2013 m. gegužės 10 d.    
Nr. 19
(2043)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Sentikiai domisi savo protėvių istorija

Petras IVANOVAS

Konferencijoje Zarasų sentikių
bendruomenės atstovai

Apie sentikių siekius išsaugoti
savo tikėjimą byloja didžiausia
pasaulyje Rygos sentikių
Grebenščikovo šventovė

Garsi yra Zarasų sentikių bendruomenė. Ji įsteigta 1935 metais. Pirmuosius maldos namus prie Samanių ežero, netoli Zarasų (dabar šio kaimo pavadinimas – Barauka), įkūrė šventikas tėvas Fiodoras Samanskis. Įkūrėjas įkvėpė sentikių bendruomenę turiningam gyvenimui. Visais laikais bendruomenė buvo aktyvi. Šis šventikas yra ir Rygos sentikių bendruomenės įkūrėjas ir puoselėtojas. Šiandien Rygos sentikių maldos namai yra didžiausi pasaulyje ir garsina sentikių tikėjimą, tradicijas ir papročius.

Visai neseniai į Rygos sentikių bendruomenės patalpas rinkosi Latvijos sentikių religinių bendruomenių atstovai, mokslininkai. Čia vyko dvasinė-istorinė konferencija, kurios metu buvo aptarta sentikių protopopo Avakumo ir jo bendraminčių gyvenimas ir veikla. 2012 metais buvo organizuota maldininkų kelionė į šio šventojo nukankinimo vietą – Pustozerską, kuris yra Komijos Respublikoje. Konferencijoje, kurioje buvo aptartas šis maldininkų žygis, jo reikšmė, dalyvavo ir Zarasų sentikių bendruomenės atstovai.

Konferencijoje plačiai buvo gvildenamas Avakumo gyvenimas. Jis – ryškiausias Senojo tikėjimo atstovas. Protopopas 1653 metais nepriėmė patriarcho Nikono Stačiatikių Bažnyčios reformų ir atkakliai gynė savo tikėjimą. Avakumas patyrė visus persekiojimų baisumus, tačiau savo tikėjimo neišdavė. Jis buvo ištremtas į atšiaurų miestą – Pustozerską, prie Pečioros upės žiočių. Penkiolika metų praleido nekūrenamame kalėjime-žeminėje, o 1682 metais dėl savo tikėjimo buvo sudegintas ant laužo. 1916 metais Sentikių Bažnyčia paskelbė Avakumą šventuoju.

Nuo tų dienų praėjo daugiau kaip trys amžiai. Seniai iš gyvenimo išėjo šio tikėjimo skilimo liudytojai. Seniai pamiršti ir vardai tų, kurie juos prisiminė, bet ta žaizda neužgijo, ją skauda. Atrodo, dar visai neseniai sentikiai paliko puikius namus, derlingus laukus ir išėjo į imperijos pakraščius, paėmę tiktai tikrąsias vertybes – senąsias ikonas ir tikras, jų nuomone, neištaisytas bažnytines knygas.

2012 metų vasarą sentikiai iš Rusijos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos surengė žygį į tas vietas, kur buvo kankintas Avakumas. Su ikonomis ir giesmėmis maldininkai pražygiavo tundra apie trisdešimt kilometrų. Prieš tai važiavo autobusais, traukiniais, plaukė Pečioros upe. Maldininkų žygis buvo skirtas Avakumo 330-osioms  žūties metinėms. Konferencijoje dar sykį buvo prisimintas žygio sudėtingumas ir didingumas. Žygyje, be jaunimo, buvo daug garbaus amžiaus žmonių. Maldininkai čia sėmėsi dvasios stiprybės ir sėkmingai įveikė visus sunkumus. Pustozersko mieste 2012-ųjų vasarą buvo pastatytos dvi sentikių šventyklos, kurios tada pašventintos. Manoma, kad ateityje į Pustozerską nuolatos keliaus maldininkai, pagerbdami šventąjį Avakumą.

Konferencijoje buvo gvildenama ir sentikystės istorija, jos problemos. Dalyviai su įdomumu išklausė istorijos mokslų daktaro Azijos Ivanovo naują požiūrį į Rusijos Stačiatikių Bažnyčios skilimą. Jo nuomone, šios Bažnyčios skilimas buvo caro Romanovo dinastijos sumanytas ir įgyvendintas. Skaldymo tikslas buvo ne Stačiatikių Bažnyčios kanonų tobulinimas, o žemių ir turto atėmimas iš Bažnyčios ir tikinčiųjų.

Konferencijos dalyviai susipažino su fotografijų paroda, kurioje užfiksuoti svarbiausi maldininkų kelionės žygio momentai.

Tikimasi, kad ši paroda ateityje pasieks ir Zarasus.

Prieš šią konferenciją Zarasų sentikių bendruomenės nariai surengė ekskursiją į Rygos Grebenščikovo maldos namus, beveik penkiasdešimt bendruomenės narių dalyvavo šv. Mišiose, susipažino su šios šventovės istorija, veikla, indėliu į sentikių dvasinį kultūrinį gyvenimą. Kelionės metu daug sužinota apie turiningą protėvių gyvenimą ir tikėjimą.

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija