2013 m. gegužės 17 d.    
Nr. 20
(2044)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Šturmas

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Rezonansinė serijinio žudiko Čikadilos Rusijoje bei grupinė pedofilų byla, kurioje iš 170 įtariamųjų buvo nuteista 120 asmenų, nustebino pasaulį rusų teisėsaugos ir teisėtvarkos darbuotojų profesionalumu ir kvalifikacija.

Deja, visai kitokią situaciją konstatavo Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs 56 skundus dėl pedofilijos bylos Kaune tyrimo procesinių pažeidimų. Bylą, kurioje jau buvo žuvę du piliečiai, o vienas iš jų – teisėjas, prokurorai tyrė nekvalifikuotai, nekompetentingai ir aplaidžiai vilkindami. Po tokio aukščiausios valstybės institucijos įvertinimo pedofilijos bylos tyrėjai ir tyrimo organizatoriai turėjo būti ne tik atleisti iš pareigų, bet ir eliminuoti iš teisininkų profesijos, o aplaidžiai vilkinę bylos tyrimą – patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau šie privalomi procesiniai veiksmai nebuvo atlikti, dėl to žuvusių bylos dalyvių, tiek visuomenės įvardijamų pedofilais, tiek liudininkų skaičius išaugo nuo 2 iki 9 asmenų.

Akivaizdu, kad Lietuvos valdžia negina savo piliečių, o nekvalifikuotų, nekompetentingų ir aplaidžiai dirbusių prokurorų paruoštos bylos, suprantama, davė teismuose tokius pačius nekvalifikuotus ir nekompetentingus sprendimus.

Visiems žinoma, kad neteisėtais būdais teisybė nepasiekiama. Kauno pedofilijos bylos epopėjoje visi teisėsaugos ir teisėtvarkos veiksmai neatitinka logikos ar procesinio kodekso. Užuot pirmiausiai išsprendus pedofilijos bylą, o tik po to nustačius mažametės aukos gyvenamąją vietą, procesas vykdomas neteisingai, ir auka teismo sprendimu atiduodama įtariamajai pedofilijos bendrininkei (biologinei motinai), taip neutralizuojant pagrindinę liudininkę ir sėkmingai išteisinant įtariamąjį pedofilą. Įsidėmėtina, kad dėl bylos vilkinimo ketverius metus ir toliau aplaidžiai vilkinami devynių žuvusiųjų mirties tyrimo faktai, nors Lietuvos pilietinė visuomenė rezoliucijomis ir kitokiomis įvairiomis peticijomis ragino aukščiausias valstybės institucijas teisėtais būdais vykdyti pedofilijos bylos tyrimą, svarstymą bei sprendimą, pasikviečiant į pagalbą kvalifikuotus užsienio specialistus.

Ignoruojant daugiatūkstantinius peticijų rėmėjų parašus, Lietuvos valstybės atkūrimo signatarų, Seimo narių, politikų ir žymių visuomenės veikėjų pastangas, žuvusiųjų mirčių priežasčių tyrimas ir šiandien toliau vilkinamas, o visos prokuratūros pajėgos nukreiptos į pedofilijos aukos gynėjų neutralizavimą, pradedant buvusia aukos gynėja N. Venckiene ir 50 Klonio gatvės įvykių stebėtojų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, iš N. Venckienės atimant imunitetą, tačiau ignoruojant kelis pareiškimus su prašymu suteikti jai apsaugą. Būtent šis faktas lėmė savisaugos veiksmą – ir buvusi teisėja bei Seimo narė yra priversta slėptis. Teisėjo J. Furmanavičiaus mirtis, saugumo karininko V. Pociūno žūtis, savanorio J. Abramavičiaus susprogdinimas bei keletas kitų neištirtų nužudymo atvejų neleido abejoti susidorojimo su ja galimybe. N. Venckienė pasirinko vienintelę jai galimybę – gelbėti pačiai save.

Prokurorų kabinetuose ir teismų salėse pažeidinėjami tiesos siekimo būdai, įtvirtinti įstatymuose (procesiniuose kodeksuose), visuomenei nematomi, tik iš nelogiškų sprendimų nuspėjami. Nufotografuotas, nufilmuotas ir per Lietuvos TV ištransliuotas aukos „ėmimo“ šturmas pašiurpino ne tik šalies gyventojus, bet ir per internetą veiksmą stebėjusią pasaulio visuomenę. Klonio gatvės šturme dalyvavo 240 specialios paskirties policininkų, cheminėmis medžiagomis, elektrošokais, šautuvais ginkluotų aprūpintų neperšaunamomis liemenėmis, šalmais ir skydais. Teroristų vadą Bin Ladeną ėmė tik 26 elitiniai kariai...

Aukos ramaus miego saugotojai turėjo tik valstybinę vėliavą ir rožinį. Visus juos – senus ir jaunus, luošus ir ligotus, nepilnamečius ir net nėščias moteris – elektrošokais policija paralyžiavo, chemija neutralizavo ir su užlaužtomis rankomis transportavo į policijos nuovadą. Sužalotiems policijoje nebuvo suteikta net būtina medicininė pagalba, todėl būta ir komos atvejų.

Šalia publikuojame charakteringiausią šturmo akimirką, atrinktą iš tūkstančių fotonuotraukose užfiksuotų, kad atsimintumėte TV ekranuose pademonstruotus vaizdus ir palygintumėte su šiandienine Lietuvos valdžios institucijų skleidžiama dezinformacija ir jos pagrindu suformuotomis 15 baudžiamųjų ir 15 administracinių bylų Klonio gatvės saugotojams už neva „pasipriešinimą“ ir „trukdymą“ privačiai antstolei vykdyti teismo sprendimą su valstybinės policijos pagalba.

Lietuvos šviesuoliai, signatarai, Konstitucijos kūrėjai, mokslų daktarai ir ypač valstybės pareigūnai susibūrė į Visuomeninę komisiją, analizavo „šturmo“ eigą ir pasekmes bei priėmė verdiktą: prieš pedofilijos auką, jos globėją teisėją N. Venckienę ir budėjusius piliečius buvo panaudotas smurtas! Visuomeninė komisija konstatavo, kad „šturmo metu buvo pažeista dešimt Konstitucijos straipsnių, trys Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos straipsniai ir keli Lietuvos Civilinio proceso kodekso straipsniai. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad prievarta buvo įvykdyta valstybės vardu, iš anksto tam pasiruošusių asmenų bei pasiryžusių nuslėpti smurto pėdsakus, todėl tokia vertinga tampa turima fotografuota ir filmuota medžiaga. Vien pagal tai gali ir turi būti iškeltos baudžiamos bylos smurto organizatoriams ir vykdytojams, o N. Venckienės neliečiamybės klausimą galima buvo svarstyti tik ištyrus smurtą. Deja, Lietuvos valstybė nereagavo į kompetentingos komisijos išvadas ir šališkai sprendė kaltinimus N. Venckienei bei tuo pagrindu atėmė neliečiamybę jai, Seimo narei.

Dar kartą konstatuojame neteisingą tiesos paieškos būdą. Šis atvejis rodo, kad valstybė ne tik negina savo piliečių, bet ir kenkia šalies teisinei sistemai.

Prieš pat svarstant Seime klausimą dėl Seimo narės N. Venckienės neliečiamybės, ta pati Lietuvos šviesuolių visuomeninė komisija kreipėsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, kviesdama aukščiausią Lietuvos valdžią įvertinti valstybinius prioritetus ir įsipareigojimus, kad nebūtų iškreipta šalies demokratinė ir humanistinė raida. Deja, ir trečią kartą, ir ketvirtą kartą Lietuvos valdžia laužo Konstituciją, įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, bet kartu ruošiasi pirmininkauti ES valdymo institucijoms ateinantį pusmetį! Atvirai ir ciniškai pažeidinėdama Konstituciją sprendžiant pedofilijos bylą, nepaisydama referendume išreikštos Tautos valios prieš AE, neatsiklausdama tautos nuomonės dėl skalūnų įsisavinimo, dėl lietuvių kalbos prioriteto mūsų valdžia pusmetį vadovaus ES?! Neįtikėtina, kad ES vadovybė nežinotų minėtų faktų.

Antra vertus, ar kartais mes neužšokome nuo vilko (SSSR) ant meškos (ES)?! Logiškai mąstant, į ES neturėjo būti priimtos posovietinės valstybės, neatlikusios desovietizacijos, kuri turėjo eliminuoti okupantų kolaborantus iš valdžios, politikos ir visuomeninio gyvenimo. Lietuvoje visi sovietiniai liko, tik persikrikštijo ir toliau naudoja stalininius valdymo metodus: melą, žmonių bauginimą ir smurtą. Vietoje deportacijos į sibirus trečdalis piliečių emigravo iš Tėvynės, gelbėdamiesi nuo skurdo ir bado, žmogaus garbės ir orumo pažeminimo bei slapto ir atviro smurto ir diktatūros grėsmės.

Padėtis valdžios struktūrose tik blogėja. Jei priimant „Šeimos koncepciją“ Seime prieš ją balsavo 36 liberalai, kurių už tai kitai kadencijai tauta nebeišrinko, tai šiemet, balsuojant už imuniteto atėmimą iš pedofilijos aukos gynėjos balsavo jau 80 Seimo narių!

Konstatuojame, kad kitos lytinės orientacijos mažumos teises toleruojantys Seime šiemet tapo sprendimus lemiančia dauguma, todėl sužlugdžius (liberalizavus) moralę galima nepaisyti tarptautinių konvencijų, galima laužyti šalies Konstituciją, ignoruoti referendumo rezultatus ir praskolinti Tautos ateitį grupinių interesų poreikiams tenkinti.

Klonio gatvės „šturmas“ išryškino visas Lietuvos teisinės sistemos ir konstitucinės tvarkos konjunktūrines deformacijas su atvirai išreikšta nepagarba valstybės simboliams ir didžiule grėsme demokratijos raidai šalyje.

Pažangioji visuomenės dalis ir tauta nesutinka su šeimos, tautos ir valstybės žlugdymu ir visomis Konstitucijoje leidžiamomis priemonėmis priešinasi prieš nedesovietizuotus kolaborantus valstybės viduje. Kam turėtume padėkoti už neatliktą desovietizaciją ir jos pasekmes moralei, kultūrai, skurdui ir skolų skolas vaikaičiams? Kam turėtume padėkoti už stalininį smurtą ir tautos išsivaikščiojimą po pasaulį?

Gintauto BERŽINSKO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija