Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Romos tikinčiųjų meilė ir padėka savo Vyskupui

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI pirmąjį Gavėnios sekmadienį dėkojo visiems, kviesdamas melstis už jį ir už jo būsimąjį įpėdinį

Padėkos šūkiai Šventajam Tėvui

Dešimtys tūkstančių piligrimų Šv. Petro aikštėje šūksniais dėkojo Popiežiui

Šventojo Tėvo valios priėmimas

Paskutinieji nusprendusio atsistatydinti popiežiaus Benedikto XVI susitikimai su jo tiesiogiai vadovaujamos Romos vyskupijos tikinčiųjų bendruomene bei Amžinąjį miestą aplankančiais maldininkais pasižymi ypatingu jautrumu ir abipusės meilės raiška. Pirmąjį Gavėnios sekmadienį, vasario 17-ąją, dešimtys tūkstančių piligrimų užplūdo Šv. Petro aikštę pasiklausyti tradicinės, bet jau priešpaskutinės Šventojo Tėvo katechezės šventadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldos proga ir priimti jo apaštalinį palaiminimą. Šį kartą kaip niekada buvo gausu jaunų žmonių, laikančių Benediktą XVI sveikinančius šūkius – „Viva il Papa“ („Tegyvuoja Popiežius“), o Šventasis Tėvas su šypsena dėkojo visiems, kviesdamas melstis už jį ir už jo būsimąjį įpėdinį, kurį pasaulio kardinolai turės išrinkti po vasario 28 dieną įsigaliosiančio atsistatydinimo.

Kaip ir dauguma pasaulinės Katalikų Bažnyčios hierarchų, kitų konfesijų krikščionių dvasinių vadovų bei įvairių tikybų atstovų, pagarbos ir supratimo kupiną laišką, reaguojantį į Benedikto XVI sprendimą pasitraukti iš apaštalo šv. Petro tarnystės, paskelbė ir jo generalinis vikaras Romos miestui kardinolas Agostinas Valinis. Šiame kreipimesi į katalikų svarbiausios vyskupijos, kurioje yra ir Apaštalų Sostas, kunigus bei tikinčiuosius su gilia emocija ir nuostaba dėl Popiežiaus – Romos vyskupo – sprendimo patvirtinama: „Su tikėjimu priimame šią Šventojo Tėvo valią, kuri, kaip jis mums sakė, subrendo maldoje ir iš meilės Kristui ir Bažnyčiai bei jo būgštavimo, kad jau nepajėgia tęsti tarnystę, kaip kad norėtų“. Vasario 11 dieną paskelbtame laiške dėkojama popiežiui Benediktui XVI už jo pavyzdinį pasiaukojimą ir tėvišką rūpinimąsi Romos vyskupija ir Visuotine Bažnyčia bei iš jo gautas neįkainojamas dvasines dovanas – ypatingą gyvenimo liudijimą, uolų Evangelijos skelbimą, meilę žmogui ir jo orumui, paramą vargstantiems ir jų reikalų gynimą.

„Noriu užtikrinti Šventąjį Tėvą, kad jį visada lydės mūsų sūniška meilė ir visos diecezinės bendruomenės malda, – baigdamas rašo kardinolas A. Valinis. – Tegul Viešpats suteikia jam ramybę ir džiaugsmą, matydamas jo tarnystės vaisius, ir ilgus metus toliau tarnaujant maldoje Šventajai Dievo Bažnyčiai“. Tikimasi, kad į paskutiniąją popiežiaus Benedikto XVI bendrąją audienciją, kuri įvyks vasario 27 dieną, Šv. Petro aikštėje dalyvaus ypač daug Romos tikinčiųjų ir Italijos sostinės svečių kartu su Bažnyčios ganytojais ir valstybių vadovais. Šalia būdingos Šventojo Tėvo katechezės numatomas Žodžio liturgijos ir viso beveik aštuonerius metus trukusio pontifikato celebravimas.

Gavėnia – dvasinės kovos metas

Vasario 17-osios katechetiniame pokalbyje prieš „Viešpaties Angelas“ maldą popiežius Benediktas XVI su jam būdingu mokymo tvirtumu ir nuoseklumu ragino tikinčiuosius, nepaisant visų permainų, su reikiama atgailos ir atsivertimo dvasia išgyventi prasidėjusį ir 40 dienų trunkantį Gavėnios laikotarpį, tinkamai pasirengiant Šventosioms Velykoms. Visiems, galbūt ir būsimosios naujo Popiežiaus rinkimų konklavos dalyviams, svarbus yra Šventojo Tėvo priminimas, jog „Bažnyčia, kuri yra motina ir mokytoja, kviečia visus jos narius persiorientuoti į Dievą ir, išsižadėjus išdidumo bei egoizmo, gyventi meile“. Anot Benedikto XVI, jo paskelbtieji „Tikėjimo metai yra ypač palankus laikas iš naujo atrasti tikėjimą į Dievą kaip pagrindinį mūsų ir Bažnyčios gyvenimo kriterijų“. Šis atsinaujinimas nėra paprastas ir lengvas: „Tai visada yra dvasinė kova, kadangi piktoji dvasia priešinasi mūsų šventumo siekiui ir nori mus iškreipti iš kelio, vedančio į Dievą“.

Komentuodamas to šventadienio Evangelijos skaitinį apie Jėzaus gundymus, Šventasis Tėvas sakė, kad jų esmė yra Dievo instrumentalizavimas, palenkimas saviesiems interesams, sėkmės ir materialinių gėrybių iškėlimas. „Ganytojas yra gudrus: jis kreipia ne tiesiai į blogį, bet į netikrą gėrį, norėdamas įtikinti, kad svarbiausia yra valdžia ir visa tai, kuo galima patenkinti pirminius poreikius, – kalbėjo Popiežius. – Šitaip pats Dievas taptų antraeiliu, pavirstų priemone, pasidarytų nerealus, nesvarbus ir galiausiai išnyktų“. Taigi gundymų tikslas yra atstumti žmogų nuo Dievo ir nuo tikėjimo, ir kaip tik šių dienų sekuliarizacijos bei ateizavimo procesas patvirtina, kad minėtos piktojo pastangos gali būti gana efektyvios. Štai kodėl svarbiausias gyvenimo momentas yra galimybė rinktis: savo egoistinį „aš“ ar Dievą, asmeninius interesus ar tikrąjį Gėrį“, – aiškino Šventasis Tėvas.

Jis priminė Bažnyčios tėvų mokymą, kad Jėzaus gundymai atspindi Dievo Sūnaus nužengimą į žmogiškąsias sąlygas, į nuodėmės bedugnę su jos pasekmėmis. Ir Jėzus nužengė iki galo – iki kryžiaus mirties, iki pragaro gelmės (inferi), ekstremalaus nutolimo nuo Dievo. „Tuo būdu jis yra Dievo ištiesta ranka žmogui, pasiklydusiai aviai, kad ją sugrąžintų į saugumą“, – aiškino popiežius Benediktas XVI, primindamas šv. Augustino išvadą, kad Jėzus priėmė mūsų gundymus, jog mums padovanotų savo pergalę. Tad ir mums nereikia bijoti kovos su piktąja dvasia, tačiau svarbu, kad stotume į ją kartu su Kristumi, Nugalėtoju, melsdami jo Motinos Marijos pagalbos ir užtarimo visuose išbandymuose.

© 2013 „XXI amžius“