2013 m. kovo 22 d.    
Nr. 12
(2036)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

V. Landsbergis – pajėgiausias vadovauti TS-LKD

Paaiškėjo, kad iš 18 iškeltų kandidatų į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko postą tik keturi pareiškė norą dalyvauti rinkimuose – vienas žymiausių Lietuvos politikų europarlamentaras Vytautas Landsbergis, europarlamentarė Laima Andrikienė, dabartinis pirmininkas Andrius Kubilius ir pirmininko pavaduotojas Valentinas Stundys. TS-LKD partijos nario Naglio Puteikio kandidatūra irgi buvo iškelta, tačiau TS-LKD partijos Priežiūros komiteto sprendimu, jis kurį laiką negalės eiti vadovaujančių pareigų visų lygių partijos organuose. Kiti iškelti beveik 20 kandidatų, net ir buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė, atsisakė kelti savo kandidatūras. Tai, kad beveik kiekvienas konservatorių skyrius kėlė savo kandidatą, rodo, jog partijoje subrendo pasipriešinimas vienvaldiškai Kubiliaus bei jo šalininkų grupelės politikai ir norima permainų, tačiau pakankamai pasirengusio kandidato beveik nėra. Vienintelis priimtiniausias kandidatas yra Lietuvoje ir ypač pasaulyje vertinamas politikas V. Landsbergis. Su juo konkuruoti gali gal tik L. Andrikienė, aktyviai dirbanti Europos Parlamente. Buvęs Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas V. Stundys daug kuo pasigirti negali – jo vadovavimo metais buvo būtent sužlugdyta ir netgi sunaikinta Lietuvos krikščionių demokratų partija ir prijungta prie konservatorių partijos. Tada LKDP vairą perėmęs V. Stundys gyrėsi įvairiomis inovatyviomis idėjomis sustiprinti ją, po metų nesuradęs nieko kito, kaip prisijungti prie Kubiliaus vadovaujamos partijos, dabar savo norą vadovauti TS-LKD grindė „partijos vidinėmis diskusijomis“ apie „partijos perspektyvos, tapatybės klausimus“, siekiu remtis „atidesnės politikos, bendruomeniškesnės politikos idėja“. Jo nusibodusios „švietėjiškos“ nuostatos yra įkyrėjusios ir partijos nariams. V. Stundys aiškino, kad net V. Landsbergio apsisprendimas dalyvauti rinkimuose jo planų dėl kandidatavimo nekeičia.


Seimo narės N. Venckienės imunitetą sprendžianti komisija susiduria su kliūtimis

Partijos „Drąsos kelio“ lyderė Neringa Venckienė, kurios teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą sprendžia Seimo laikinoji tyrimo komisija, sulaukė gausaus rėmėjų būrio, kurie suplūdo į minėtos komisijos posėdį. Šiame posėdyje parlamentarė galėjo atvirame posėdyje išdėstyti savo argumentus. Komisijos posėdis prasidėjo diskusija, ar šis turi būti uždaras, mat parlamentarai anksčiau buvo susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir norėjo užduoti su ja susijusių klausimų. Pagaliau komisijos nariai nusprendė, kad pirmoji posėdžio dalis bus atvira. Savo kalbą pradėjusi N. Venckienė teigė, kad gegužės 17 d., kai buvo įvykdytas teismo sprendimas perduoti mažametę Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą motinai, smurtas buvo panaudotas tiek prieš ją pačią, tiek prieš vaiką. N. Venckienė neigė generalinio prokuroro Dariaus Valio teiginius, kad ji gegužės 17 d. Garliavoje, kai buvo vykdomas vaiko perdavimas motinai, puolė L. Stankūnaitę. „Nesuprantu, kuriame momente aš Stankūnaitei įkandau ar įspyriau. (...) Ten yra prokuratūros interpretacijos. (...) Vaiko teisių tarnybos darbuotojos gąsdino vaiką, (...) o vaikas verkė. Kameras nusukę jie, naudodami prievartą prieš vaiką ir mane, vaiką išsinešė“, – aiškino N. Venckienė. Kadangi prokuratūra Seimo komisijai nepateikė gegužės 17 d. vaizdo įrašo, o tai, pasak N. Venckienės, tik įrodo, kad teisėsauga slepia tiesą ir nori su ja susidoroti. „Jeigu jūs pamatytumėte tą vaizdo įrašą, tai pakrauptumėte“, – komisijos posėdyje aiškino „Drąsos kelio“ lyderė. Antroji posėdžio dalis buvo uždara, nes liberalė Dalia Kuodytė pasiūlė rengti išvis uždarą posėdį ir tik “darbiečiui” Mečislovui Zasčiurinskui pasiūlius buvo nuspręsta pirmąją posėdžio dalį daryti atvirą, o „įslaptinti“ antrąją posėdžio dalį, kaip to reikalavo liberalė D. Kuodytė, supažindinta su slaptąja ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jau anksčiau Seimo komisija prašė prokurorų pateikti jų darytą operacijos vaizdo įrašą, tačiau prokurorai jo nepateikė. Pretekstas: įraše matosi nukentėjęs nepilnametis asmuo ir tokia bylos medžiaga yra neviešinama. Štai kaip rafinuotai ir lengvai panaudojami sukurti įstatymai suversti kaltę nekaltiems.


Iš profesoriaus Vytauto Landsbergio rankų – apdovanojimai dailiausiai rašantiems

Kristina MAŽEIKAITĖ

Vytautas Landsbergis
ir konkurso nugalėtoja
panevėžietė Aušra Vilimienė

Kovo 8 dieną Vilniuje, Signatarų namuose, įvyko nacionalinio dailyraščio konkurso „Rašom!“ finalas. Konkurso globėjas prof. Vytautas Landsbergis apdovanojo dailiausiai bei originaliausiai rašiusius.

Trečius metus iš eilės organizuotame konkurse dalyviai varžėsi trijose amžiaus grupėse. Į konkurso finalą pakviesta 30 dalyvių ir trys originaliausių darbų autorės. Jos perrašinėjo organizatorių pateiktus tekstus. Vertindama darbus komisija atsižvelgė į teksto išdėstymą, rašto aiškumą ir tolygumą, darbo estetiką bei taisyklingumą. 3–6 klasių moksleivių grupėje nugalėjo Vilniaus Antano Vienuolio pagrindinės mokyklos mokinė Justina Kvedaraitė, 7–12 klasių moksleivių grupėje – Šiaulių „Jovaro“ progimnazijos auklėtinė Bertina Dragūnaitė, suaugusiųjų grupėje – panevėžietė Aušra Vilimienė. Originaliausio darbo autore pripažinta Vilma Miliukienė iš Panevėžio rajono. Moteris perrašytam tekstui sukūrė vingiuojančio kelio formą, o žodžius dėliojo didėjimo tvarka.


Į Lietuvą sugrįžusio dailininko paroda Kaune

Sukako 100 metų, kai gimė žymus dailininkas, kolekcionierius, mecenatas Kazimieras Žoromskis (1913-2004). Minint šimtąsias dailininko K. Žoromskio gimimo metines, kovo 4 dieną Kaune, Žilinsko dailės galerijoje, atidaryta dailininko darbų paroda „Spalvos virpėjimas“. Ekspozicijoje pristatomi ankstyvieji dailininko darbai ir kūriniai iš ciklų „Sienos“, „Skelbimų lentos“, „23-oji gatvė“ bei iš „Trijų dimensijų serijos“. Paroda, parengta iš Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių, veiks iki kovo 31 dienos.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija