2013 m. birželio 21 d.    
Nr. 25
(2049)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Skandinavijoje – nedidelis,
bet pastebimas katalikybės žydėjimas

Nors Skandinavija yra vienas iš labiausiai sekuliarizuotų regionų, tačiau katalikybė joje pamažu auga, yra dinamiška, tai liudija ir pašaukimų skaičius, britų dienraščio „The Tablet“ puslapiuose rašo švedų jėzuitas Fredrik Heiding.

Nepretenduodamas į išsamią analizę, jis pateikia keletą pastabų ir apmąstymų apie Šiaurės Europos šalis – Švediją, Norvegiją, Suomiją, Daniją ir Islandiją. Oficialiais duomenimis, šiose šalyse gyvena 282 tūkst. katalikų. Seminarijose studijuoja 30 seminaristų iš šių valstybių. Tai gali atrodyti nedaug, tačiau palyginus su jų skaičiumi milijonui gyventojų katalikiškos daugumos valstybėse, nėra ir mažai. Tą patį galima pasakyti lyginant situaciją su ta, kokia buvo prieš 15 metų. Prie šių kandidatų į kunigystę diecezijose ar vienuolinėse kongregacijose reikia paminėti apie 30 neokatechumenų kandidatų Švedijoje ir Suomijoje.

Pasak jėzuito, svarbu tai, kad tikrai yra didelis pašaukimo sąmoningumas ir meilės Jėzui Kristui motyvas. Kai kurie stojo į seminariją po atsivertimo jau būdami suaugę, keletas yra iš mišrių šeimų, kurių vienas iš tėvų išpažįsta katalikybę. Tiesa, kad Skandinavijoje katalikybė ir kunigystė yra suvokiama kaip kažkas gana keisto, vis dėlto kunigystės kelias yra pakankamai palankiai visuomenės priimamas. Kai kurios vyraujančios daugumos ir katalikybės nuostatos yra nesuderinamos, tačiau abiejų jų pažinimas iš vidaus leidžia irtis toliau.

Katalikybė yra nedidelė mažuma Skandinavijoje, kurioje daugiausia liuteronų, tačiau tokia pozicija turi savų privalumų. Čia katalikiškos bendruomenės yra mažiau paliestos ribojančio nacionalizmo, lyginant su, pavyzdžiui, flamandais ar baskais. Kita vertus, nors liuteronų Bažnyčia yra atskira nuo valstybės, pastaroji joje turi didelę politinę įtaką. Katalikai šiuo požiūriu yra mažiau priklausomi ir gali laisviau reikšti nuomonę.

T. Heiding paminėjo porą vietų, kuriose katalikiškas dvasingumas ypač klesti, patraukia daug jaunimo. Tai dominikonų vienuolynas pietų Švedijos mieste Rogle, kuriame ypač veikli sesuo Marija Ronnegard, o Gothenburg mieste ir regione labai aktyvi pranciškonų parapija.

Galiausiai jėzuitas paminėjo Newmano institutą, kuris žinomas ir kaip Stokholmo katalikų vyskupijos seminarija. Ši tik 2010 metais įsteigta katalikiška aukštoji švietimo institucija yra pirmoji Švedijoje nuo Reformos laikų. Prižiūrima jėzuitų ji teikia teologijos, filosofijos ir kultūros studijų diplomus. Teologijos diplomas jau pripažįstamas valstybės, dėl filosofijos derinama su atitinkamomis institucijomis. Institute mokosi seminaristai ir pasauliečiai, iš kurių daugiau nei pusė – nuotoliniu būdu.

„Vatikano radijas“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija