2013 m. gegužės 10 d.    
Nr. 19
(2043)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva


ARCHYVAS

2013 metai


XXI Amžius


Penktadienio pokalbiai

Tarmė kuria betarpiškumą

Etninės kultūros globos
tarybos vyresnioji specialistė
Audra Daraškevičienė

2013 metai Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Dar iki jų Etninės kultūros globos taryba atliko apklausą apie jaunimo požiūrį į tarmes skirtinguose šalies regionuose. Apie šią apklausą ir tarmių skirtumus, tarmiško žodžio reikšmę mūsų gyvenime kalbėjomės su Etninės kultūros globos tarybos vyresniąja specialiste, žemaite nuo Salantų Audra Daraškevičiene.


Laikas ir žmonės

Šeimos kūrybos vakaras

RADVILIŠKIS. Viešojoje bibliotekoje surengtas garsios Lietuvoje šeimos kūrybos vakaras: muzikinę-literatūrinę programą atliko kamerinė dainininkė (sopranas) Sigutė Trimakaitė, jos vyras rašytojas Herkus Kunčius papasakojo apie savo kūrybą. Vakaro vedėja Vilma Merkytė pristatė abu svečius, klausytojus supažindino su jų biografijų faktais, kūrybine veikla, pasiekimais.


Kronika

Kai spalvos skamba

Rūta Averkienė

Tarp Jadvygos Čiurlionytės menų
mokyklos festivalio-konkurso
„Skambančios spalvos“ dalyvių –
heraldikos ekspozicijos autorius
Arvydas Každailis (dešinėje)

Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokykloje ketvirtą kartą nuaidėjo festivalis-konkursas „Skambančios spalvos“. Šiemet šis tradicinis renginys buvo skirtas Senosios Varėnos 600 metų jubiliejui. Festivalio metu buvo galima pamatyti ne tik įvairiausius dailės darbus, bet ir išgirsti muzikos kūrinius. Tądien vyko ir įdomi konferencija, kurios tema – „Senoji Varėna nuo pradžios iki 600 metų jubiliejaus“. Jo garbei mokykloje atidaryta itin vertinga iškilaus menininko Arvydo Každailio heraldikos ekspozicija, kurioje tarp daugelio kitų puikuojasi Marcinkonių ir ką tik Prezidentės dekretu pavirtintas Senosios Varėnos herbai. Tądien mokyklos sienos pasipuošė daugiau kaip šimtu jaunųjų tapytojų piešinių, o skambėjusios gražiausios lietuvių kompozitorių sukurtos melodijos suteikė ypatingą šventinę nuotaiką.


Kronika

Kūryba – jų viltis

Jonas PETRONIS

Už projekto įgyvendinimą visiems
dėkojo Zarasų kultūros centro
direktorė Jovita Mikutavičienė
(dešinėje) ir Daugpilio krašto
kultūros departamento vadovė
Inara Mukane

Daugiau kaip prieš metus Zarasų kultūros centre buvo pradėtas vykdyti Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sienas programos projektas „Kūryba – mano viltis“. Jį pagimdė kultūrinis darbas bendruomenėse. Buvo pastebėta, kad žmonėms, ypač specialiųjų poreikių, sudėtinga ateiti į kultūrinę bendruomenę. Projekto tikslas buvo įtraukti juos į kultūrinę bendruomenę ir paskatinti nuolat joje dalyvauti. Šiam europiniam projektui įgyvendinti buvo skirta 229 tūkstančiai eurų. Tuos pinigus gavo Zarasų rajono ir Daugpilio krašto meno saviveiklos entuziastai. Tai suteikė galimybę jiems įsigyti aparatūrą kultūros įstaigoms, sutvarkyti lauko aikštelę, kiti projekto pinigai buvo panaudoti turiningiems ir nepamirštamiems renginiams. Šio projekto partneris – Latvijos Respublikos Daugpilio krašto kultūros departamentas. Daugpiliečiai tampa Zarasų rajonui artimiausiais ir patikimais partneriais jau ketvirtame turiningame projekte.


Kronika

Jurgio Buitkaus literatūros premija įteikta

Broniui Ribokui

Vilniuje, Rašytojų sąjungos svetainėje, įteikta trečioji rašytojo Jurgio Buitkaus literatūros premija. Ji šiemet skirta poetui Broniui Ribokui. Šią  premiją, skirtą skatinti iki šiol deramai neįvertintus rašytojus, prieš trejus metus įsteigė J. Buitkaus našlė rašytoja Ineza Juzefa Janonė. Ji siekia ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į valdiškų institucijų įvertinimo metų metais ar net dešimtmečiais nesulaukiančius kūrėjus, bet ir remti juos materialiai, todėl kasmet savo vyro vardo premijos laureatams skiria ir solidžias pinigines premijas. Dėmesio vertus tais metais knygas išleidusius autorius ir laureatą renka Rašytojų sąjungoje sudaryta autoritetinga literatūrologų komisija.


Kronika

Pagerbė vertėjas

Vilniaus paveikslų galerijoje buvo pagerbtos dviejų Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos premijų laureatės.  

Dominyko Urbo premijos 2013 metų laureate tapo Olga Lempertaitė, įvertinta už sėkmingą vertimo debiutą – Etgaro Kereto knygos „Ilgintis Kisindžerio“ (Baltos lankos, 2012) vertimą. Tai pirmasis vertimas iš dabartinės hebrajų į lietuvių kalbą.


Kronika

Pristatė psalmių, romansų ir giesmių rinkinius

Romas BACEVIČIUS

Chorvedys, pedagogas, vargonininkas,
kompozitorius Pranas Jurkonis
pasakoja apie savo kūrybą

Balandžio 28-ąją, sekmadienį, Kaune, Šv. Jurgio bažnyčioje, po šv. Mišių, kurias aukojo kun. Paulius Bytautas OFM, vyko gražus ir prasmingas renginys – dviejų knygų pristatymas. Tik tos knygos – ne poezija, proza ar atsiminimai, o psalmių su natomis rinkinys „Prisilietimai“ (2012) ir „Dainos, romansai, giesmės“ (2013). Šių rinkinių autorius – žymus Lietuvos chorvedys, pedagogas, vargonininkas, ilgametis dainų švenčių dirigentas, kompozitorius Pranas Jurkonis, neseniai šventęs 75 metų jubiliejų. Bažnyčioje vykusioje sakralinės muzikos valandoje skambėjo daugiau kaip dešimt pagal šio autoriaus muziką sukurtų psalmių ir giesmių. Jas giedojo Kauno sakralinės mokyklos chorai „Pastoralė“ (vadovė ir direktorė Nijolė Jautakienė) ir „Giesmė“ (vadovė Salvinija Jautakaitė-Hargreaves), chormeisteriai Reda Dapšauskienė, Vilimas Morkūnas, Irena Semėnaitė, koncertmeisteriai Dalia Krunglevičienė, Dileta Kubilienė, Greta Drenseikaitė ir Egidijus Bavikinas.


Kronika

Kunigo fotoalbumo pristatymas

Kun. Gintautas Jankauskas
pasakoja apie savo fotoalbumą
„Kryžių kalnas tikėjimo šviesoje“

Vyresnieji raseiniškiai puikiai prisimena 1992–1998 metais Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Kalnujų Šv. Viktoro ir Alėjų Švč. Trejybės parapijų klebonu dirbusį kun. Gintautą Jankauską. Šiltai bendravęs su parapijiečiais, greitai radęs bendrą kalbą ir su senais, ir su jaunais, jis savu tapo ir rajono kultūros darbuotojams. Kunigo dėka Raseinių viešojoje bibliotekoje keletą metų vyko susitikimai su žymiais dvasininkais, kultūros veikėjais. Gaila, kad vėliau kunigui teko persikelti į Seredžių, ten dirbti Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu. Tačiau nuo 2002 m. kovo 28 d. gerbiamas kunigas grįžo arčiau Raseinių – buvo paskirtas Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo ir Lesčių Dievo Apvaizdos parapijų klebonu.


Kronika

Aktorė ir režisierė svečiavosi seminarijoje

Aktorė ir režisierė Inesa Paliulytė
su seminarijos rektoriaus dovana

Balandžio 19 dieną Kauno kunigų seminarijos bendruomenės valandoje viešėjo Kauno Nacionalinio dramos teatro aktorė ir režisierė Inesa Paliulytė.

Viešnia seminaristams pasakojo apie savo tikėjimo kelionę, nūdienos ieškojimus ir atradimus. Nors ir visą laiką daugiau ar mažiau aktorė praktikavo tikėjimą, bet gyvenimo lūžis privertė pajusti tikrąją tikėjimo gelmę. Tuomet ją paliko vyras. Viešnia pasidalijo savo išgyvenimais, kaip ji tarsi iš naujo atrado tikėjimą. Ta bėda, pasak aktorės, užgrūdino ne tik ją pačią, bet ir jos dukrą, kuriai tuo metu buvo trylika metų. I. Paliulytė pasakojo, kaip net ir tarybiniais metais praktikavo tikėjimą, krikščioniškas vertybes. Pasak jos, kilusi iš tikinčių inteligentų šeimos, pati niekada nebuvo komjaunuolė, sugebėjo įstoti į aukštąją teatrinio meno mokyklą Maskvoje ir ją baigti. Tai buvo tarsi stebuklas. Vėliau aktorė kalbėjo ir apie sunkumus, pasitaikančius teatralo kelyje. Blogai, pasak prelegentės, kai žmogus išsunkia jėgas ir jų nesugeba atgauti, neranda sau atramos. Vaidinti reikia daug ką, net ir moraliai degradavusius žmones. Jei su jais susitapatinsi ir neieškosi atspirties mažuose dalykuose, ir pats degraduosi. Savo darbe Inesa stengiasi ne kalbėti apie Dievą, bet tiesiog liudyti Jo meilę, jo buvimą su žmogumi. Tam, pasak aktorės, gali pasitarnauti daug kas: net nedideli atradimai pjesėse ar muzika.


Kronika

Pirmoji privati meno galerija

Asta Gvildienė

Galerijos savininkė Daiva Bublaitienė
Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Šakiai. Išsipildė ne tik floristės Daivos Bublaitienės, bet ir visų menui prijaučiančių žmonių svajonė – kovo 22 dieną „Žiedų“ galerijoje duris atvėrė pirmoji tokia meno oazė šiame mieste. Tikriausiai ne atsitiktinai pirmoji joje atidaryta kraštiečio, pripažinimą pelniusio ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, fotomenininko Rimaldo Vikšraičio paroda. Daug metų D. Bublaitienės puoselėta svajonė – savo gėlių salone įkurti nedidelę meno galeriją – pagaliau išsipildė. Floristė dėkojo savo šeimai ir draugams, kurie ją palaikė ir padėjo šiam gražiam norui išsipildyti, parodos organizatoriui šakiečiui fotografui Vidui Venslovaičiui bei pačiam galerijos krikštatėviui – fotomenininkui R. Vikšraičiui. Jam, pasak menotyrininko Tomo Pabedinsko, Lietuvos fotografijos scenoje tenka ypatinga vieta, nes jo kūrybos negalima tapatinti nei su lietuviškos forografijos tradicijomis, nei su vyraujančiomis šiuolaikinės fotografijos tendencijomis.


Kronika

Nuotraukose – kalėjimų žmonės

Benjaminas ŽULYS

Kaunas. Neįprastą, įdomią temą savo meniniuose darbuose parodė fotomeno meistras iš Ukrainos Aleksandras Gliadelovas. Daugiau nei dešimt metų jis su fotoaparatu važinėjo po įvairias įkalinimo vietas Rusijoje, Ukrainoje, Kirgizijoje, Kazachstane. Ten fotografavo įvairaus režimo kalėjimuose, kolonijose (lageriuose) uždarytų nusikaltėlių gyvenimo epizodus, jų nuotaikas. Nelengva buvo gauti leidimus tokiose įstaigose fotografuoti, po to – rengti parodas, nes tokiuose darbuose vyrauja slogios nuotaikos, niūri aplinka. Tokios parodos buvo surengtos Rusijoje, buvusiose sovietinėse respublikose, ne vienoje užsienio šalyje. Viena tokių parodų, pavadinta „Nevolia“ („Nelaisvė“) buvo surengta Kauno fotografijos galerijoje. Savo mintimis, pamąstymais apie žmogaus vietą gyvenime pasidalijo į Kauną atvykęs tų darbų autorius A. Gliadelovas. Jis parodos lankytojus vedė nuo vienos nuotraukos prie kitos, pasakojo kai kurių istorijas, kalbėjo apie pačią šio projekto idėją. Jis sakė: „Manęs kai kada klausia, kodėl tai darau, kam man to reikia? Neturiu konkretaus atsakymo. Tik pasiūlau atidžiau pažiūrėti į nuotraukas, ir bus aišku, kodėl tai darau“. Jis atkreipė dėmesį į vieną nuotrauką, kurioje nufotografuotas tuberkulioze sunkiai sergąs kalinys. Nė nežinodamas tolesnio šio žmogaus likimo, menininkas paprašė prižiūrėtoją dar kartą pas jį nuvesti. Ir nuvedė į... morgą, ten gulėjo šio jau visai sunykusio žmogelio kūnas. Trečioje nuotraukoje jis medinėje dėžėje – joje buvo nešamas užkasti (laidojimo momentą fotografuoti buvo uždrausta).


Kronika

Miestas senose fotografijose

Zarasai. Krašto muziejuje eksponuojamoje parodoje „Zarasai senose fotografijose“ – fotografo Moisiejaus Botviniko, Daškevičiaus ir nežinomų XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios autorių darbai. 25 fotografijos ant drobės įamžino centrinę Zarasų miesto turgavietę, M. Botviniko fotoateljė, Šaltupės koplytėlę, Zarasų valdžios aukštesniąją komercijos mokyklą, vasaros vilą, Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, žiemos trampliną, miesto čiuožyklą, Sėlių aikštę, prekybos fligelį, gimnazijos rūmus ir kita. Vienų objektų vaizdų yra išlikę nedaug, o kiti dažnokai patraukdavo fotografuojančiųjų dėmesį. Tai lėmė pastarųjų lokalizacija – stovėjo miesto centre, arti reikšmingų, dominuojančių, dažnai fotografuojamų pastatų. Dažnas objekto ar jo fragmento įterpimas į fotografiją padarė jį išskirtiniu, lengvai atpažįstamu miesto simboliu. Juo Zarasuose tapo ypatinga ir unikali Sėlių aikštė, suprojektuota carinės Rusijos laikotarpiu. 1837 metais patvirtintame plane buvo numatyta keturkampė, viename gale pusapvalė aikštė, iš kurios driekiasi radialinės gatvės. Miesto centrinės dalies planas su mažais pakitimais išliko iki mūsų dienų. Fotografijose įamžinti urbanistiniai architektūriniai vaizdai, svarbūs ne tik kaip meno, bet ir kaip istorijos paminklai. Miestas, kaip ir žmogus, laikui bėgant keičiasi. Zarasų miesto architektūros raidai įtakos turėjo nuolatiniai gaisrai, be to, daug netvarkingai išsidėsčiusių pastatų buvo sunaikinta. Paroda skirta visiems, besidomintiems krašto praeitimi, miesto architektūros raida ir kultūros paminklais.


Kronika

Apdovanoti fotokonkurso apie Kauną nugalėtojai

Kaunas. Balandžio 16 dieną miesto meras Andrius Kupčinskas apdovanojo du mėnesius trukusio fotokonkurso „Mano Kaunas“ nugalėtojus. Pirmąją vietą konkurse laimėjo Jurgita Petkevičiūtė, neįprastai įamžinusi Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią. Antroji vieta atiteko Laurai Norinkevičiūtei, trečioji – Ramūnui Talučiui. „Kauniečiai ir miesto svečiai aktyviai dalinosi gražiausiais Kauno miesto vaizdais ir padėjo iš naujo atrasti mūsų mylimą miestą. Nugalėtojų fotografijos išsiskyrė atviru, meilės ir nuoširdumo kupinu žvilgsniu į aplinką, kuri mus supa. Jose užfiksuoti vaizdai dar kartą visiems priminė, kaip svarbu bent sekundei stabtelti ir pasimėgauti šia akimirka“, – įteikdamas padėkas sakė miesto meras A. Kupčinskas.


Kronika

Nuotraukos kauniečiams

KAUNAS. Laisvės alėjoje, vyninėje „Taškas A“, veikia „Lietuvos ryto“ fotografo Modesto Patašiaus fotografijų paroda „Mylintiems Kauną ir mylintiems“, kurioje eksponuojami 45 jo darbai. Jie atrinkti iš per paskutinius trejus metus autoriaus archyve sukauptų tūkstančių nuotraukų. Tai Kauno gatvėse ir aikštėse, įvairiausiomis progomis vykusiose šventėse ir sporto renginiuose užfiksuoti kadrai. Nuotraukose yra žinomų Kauno žmonių, Kauno ir jo apylinkių vaizdų iš oro ir iš autoriaus namų Šilainiuose balkono nufotografuoti kadrai. Kaunietis fotografijos žinovų ir menininkų vertinamas už tai, kad kasdieniškus dalykus sugeba įamžinti nekasdieniškai, pastebėdamas net menkiausias detales. Tai trečioji autorinė 53 metų kauniečio paroda.


Kronika

Fotografijomis priminė žiemą

TRAKIŠKIS. Beveik tradicija kiekvieną pirmadienį Trakiškio bendruomenės nariams rinktis į savo kaimo biblioteką. Šį kartą į popietę, kurioje buvo eksponuojama seniūnaitės Gražinos Žilinskienės antroji fotodarbų paroda „Žiema mūsų kaime“. Gražina yra labai veikli, nuolat visus stebina savo darbais, idėjomis, sumanymais. Rudenį buvo surengta pirmoji jos fotografijų paroda ,,Ruduo mano kieme“. Jau nuo seno žmogaus santykis su gamta labai glaudus. Gamta –  ne tik prieglobstis, maisto ar kuro šaltinis, bet ir įkvėpėja. Gražina fotografuodama suprato, kokia skirtinga yra gamta. Žiema yra nuostabus metų laikas. Ne paslaptis, jog žiemos metu galima pamatyti nuostabių gamtos vaizdų: apšarmojusių medžių, išmintų vieškelių ir takelių, gražių saulėlydžių. Tai glosto širdį, nes visa tai – mūsų Trakiškio kaimo gamtovaizdžiai. Nors visa tai mes matome kasdien, bet skubėdami nesustojame, nepažvelgiame, kokia graži žiema kaime, o štai seniūnaitė G. Žilinskienė tuos gražius vaizdus ir akimirkas fotografuoja, kitaip tariant, sustabdo jas. Fotografija iš tikrųjų reikalauja nuolat stebinti ir intriguoti žiūrovą naujais vaizdais ir vis įvairesnėmis jos interpretacijomis. Fotografuodami žmonės perteikia jausmus, nuotaiką, judesį, formas. Tai turbūt ir norėjo užfiksuoti savo fotografijose seniūnaitė Gražina. Popietės metu ji papasakojo apie savo darbus, sumanymus, ateities planus. Ateityje ji žada surengti didesnę darbų parodą apie savo kraštą, jo žmones.


Kronika

Prieškario bajorų gyvenimo atspindžiai Krašto muziejuje

IGNALINA. Krašto muziejuje atidaryta senųjų nuotraukų paroda „Tarpukario bajorai“, kurią sudarė ir parengė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, Lietuvos technikos bibliotekos direktorius Kazys Mackevičius ir fotografas Rimantas Vilavičius ir dalyvavo parodos pristatyme. Daugiau nei šimto fotografijų paroda, apkeliavusi bene visą Lietuvą ir neseniai parsivežta iš Briuselio, ignaliniečiams tapo tikrai svarbiu įvykiu ir gražia dovana. Ji unikali savo istorine verte, tematika ir be galo patraukli buvusiojo laiko, bajoriškojo gyvenimo būdo ir aplinkos vaizdingu liudijimu.


Atmintis

Vakarai su Barbora Vileišyte

Barbora Vileišytė ir Edvardas
Šiugžda Romoje, Antonello da Messina
g. neoficialiame „Lietuvių centre“,
2009 metais

Prieš metus, 2012 m. gegužės 8 d., Romoje (Italija) po ilgos ir sunkios ligos mirė ilgametė išeivijos tremtinė Barbora Vileišytė. Ji buvo ne tik Lietuvos kultūrai, inžinerijai ir visuomenei nusipelniusio Petro Vileišio, kuriuo ji labai didžiavosi, anūkė, bet ir pati daug nuveikė lietuvių kultūros ir katalikybės istorijos srityje, ypač Punsko ir Seimų krašto kultūros tyrinėjimuose. Savo darbais niekada nesigyrė ir nesididžiavo, nes, kaip teko patirti, jos širdies skausmas, jos vienintelis troškimas buvo gyvenimą užbaigti gimtojoje Lietuvoje – Pasvalyje arba Vilniuje. Su savo tėvais pasitraukusi nuo sovietų okupacijos, ilgą laiką gyveno Lenkijoje, dirbo trijų bibliotekų direktore, buvo persekiojama komunistinio represinio režimo, paskiau persikėlė gyventi į Italijos sostinę Romą. Ten dirbo „Vatikano radijuje“, tvarkė Europoje leidžiamą žurnalą „Krivulė“, bendradarbiavo su Romos lietuviais, daugiausia kunigais mokslininkais, tvarkė Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos (LKMA) archyvą ir biblioteką. Mirė sulaukusi 94 metų.


Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 18

1991 metais Lietuvos Aukščiausiosios
Tarybos-Atkuriamojo Seimo
pirmininkas Vytautas Landsbergis
įteikia Nacionalinės premijos
medalį Nr. 001 Jonui Juškaičiui
Vilniaus Dailės muziejaus salėje.
Dail. Petro Repšio nukaltas
medalis toks ir dabar, su laureato
numeriu graiže. Tarp komiteto
narių, kiek jų susirinkdavo, matyti
pirmasis Lietuvos Respublikos
kultūros ministras Darius Kuolys.
Algimanto Žižiūno nuotrauka

Mielas Kolega,

ačiū už ilgą ir turiningą laišką. Jis man labai daug ką paaiškino ir papildė, ką randu spaudoje. Kol parašysiu atsakymą ir kai ką nuo savęs pridėsiu, tuo tarpu atsiliepiu bent trumpai.

Į programą, kurion buvot kviečiamas, įtraukė čia pas pusbrolį167 viešinčią M. Kontrimaitę. Iš to, kad ji yra „Caritas“ red. narė ir toje veikloje dalyvauja, susidarėm nuomonę, kad ji yra krikščioniškos katalikiškos dvasios žmogus. Jos patekimas į „Dienovidį“ rodo, kad ji nori išeiti ir su savo literatūriniu žodžiu. To „Dienovidžio“ jau du numerius mačiau ir skaičiau. Jis netęsia ano „D.“, kuris leistas neprikl. Lietuvoje („Sakalo“ b-vės) ir prie kurio lopšio teko būti bei redaguoti nuo pat pirmo numerio (V. Mykolaitis-Putinas tik savo „markę“ davė). V. Krėvės ten visai nebuvo, kaip klaidingai dabartinio „D.“ red. rašo.168 (Krėvė susidėdavo daugiau su kairiaisiais (pvz. „Literatūra“) ir juos rėmė). Pasakiau tai M. K., redakcijos narei, bet ji tarsi negirdomis praleido.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija