Permainos
Romas BACEVIČIUS
Didžiąją savaitę užbaigiame beveik septynias savaites trukusią Gavėnią. Sovietmečiu, vaikystėje, prisimenu ją buvus kitokią. Nors ateistinė valdžia jokiu būdu negalėjo toleruoti katalikiškų švenčių, tačiau net tada su retomis išimtimis buvo gerbiama tradicija Gavėnios metą, o ypač Didžiąją savaitę, kuomet prisimename Kristaus kančią, vengti triukšmingų pasilinksminimų, elgtis ramiau, santūriau, rasti laiko susikaupti, pagalvoti apie save, nuveiktus darbus, bent per Velykas nuvykti pas toliau gyvenančius artimuosius. Visi žinodavo, kad Gavėnios metu kiekvienas krikščionis ko nors atsisako, paremia stokojančius. Neprisimenu, kad kas nors iš aplinkinių katalikų per Gavėnią būtų nedrįsęs pasninkauti ne tik penktadieniais nevalgyti mėsiškų valgių, bet ir neieškoti visokių žemiškų malonumų. Tai buvo pagarbos Kristui už mūsų išganymą išraiška. Kai kunigai paskelbdavo rekolekcijų metą, žmonės ruošdavosi išpažinčiai, kad apšvarintų sielą. Kiekvieną rekolekcijų dieną bažnyčioje susidarydavo ilgos eilės prie klausyklų. Išpažinčių eidavo ir iš toliau atvykę komunistai, o ypač darbo klausyklose turėdavo kunigai svečiai. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, tik pirmaisiais metais vyko kažkas panašaus, o vėliau viskas susijaukė. Pajutę laisvę, linksmybių rengėjai gal iš nežinojimo, o gal tyčia Gavėnios metu, netgi Didžiąją savaitę, nesigėdija organizuoti triukšmingus renginius, visokius koncertus, festivalius, gražuolių konkursus (gerai, kad šiemet apie tokius lyg ir nesigirdi). Gyvename triukšme, įvairių pagundų ir linksmybių pasaulyje, kuris džiaugiasi savomis vertybėmis, o artėjančios Velykos, pasirodo, daug kam yra diena, kai bus galima sočiai pasivaišinti. Netgi kai kurie kunigai galbūt įsisuka į šitą lekiančią karuselę ir pamiršta, kad prieš Velykas ir šiais laikais vis dėlto būna daugiau norinčių atlikti išpažintį. Anądien vienas senas kunigas altaristas skundėsi, kad nors parapijoje yra dar trys kunigai, jis vienintelis buvo paliktas klausyti išpažinčių, o kur kiti kunigai pradingo, nežinia. Žmonių prie klausyklos kelios dešimtys, aš tikrai fiziškai negalėjau jų išpažinčių deramai išklausyti, todėl tik peržegnojau ir už atgailą liepiau sukalbėti Sveika, Marija, sakė kunigas. O juk tie, kurie atėjo išpažinti savo nuodėmes, bent šiomis dienomis tikėjosi sulaukti išsamesnio kunigų pamokymo apie tai, kaip šiame įvairių iššūkių pilname pasaulyje ateityje išvengti kai kurių ydų, vedančių į nuodėmes. Aišku, čia nekalbu apie tuos, kurie išpažinties neina, o Velykų rytą sutinka dar neišsiblaivę arba prie savo bažnyčios alaus baro.
|