtat gal penkis kartus pateikė svarius „neginčijamus“ įrodymus apie 500 dolerių gavimą (juos, kaip akivaizdų teroro įkaltį, prokuroras pasiūlė rekvizuoti iš kaltinamosios, o jai neturint jokio turto, prievarta išieškoti iš jos). Tokių tariamų prokuroro įrodymų jo baigiamojoje kalboje, trukusioje net penkias valandas, klausytis turėjo ir pati „teroristė“, ir jos motina, ir motinos sesuo, ir posėdžio stebėtojai, kurie vos sutilpo į didelę teismo salę. Taip pat visi turėjo klausytis įrodinėjimų ir apie net keturis Eglės vyrus čečėnus – matyt, prokuroras visiškai susipainiojo savo iš anksto susidarytoje „įrodymų“ sekoje, nes visiems žinoma, kad tik musulmonai vyrai gali turėti keturias žmonas, o ne atvirkščiai. Tad kokios nors logikos čia nėra. Užtat kraujo troškulys – didžiulis: prokuroras pareikalavo „teroristę“ suimti iškart teismo salėje, kai tik bus nuteista, ir gąsdino, kad ji pasirengusi užmušti bet kurį kataliką – esą tokią didžiulę teroristės neapykantą krikščionims jis įrodęs.

M. Dūda nuosekliai įrodė, kad ši baisi teroristė jau kitą dieną po suėmimo prisipažino, jog ketino išvykti į Rusiją, jog bendravo su musulmonais radikalais ir aiškiai, be jokių abejonių, galėjo ketinti susisprogdinti. Štai kokius Eglei priskiriamus žodžius prokuroras „užčiuopė“ kaip rengiamo teroro akto įrodymus: „Ten dirba agresoriai, žudantys nekaltus žmones“ (apie čečėnus žudančius rusų karius), – taip per apklausą ikiteisminio tyrimo teisėjui esą „prisipažino“ E. Kusaitė ir sakė, kad islamo religijos radikalią atšaką – vahabizmą – pripažįsta nuo 2003 metų. Be to, Eglė „nusikalstamai“ buvo įsitikinusi, kad, paaukojus gyvybę, siela patenka į rojų. Ir dar: „Agresorius yra Rusija, kuri engia ir žudo čečėnus“, – aiškius teroristės „prisipažinimus“ išgavo tardytojai (prokuroras dar iš sovietinės propagandos laikų, matyt, įsitikinęs, kad į Čečėniją rusai yra atėję ne su tankais ir aviacija, ne su kalėjimais ir žudymais, bet su gėlėmis ir taikos balandžiais, tad šie E. Kusaitės prisipažinimai jam atrodo esą tikrai nesugriaunantys jo kaltinimo, kad ji – užkietėjusi teroristė).

M. Dūda taip pat nuosekliai įrodė, kad E. Kusaitė jau nuo keturiolikos metų svajojo tapti šachide, tai buvo jos gyvenimo tikslas. O susisprogdinti jaunoji klaipėdietė norėjo dėl dviejų priežasčių – per vieną ataką žuvo jos draugas, todėl ji buvo „suinteresuota asmeniškai“. Be to, ji norėjo padėti Rusijos kariškių „mylimiems“ Kaukazo musulmonams, todėl ieškojo kontaktų su čečėnais. M. Dūda net nebandė pagrįsti, kaip kaltinamoji rengėsi susisprogdinti, jei jos draugai Rusijoje Magmadovai to jos net nebuvo prašę tą daryti. Svarbu, kad prokuroras nenukrypsta nuo profesinės užduoties – žūtbūt surasti nusikaltėlį ir, jį demaskavus, nuteisti, t. y. „nukenksminti“. Ypač jei pasitaria su Rusijos FSB-KGB tarnyba. Tad papildydamas baisios teroristės vaizdą prokuroras pristatė Rusijos FSB (buv. KGB) surinktus ir internete platinamus duomenis apie vahabistų ir šachidų (mirtininkų) organizacijų baisumus ir naudojosi įslaptintais liudytojais Nr.1 ir Nr.2 (VSD agentais provokatoriais). Apie juos Eglė jau yra aiškinusi, kad šie patys jai bruko radikalias idėjas. Tačiau prokuroras tokius „teroristės“ teiginius paneigė. M. Dūda taip pat išsamiai „paneigė“ Eglės parodymus, kad į Maskvą ji vyko mokytis islamo. „Ji vyko prisijungti prie čečėnų kovotojų ir susisprogdinti“, – žėrė savo kaltinimus E. Kusaitei prokuroras. Ir tik dėl tokių tikslų, pasak jo, kaltinamosios kelionę finansavo jos draugės Aišos Magmadovos brolis Apti Magmadovas, pašto perlaida atsiuntęs 500 JAV dolerių. Kadangi vos sulaikyta ir išgąsdinta „teroristė“ iškart pripažino savo kaltę, o paskui, pasikeitus advokatui, parodymų nedavė ir pareiškė, jog kalbės tik teisme, prokuroras siūlė remtis ikiteisminio tyrimo pradžioje, dalyvaujant advokatui, duotus parodymus, t. y. tai Eglė buvo sutrikusi dėl netikėto jos suėmimo. Jis vardino įvairiausius baisius E. Kusaitės elektroninio susirašinėjimo laiškus, kuriuose įžvelgė terorizmu persmelktą ir niekaip nepataisomą teroristės dvasią, kuriai jokio pasigailėjimo būti negali, nes jai „net mirtis yra geriau, nei gyvenimas tarp paklydėlių“, kadangi „visi svajoja apie pinigus, man nereikia, jeigu jų turėčiau, visus juos atiduočiau kovotojams, juk jiems reikia pinigų“.

Kita vertus, M. Dūda, pats to nenorėdamas, nupiešė tokį herojišką E. Kusaitės, kaip šachidės, portretą, kad kiekvienas pilietis galėtų gėrėtis jos užsibrėžtu siekiu „jėga įsiveržti“ į budriai saugomą karinę bazę ir „atkeršyti“ už jos pažįstamo jaunuolio bei kitų nukankintų jaunų čečėnų kankinišką mirtį. Tam gali ryžtis ne kiekvienas žmogus. Tačiau ar tai tiesa? Negalėdamas (ar nenorėdamas?) nurodyti, kurioje bazėje E. Kusaitė suplanavo nužudyti taikius žmones, M. Dūda teigia, kad tą padaryti ji rengėsi „nenustatytoje vietoje“.

Prokuroras nepanorėjo įrodyti, kokiais sprogmenimis ir kur buvo suplanavusi sprogdinti E. Kusaitė. Iš FSB duomenų žinodamas, kad baisieji čečėnų „smogikai“ tam naudoja sprogmenų diržus, prokuroras tokius sumanymus priskyrė ir lietuvei, nors įrodymų vėlgi nepateikė. Jis net nesvarstė Eglės planų, pasinaudojus iš Magmadovų gautais pinigais, atvykus į Rusiją ištekėti už musulmono ar mokytis islamo mokykloje, kaip ir kalbėdavo bei rašydavo. Kodėl Eglei primetamas tik teroro aktas? Kodėl tik jis, nors niekaip neįrodytas, tampa įkalčiu, sukurptu savo tikslo siekiančio prokuroro? Jis atskleidė, kaip kagėbistiškai Eglės bute buvo padaryta slapta („sankcionuota“) krata ir kaip „įkaltis“ paimta kompiuteryje laikytas straipsnis apie kažkokius sprogdiklius. O kodėl nepaėmė laikmenos apie jos mėgiamas gėles ar kulinarinius receptus?

Džiugu, kad teismo posėdžio metu paremti terorizmu kaltinamos E. Kusaitės susirinko didelis būrys drąsuolių. Tačiau jų nebuvo pakankamai – jų turėjo būti tūkstančiai. Juk baisiais kaltinimais kaltinamai gležnai merginai, net jos artimiesiems – motinai, tetai ir kitiems – luošinamas gyvenimas. Ir kai politikai ar net didžioji visuomenės dalis lieka abejingi ir tiesiogiai atiduoda sunkiomis sąlygomis bręstantį žmogų kraujo ištroškusiems padarams sudraskyti, galima teigti, kad tokia valstybė ilgai negyvuos.

Po prokuroro kaltinamosios kalbos savo baigiamąją kalbą turėtų sakyti E. Kusaitės advokatas Kęstutis Stungys, po to kaltinamajai turėtų būti suteiktas paskutinis žodis. Bet tai bus jau kitame posėdyje – kovo 7 dieną.

Edvardas ŠIUGŽDA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija