2013 m. gegužės 17 d.    
Nr. 20
(2044)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva


ARCHYVAS

2013 metai


XXI Amžius


Kronika

Įsukti į šokio verpetą

Bronius VERTELKA

Jaunieji Krekenavos šokėjai
ir vadovė Rita Šantarienė

Krekenavietės šoka Trakuose

Krekenaviečių pasirodymas Panevėžyje

Krekenavos kultūros centro šokių studija šventė 10 metų sukaktį. Joje veikia trys įvairaus amžiaus vaikų ir jaunimo šokių grupės: „Boružėlė“ (7–10 m.), „Padaužos“ (11–14 m.) ir „Gremik“ (15–18 m.). Pastarosios grupės pavadinimas – iš jaunųjų šokėjų vardų pirmųjų raidžių.

Šokių studijoje – Krekenavos miestelio, Linkaučių ir Žibartonių vaikai. Iš Linkaučių vežioja šokėjų tėvai, iš Žibartonių – suderinus laiką su moksleivius vežiojančio autobuso grafiku. Repeticijos vyksta po pamokų, kad nenukentėtų mokslas. Į šokių studiją priimami visi norintys. Kas mėgsta patinginiauti, savaime nubyra. Kiti ateina ne dėl to, kad pašokę išsiskirstytų. Nebūna taip, kad neišmoktų šokti valso, polkutės. Iš buvusių šokėjų jau yra studenčių. Jos – gražios ir lanksčios. Sutiktos sako, kad pasiilgsta šokių, nes pačioms reikia ne tik stropiai mokytis , bet ir stengtis užsidirbti, kad susimokėtų už mokslą.

Daugiausia apdovanojimų šokėjos pelnė išvykose su pučiamųjų instrumentų orkestrais. Su Trakų rajono Rūdiškių muzikos mokyklos orkestru dalyvavo Bialystoke (Lenkija) vykusiame antrajame tarptautiniame pučiamųjų orkestrų festivalyje. Ten viešėjo dvi dienas. Lietuvaitės labai skyrėsi nuo kitų tautų šokėjų. Jų šokiuose – daugiau elegancijos, plastikos, gracijos. Pasirodant turėjo įpinti naujų dalykų, bet per keletą valandų sugebėjo tam pasiruošti. Nominacijoje „Gražiausia festivalio šokėja“ antros vietos laimėtoja tapo Milda Matulevičiūtė.

„Myliu vaikus, džiaugiuosi jų pasiekimais, mėgstu savo darbą. Žinau, kad šokti sveika visiems. Drauge mes darome gerus darbus. Su šokiais siejasi mano patys gražiausi prisiminimai“, – sakė šokių studijos vadovė Rita Šantarienė, subrandinusi bene stipriausią šokančiųjų kolektyvą rajone.

„Gremik“ grupės šokėjos paskutiniu metu dažniausiai koncertuoja su rajono jungtiniu pučiamųjų instrumentų orkestru (vadovas Remigijus Vilys). Šokėjų keliai susikerta ir su Ėriškių pučiamųjų orkestru. Kuriasi pučiamųjų instrumentų orkestras Naujarodžiuose, netoli Krekenavos. „Gremik“ grupės dalyvėms teko šokti netgi per lietų. Merginoms reikia šokio – yra užimtos ir žino, kad yra reikalingos.

Didelis džiaugsmas šokėjoms – išvykos. Mažai vietų Lietuvoje, kur jų nebūta. Renginiai Krekenavos miestelyje nepasieina be šokėjų. Tradicija tapo, kad juos pradeda šokėjos. Kiekvienais metais vis atnaujinamos šokių programos.

Šokių studijos vadovė R. Šantarienė stengiasi, kad jaunimui būtų įdomu. Vasarą keliavo po gimtąsias apylinkes, žavėjosi dar neišvaikščiotomis neregėto grožio Nevėžio pakrantėmis. Pamatė, kur gamta dar nepaliesta žmogaus, kur nešienaujamos pievos ir kur sirpsta žemuogės. Kartą buvo išvažiavę į Palangą, bet netrukus įgriso daugybės žmonių stumdymasis, todėl skubėjo namo.

Vadovė labai artimai bendrauja su šokėjomis. Ji – krekenavietė, šokio „nepaleidžianti“ nuo mažens. Buvusioje Panevėžio J. Švedo aukštesniojoje pedagogikos muzikos mokykloje įgijo ikimokyklinio auklėjimo specialybę. Išvykti studijuoti toliau neturėjo sąlygų – šeimoje augo penki vaikai. Tačiau R. Šantarienės dėka Krekenavoje susikūrė stiprus šokėjų kolektyvas. Sutikti buvę klasės draugai jai sako: „Apie ką svajojai, prie to sugrįžai“. Ji netgi rengė šeštadienines pamokėles. Aukodama savo laiką, stengėsi padaryti taip, kad jaunimą pritrauktų. Prieš Vėlines mokėsi lieti žvakes. Ir kiekvienas savo žvake džiaugėsi. Išmoko pinti virves. Prieš Kūčias pamokė, kaip tokiai šventei ruošti valgius: „Anksčiau, kai nebuvo kalėdaičių, dalindavosi obuolį. Vaikai nebežino tų tradicijų. Šito nebeatsineša iš šeimų“, – sakė R. Šantarienė.

Šokėjų veikla finansuojama iš rajono savivaldybės biudžeto, bet to maža, todėl visur randama rėmėjų, pinigais paremia ir šokėjų tėvai. Visi šokėjai turi savo aprangą. Daug ką ji reiškia. Daugiausia rėmėjų lėšomis ją įsigijo. R. Šantarienei teko būti stiliste, dizainere, tiekėja. Ieškojo pigesnių audinių, pigesnės siuvyklos. Pasirodžius šokėjoms su nauja uniforma, daug kas galvojo, kad tai – miesto vaikai. Tos pačios mergaitės buvo pasitempusios, tarsi pakylėtos.

Artėjant 2009 metų Dainų šventei Vilniuje, „Gremik“ grupės šokėjoms bateliai buvo siuvami Vilniuje. Išsikvietė meistrą. Pirmą kartą pasiuvo raudonus ilgaaulius batus. Šokėjoms tai buvo didžiulis džiaugsmas. Tebeturi 10 porų batų, kurie buvo ne kartą kalti ir taisyti.

R. Šantarienė džiaugėsi, kad repetuojant kultūros centre netenka šalti. Pažymint šokių studijos 10-metį, pirmoje eilėje sėdėjo vaikai, už jų – šventės dalyviai. Atvyko Panevėžio muzikos mokyklos šokėjai. Į renginį atėjo Krekenavos seniūnas, klebonas.

Pusšimtis Krekenavos mergaičių (mažiausiųjų šokėjų grupėje yra ir trys berniukai) turi kur prasmingai leisti laiką.

Krekenava, Panevėžio rajonas
Ritos Šantarienės asmeninio albumo nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija