Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Sėkminga spektaklio „Smetona“ premjera

Birželio 20-ąją Kauno kino studijos kūrybinė grupė pristatė premjerą „Smetona“ pagal G. Jankaus pjesę „Kybartų aktai“ (rež. Vytautas Balsys). Prieškario kino teatro „Romuva“ scena pavirto dviejų istorinių asmenybių – Lietuvos Prezidento A. Smetonos ir Ministro pirmininko prof. A. Voldemaro – susitikimo vieta. Spektaklio veiksmas vyksta istoriškai lemtingu metu – 1940 metų birželio 15 dieną – Lietuvos pasienio miestelyje Kybartuose. Prezidentas Antanas Smetona yra priverstas palikti Kauną, o buvęs bendražygis, vėliau jo politinis oponentas Ministras pirmininkas prof. Augustinas Voldemaras iš Berlyno skubiai grįžta į tėvynę. Scenoje vaizduojamas šių dviejų iškilių asmenybių susitikimas Kybartuose. Nors šio istorinio fakto nėra buvę, o jis yra sukurtas tik pjesės autoriaus vaizduotėje, kūrinyje įdomiai pateikiami menamo įvykio vaizdiniai, aiškinantis, kas kaltas dėl Lietuvos likimo 1940 metais. Autorius per personažus kreipiasi į žiūrovą, pateikdamas istorinius faktus, įvykius ir svarbius mūsų tautai ir valstybei klausimus: kodėl Lietuva nepasipriešino sovietų okupacijai, ar buvo nors menkiausia galimybė išgelbėti nepriklausomos Lietuvos valstybės suverenitetą? Ar buvo galima išvengti genocido, masinių trėmimų, naikinimo ir išlikti laisviems?

Lietuvos viešoje sąmonėje dar iki šiol egzistuoja sovietų propagandos suformuoti daugelio Lietuvos istorinių asmenybių stereotipai, netgi A. Smetonos bei A. Voldemaro. Spektaklio „Smetona“ pasirodymas, tikrų istorinių faktų interpretacijos parodo to meto istorinių įvykių tikrovę ir skatina domėtis Lietuvos lyderiais. Pagal autoriaus ar režisieriaus sumanymą A. Voldemaro įvaizdis šiame spektaklyje pristatomas labiau per negatyvo prizmę, dar pagal sovietmečio sukurtus mitus, esą A. Voldemaras buvo „vokiečių šalininkas“, „sovietų simpatikas“, „agentas“ ir pan.

Spektaklis paremtas prezidento A. Smetonos ir prof. A. Voldemaro ginču, bet yra ir trečiasis personažas – Paternalijus, arba likimas. Jis komentuoja spektaklio veiksmą, keičia pasakojimo aplinkybes, persikūnija tai į J. Pilsudskį, tai į A. Hitlerį ar į J. Paleckį.

Spektaklyje keliami klausimai yra aktualūs ir šiandien: ar Lietuvos valstybė gali patirti panašaus masto agresiją, ar pati Lietuva sprendžia savo tautos pasirinkimą ir likimą? O gal mes tik marionetės kitų valstybių politiniame žaidime?

Prezidentą Antaną Smetoną vaidino aktorius Ramūnas Šimukauskas, prof. Augustiną Voldemarą – aktorius Saulius Bagaliūnas. Įdomią video projekciją spektakliui sukūrė Aistė Tėvelytė ir Gytis Stučka, apšvietimą – Vladas Šerstobojevas.

XXI

© 2013 „XXI amžius“