2013 m. balandžio 5 d.    
Nr. 14
(2037)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Tikėjimas į Dievą augina bendrystę su Viešpačiu

Vilkaviškio vyskupo velykinis laiškas

Mielieji, šį kartą Kristaus prisikėlimo iškilmę švenčiame Tikėjimo metais.

Šiemet Kristaus prisikėlimo šventimas turi ir kitą ypatingą atspalvį – visai neseniai išrinktas ir savo tarnystę pradėjo naujasis popiežius – Pranciškus.  Taigi Tikėjimo metus švenčiame net su dviem popiežiais – su juos paskelbusiu ir pradėjusiu Benediktu ir su juos toliau tęsiančiu bei užbaigsiančiu popiežiumi Pranciškumi.

Pirmiausia šia proga vertėtų prisiminti, kas gi yra tikėjimas. Katalikų Bažnyčios katekizme tikėjimas įvardijamas kaip „...asmeniškas žmogaus ryšys su Dievu...“ (KBK 150).

Taip pat Katekizmas papildo, jog šis asmens ryšys su Dievu per tikėjimą veda į laisvą pritarimą visai Dievo apreikštai tiesai.

Apibūdinant tikėjimą yra ir daugiau svarbių dalykų. Pastebėtina, kad jis auga ir stiprėja ne tik dėl mūsų pastangų, bet yra ir Dievo dovana. Katalikų Bažnyčios katekizmas apie tai sako: „Tikėti įmanoma tik veikiant malonei ir vidinei Šventosios Dvasios pagalbai“ (154).

Pravartu suprasti ir tai, kad krikščioniškasis tikėjimas skiriasi nuo vien žmogiško tikėjimo kitu žmogumi (plg. KBK 150). Tikėjimo į Dievą neturėtume painioti su pasitikėjimu kitu asmeniu, jo galimybėmis, gebėjimais ar juo labiau pasitikėjimu kokia nors organizacija, partija.

Tikėjimas žmogaus pasakojimu, legendomis ar idėjomis yra ne tas pats, kas tikėjimas į Dievą. Tikėjimas į Dievą augina ir palaiko bendrystę su Viešpačiu, kuris yra mūsų Kūrėjas ir palaikytojas.

 Tik visą mūsų žmogišką būtį – sielą, protą, jausmus, kasdienius žodžius ir darbus – persmelkiantis tikėjimas veda į amžinąjį gyvenimą. O juk kiekvieno žmogaus sielos gelmėje glūdi troškimas, kad jo gyvenimas nesibaigtų.

Kad vis labiau pildytųsi mūsų sielos troškimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą, kasdien vis labiau supraskime, kad tikėjimas ir gyvenimas yra neatsiejami. Vis geriau pažindami tikėjimą, stenkimės ir vis labiau gyventi pagal jį, surasdami pakankamai laiko ir Dievui, negailėdami pastangų, kad tikrai laimėtume amžinybę.  

Nuoširdžiausiai sveikinu visus sulaukus Kristaus Prisikėlimo iškilmės. Testiprina ji mumyse tikėjimą ir amžinojo gyvenimo viltį.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija