2013 m. vasario 15 d.    
Nr. 7
(2031)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Išvažiavo vilnų, parvažiavo nukirptas

Apie dabartinio Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitą pas kaimynus lenkus taip pasakytų pirmosios Lietuvos Respublikos diplomatijos šulai Petras Klimas, Jurgis Balrušaitis, Oskaras Milašius.

Akibrokštui prilygstantis Lenkų rinkimų akcijos (LRA) pirmininko atviras pareiškimas, kad lietuviai turi integruotis į lenkų bendruomenę, o ne lenkai į Lietuvos, yra jau ne užuomina, o siekio kurpti lenkišką autonomiją nuostata. Toks politiko iššūkis iškart mus grąžina prie teisiškai nesureguliuotų santykių su Lenkija, pradedant Liublino unija, Želigovskio akcija, baigiant Armijos Krajovos veikla Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu.

Akivaizdu, kad LSDP koalicinės sutarties partnerė LRA neatsisakė teritorinės autonomijos ir visomis išgalėmis siekia ją įteisinti, pažeisdama LR Konstituciją. Yra rimtų požymių (Lietuvos piliečių lojalumo Lenkijai išraiška – Lenko korta), kad ir Lenkijos valstybės siekiai yra panašūs ar dar didesni.

Po Seimo rinkimų naujoji vyriausybė pasišovė minimų valstybių kaimynių santykius reguliuoti konsolidavimo link. Tik kokia kryptimi ir kieno sąskaita?

Pirmuoju Lietuvos vyriausybiniu žingsniu į paminėtą tikslą tapo Užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus vizitas į Lenkiją 2013 m. vasario 7 d. Gero tikslo būta, tačiau... Gal komjaunuoliška ministro kilmė ir mentalitetas iškrėtė diplomatinį pokštą.

Tikras diplomatas galėjo priminti Lenkijai, kad Lietuva jai davė karalių Jogailą ir jogailaičius, maršalą Juzefą Pilsudskį, pirmąjį atkurtos Lenkijos prezidentą Gabrielių Narutavičių, kad, 1939 metais hitlerinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, Lietuva internavo Lenkijos karius ir karininkus, jais rūpinosi, daugelį išgelbėjo nuo žūties.

Tikras diplomatas galėjo priminti Lenkijai apie lenkiškų mokyklų skaičių, kokio neturi nė viena už Lenkijos ribų esanti valstybė, lenkų tautinei mažumai.

Tikras diplomatas turėjo Lenkijos pusei priminti praeityje jos darytas skriaudas Lietuvai, liautis provokuoti lenkų tautinės mažumos Lietuvoje įstatymų pažeidinėjimus, baigti spaudimą Lietuvai. Deja...

Parodęs pariteto akivaizdų pažeidimą Lietuvos nenaudai, užuot sulaukęs Lenkijos palankumo, o gal ir atsiprašymo, pats atsiprašė už kaltę, kurios Lietuva Lenkijos atžvilgiu nepadarė, arba kitaip sakant, išvažiavo vilnų, parvažiavo nukirptas.

Kokią santykių švelninimo su Lenkija „vilną“ iš būsimo vizito parsiveš premjeras? Ar jam beliko būti ne tik nukirptam, bet ir nuskustam, pamatysime.

O laikai, o papročiai!

Algimantas Zolubas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija