2013 m. birželio 28 d.    
Nr. 26
(2050)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Prisiminimai apie tremtį

Rūta Averkienė

Prie paminklo tremtiniams
buvo susirinkę daug jaunimo.
Antras iš dešinės – Varėnos
dekanas kun. Justinas Aleknavičius

Gedulo ir vilties dieną 73-iąsias Lietuvos gyventojų tremties metines varėniškiai, kaip ir kasmet, paminėjo susirinkę prie paminklo tremtiniams, kuris pastatytas šalia geležinkelio stoties.

Prieš tai Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišias už visus negrįžusius iš tremties ir žuvusius Tėvynės miškuose aukojo Varėnos dekanas kun. Justinas Aleknavičius. Po šv. Mišių visi tylūs ir susikaupę ėjo prie paminklo tremtiniams, čia aukų atminimui padėjo gėlių ir uždegė žvakutes bei pagerbė tylos minute.


Kalniškės mūšio metinės

Kalniškės mūšio minėjimo iškilmės Lazdijuose prasidėjo ankstyvą gegužės 18-osios rytą, kuomet iš Lazdijų Nepriklausomybės aikštės išlydėtas gausus būrys patriotų, dalyvavusių bėgime, žygyje pėsčiomis ir dviračiais, skirtame Kalniškės mūšiui paminėti. Iš viso minėjimo žygyje dalyvavo 21 ėjikas, 40 dviratininkų, 15 bėgikų, turėjusių įveikti 8 kilometrus, ir 5 bėgikai, turėję įveikti 15 kilometrų (nuo Lazdijų iki Kalniškės mūšio vietos).


Pagerbtas ištremtų vaikų ir generolo Jono Žemaičio-Vytauto tėvų atminimas

Daiva Beliokaitė

Birželio 9 dieną Gargžduose vyko tremties minėjimo renginiai: akcija ištremtiems vaikams atminti, kurios metu uždegtos žvakutės prie ąžuolo Rinkos aikštėje ir parke prie kryžiaus „Tautos skausmui atminti“, šv. Mišios už generolo Jono Žemaičio-Vytauto šeimą, eitynės į kapines, kur pašventintas atnaujintas generolo tėvų kapas, minėjimas Gargždų parke, prie kryžiaus „Tautos skausmui atminti“.


Paminėjo skaudžią datą

Prie paminklo prisimenant tremtinius

Birželio 14-osios sekmadienį Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Sumos metu buvo meldžiamasi, paminint Gedulo ir vilties dieną, kai ankstų birželio 14-osios rytą prasidėjo lietuvių tautos tragedija – žmonių tremtis į atokiausius ir šalčiausius Rusijos kraštus. Paminėti šią tragišką, kupiną kančių ir mirčių datą į šv. Mišias susirinko nemažai šilališkių. Pamaldose dalyvavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės skyriaus nariai ir pasikeisdami budėjo Garbės sargyboje prie pagarbiai bažnyčioje išstatytų vėliavų. Dalyvavo Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas. Šv. Mišias aukojo Šilalės klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis, dalyvaujant gausiam būriui adorančių, kurias paruošė ilgametė bažnyčios darbuotoja Irena Judeikienė. Būrelis jaunuolių atliko ministrantų pareigas. Darniai giedojo Šilalės bažnyčios choras, vadovaujamas Antano Kazlausko. Dekanas kan. dr. A. Genutis homilijoje išreiškė mintį, jog ši baisi praeitis daugiau nebepasikartos. Belieka tik melstis ir, kaip tautai, būti vieningiems ir budriems.


Lietuviai Ukrainoje pagerbė didvyrių atminimą

2013 m. birželio 15–16 d. Lvovo srities (Ukraina) tarybos pirmininko Petro Kolody kvietimu Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos Šaulių sąjungos, LATA ir Kauno miesto savivaldybės atstovų delegacija dalyvavo festivalyje „Zaškivas – didvyrių žemė“. Festivalis skirtas žymaus Ukrainos karinio ir politinio veikėjo, Ukrainos tautos respublikos armijos vado, pulkininko, Ukrainos karinės organizacijos vadovo E. Konovaleco (Evhen Konovalec) 122-osioms gimimo metinėms (1891–1938). Kasmet festivalis vyksta E. Konovaleco gimtajame kaime Zaškive (Žovkvos r., Lvovo sritis). Festivalio tikslas – ugdyti jaunimą patriotine dvasia.


Gedulo ir vilties diena paminėta netradiciškai

Kaip pranešė Radviliškio rajono savivaldybė, susirinkusieji paminėti Gedulo ir vilties dienos Radviliškyje, dalyvavo šv. Mišiose ir prie Trijų kryžių kompozicijos „Skausmo ir kančios kelias“, skirtos atminti negrįžusių iš tremties, tylos minute pagerbė nekaltai tremtyje žuvusiųjų atminimą, Seimo narė Zita Žvikienė, Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys, mero pavaduotojas Kazimieras Augulis padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakelę. Bet iškilmingą minėjimą sudrumstė NKVD pareigūnų šūksniai (jais persirengė Karo istorijos teatralizuotų renginių klubo „Grenadierius“ nariai). Jie aikštėje prie bažnyčios pagal sąrašus iš minios surinko žmones ir nuvarė juos per visą Radviliškio miesto centrą į geležinkelio stotį, iš kurios gyvuliniais vagonais 1941 metais ir vėliau į Sibirą ir kitas atšiaurias vietas buvo tremiami lietuviai. Tremtinius vaidino Radviliškio miesto kultūros centro meno kolektyvų nariai, Radviliškio miesto jaunimas. Teatralizuota eisena stabtelėjo prie pastato, kuriame 1944–1953 metais veikė Radviliškio valsčiaus NKVD-MVD-MGB poskyris ir stribų būstinė, čia irgi pagerbtas represijų aukų atminimas. Eiseną, lydimą gausaus būrio radviliškiečių, visą laiką lydėjo giesmės, dainos apie tremtį, kurias giedojo Lietuvos pensininkų draugijos „Bočiai“ Radviliškio skyriaus choras, Radviliškio miesto kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Versmė“. Priartėjus prie Tremties vagono, visus tremtinius NKVD pareigūnai suvarė į gyvulinį vagoną ir uždarė jo duris, palikdami už jų pilnus nevilties ir nerimo žmones. Detaliai atkurta to meto situacija, rūbai, emocijos, charakteringos detalės (duonos įdavimo akimirka, Lietuvos vėliavos suplėšymas, vieno tremiamojo pabėgimas), nuolat skambančios tremtinių dainos ir giesmės ne vienam išspaudė ašarą, sujaudino iki širdies gelmių. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Archyvinio vardynų skyriaus duomenimis, iš Radviliškio rajono ištremta 3181 asmuo.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija