2013 m. balandžio 26 d.    
Nr. 17
(2041)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Vilniaus arkivyskupo ingresas

BuvęsVilniaus arkivyskupas, dabar
emeritas kardinolas Audrys Juozas
Bačkis, naujasis arkivyskupas
Gintaras Grušas ir Vilniaus
arkivyskupijos vyskupas
augziliaras Arūnas Poniškaitis

Naujasis Vilniaus arkivyskupas
Gintaras Grušas

Balandžio 23 dieną, antradienį, iškilmingomis ingreso Mišiomis Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje Vilniaus arkivyskupo ordinaro pareigas pradėjo eiti Gintaras Grušas, pakeitęs 21 metus arkivyskupijai vadovavusį kardinolą Audrį Juozą Bačkį. Iškilmėse dalyvavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos vyskupai, Vilniaus ir kitų vyskupijų kunigai, pašvęstojo gyvenimo asmenys, broliškų krikščionių Bažnyčių vadovai, valstybės valdžios atstovai bei gausiai susirinkę tikintieji. Prieš šv. Mišias buvo perskaityta popiežiaus Pranciškaus pasirašytas dokumentas – bulė, kuria pranešama apie naujojo arkivyskupo paskyrimą. Beje, kardinolas A. J. Bačkis liko Vilniaus arkivyskupu emeritu. Tai niekaip nepakeitė jo, kaip Šventosios Romos Bažnyčios kardinolo, statuso.

Šv. Mišiose dalyvavęs Šventojo Tėvo atstovas Lietuvai arkivyskupas L. Bonazzi perdavė asmeninį „brolišką“ popiežiaus sveikinimą ir palaiminimą visai šaliai, Lietuvos ir kaimyninių šalių vyskupams, taip pat Stačiatikių bei Liuteronų Bažnyčių vyskupams, dalyvavusiems iškilmėje bei valdžios atstovams, ypač Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei. „Popiežiaus Pranciškaus ir jūsų visų vardu reiškiu pagarbą tam, kuris 21 metus buvo jūsų ganytojas, – kardinolui A. J. Bačkiui sakė nuncijus arkiv. L. Bonazzi. – Dievo Apvaizda norėjo, kad jūs vadovautumėte Vilniaus arkivyskupijai ir Bažnyčiai Lietuvoje sunkiais ir iššūkių kupinais pirmaisiais atgautos šalies nepriklausomybės dešimtmečiais. Jūs buvote tikėjimo gynėjas, Bažnyčos struktūrų kūrėjas, vargšų draugas. Jūs tikrai tapote vyskupu emeritu, daug nusipelniusiu arkivyskupu“, – sakė jis. Šv. Sosto atstovas priminė, jog naujojo arkivyskupo paskyrimo Popiežiaus bulės tekste, perskaitytame šios iškilmės pradžioje, popiežius Pranciškus pavedė arkivyskupą G. Grušą „pal. Jurgio Matulaičio, kuris buvo geras šios arkivyskupijos ganytojas ir didis Dievo gailestingumo skelbėjas, užtarimui.“ „Tai – gražus vilties kupinas palinkėjimas, – sakė jis, – tad drąsos ir pasitikėjimo!“ Pasak nuncijaus, popiežius Pranciškus šią akimirką dar kartą mums visiems primintų apie viltį, ragintų neleisti, kad ji būtų iš mūsų atima. „Mes šioje Eucharistijoje meldėmės su viltimi, kad bendradarbiaudama su Šventąja Dvasia Vilniaus arkivyskupija ir visa Bažnyčia Lietuvoje galėtų kasdien rašyti puslapius, kuriuos būtų verta perpasakoti. Taip tebūnie“, – linkėjo Šventojo Sosto atstovas.

Arkivysk. G. Grušas ingreso šv. Mišiose kalbėjo: „Kaip žydų tautai bėgant iš Egipto nelaisvės, taip ir mūsų Tėvynei atsitolinant nuo praėjusio amžiaus okupacinės vergijos, šis kelias lydimas sunkumų ir vargų. Pats Kristus Evangelijoje mums sako: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi“ (Lk 9, 23). Apie tai byloja ir mūsų arkivyskupijos globėjo Šv. Jurgio pavyzdys – karys ir kankinys, pažinęs Tiesą, nepabūgo jos liudyti iki mirties. Tikrieji taikdariai nėra pacifistai, kurie leidžia visiems daryti, ką nori, bet kariai, kurie narsiai atremia puolimus siekdami apginti ir išsaugoti Tiesą net mirties akivaizdoje. Tokių Tiesos gynėjų, kuriuos turiu garbę, o kartu didžiulį iššūkį dabar vadinti savo pirmtakais, Vilniuje netrūko – tai palaimintasis Jurgis Matulaitis, Dievo Tarnas Mečislovas Reinys, arkivyskupas Julijonas Steponavičius. Į altoriaus garbę pakelti Tiesos nešėjai, Dievo valia gyvenę ir liudiję savo tikėjimą šioje arkivyskupijoje – tai mums visiems itin brangus šv. Kazimieras, šv. Rapolas Kalinauskas, šv. Faustina, pal. Mykolas Sopočka, kurių užtarimo šaukiamės, kurių meilės Dievui ir artimui kupinas gyvenimas mus skatina nepailstant skelbti Kristų“. Arkivysk. G. Grušas iš visos širdies dėkojo už kardinolo A. J. Bačkio tėvystę, ganytojišką tarnystę ir prašė, kad savo malda, išmintimi ir sielovados dovanomis toliau lydėtų šios arkivyskupijos bendruomenės kelionę. „Iš Jūsų rankų gavęs visus tris kunigystės šventimų laipsnius, nuolat jautęs rūpestingą globą, lydėjusią mane visą dvasininko kelią, savo ir arkivyskupijos vardu tariu Viešpačiui už Jus ir Jums – Ačiū!“ – sakė naujasis Vilniaus arkivyskupas.

Kalbėdamas apie Tikėjimo metų svarbą, arkivysk. G. Grušas teigė: „Dabartinė visuomenė dažnai užgniaužia kiekvieno žmogaus viduje turimą Dievo alkio, Dievo troškulio pajautimą. Nuodėmingų ar tiesiog lengvabūdiškų pasiūlymų antplūdis užmarina šį poreikį Dievui, be kurio žmogaus likimas netenka galutinės prasmės. Todėl Popiežius mus ir kviečia į Naująją Evangelizaciją – padėkime sau ir kitiems atrasti dvasinei gyvybei reikalingą Dangaus malonių ryšį. Šis ryšys atsispindi mano pasirinktame vyskupo šūkyje: „Malonė, gailestingumas ir ramybė“. Malonė – visa ko pradžia. Krikšto dovana ir tolesnis Šv. Dvasios veikimas mus įpareigoja gyventi Kristaus laisvėje ir žengti per gyvenimą bendrystėje su Juo. Gailestingumas, kuris taip įspūdingai apreikštas Vilniuje, byloja mums, kad kiekvienas, patyręs Dievo meilę, nuodėmių atleidimą, naudotumės sakramentine dovana, leidžiančia likti vienybėje su Juo, ir skleistume Dievo Gailestingumą: atleisdami, vieni kitiems padėdami, dalindamiesi tuo, ką Dievas mums yra suteikęs. Ramybė – mūsų visų kelionės tikslas, nes siekiame ne tik šiame gyvenime patirti vienybę ir harmoniją su Dievu, o per ją – su savimi bei artimaisiais, bet ir likti Jo prieglobstyje amžinybėje“.

XXI
Klaudijaus DRISKIAUS nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija