2013 m. liepos 12 d.    
Nr. 28
(2052)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Iškeliama teologinė kolegialumo samprata

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus
ir Pergamono metropolitas
Joanis apsikeičia dovanomis

Konstantinopolio atstovai Romoje

Pratęsiant prasmingą ekumeninę tradiciją šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmėse Vatikane vėl dalyvavo Konstantinopolio Stačiatikių patriarchato delegacija. Jau keli dešimtmečiai, siekdami didesnio krikščionių suartėjimo ir vienybės, Šventasis Sostas ir Stačiatikių Bažnyčios pagrindinis Konstantinopolio patriarchatas apsikeičia delegacijomis švęsdami savo globėjų iškilmes: minint šv. Andrejų į Turkijos miestą Stambulą (buvusį Konstantinopolį) lapkričio 30 dieną atvyksta Popiežiaus siunčiami atstovai, o per Petrines, birželio 29 dieną, jis sulaukia į Romą atvykstančių delegatų. Šį kartą popiežių Pranciškų aplankiusiai Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus pasiųstai delegacijai vadovavo įtakingas Pergamono metropolitas Joanis (Ziziulas). Jis kartu su Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininku kardinolu Kurtu Kochu koordinuoja Jungtinės tarptautinės teologinio dialogo komisijos – pagrindinio katalikų ir stačiatikių suartėjimo įrankio – darbus. Šios veiklos tikslas rasti kelius į susitaikymą ir vienybę tarp Rytų ir Vakarų Bažnyčių, kurios yra pasidalinusios nuo 1054 metų didžiosios schizmos laikų.

Petrinių šventės išvakarėse, birželio 28 dieną, audiencijoje priėmęs stačiatikių delegatus, popiežius Pranciškus, padėkojęs už dalyvavimą, sakė, jog tai „yra ženklas gilaus saito, kuris vienija Konstantinopolio ir Romos Bažnyčias tikėjime, viltyje ir meilėje“. Su padėka, kaip broliškos meilės raišką, jis prisiminė istorinį patriarcho Baltramiejaus I dalyvavimą kovo 19 dieną vykusioje naujojo Romos vyskupo tarnystės inauguracijoje. To dar nėra buvę ir prieš 1054 metų pasidalinimą. „Vienybės tarp krikščionių paieška šiandien yra labiau aktuali ir jos negalima ignoruoti“, – sakė Šventasis Tėvas. Mūsų sekuliarizuotam pasauliui, išalkusiam ir ištroškusiam tiesos, meilės, vilties, taikos ir vienybės, yra labai svarbus krikščioniškas liudijimas, kad vienu balsu būtų skelbiama Evangelija ir kartu švenčiami Kristaus atnešto naujojo gyvenimo dieviškieji slėpiniai. Priminęs, kad krikščionių vienybė pirmiausia yra Dievo dovana, kurią reikia išmelsti, popiežius Pranciškus nurodė didelę atsakomybę bendromis ekumeninėmis pastangomis „paruošti sąlygas kultivuojant širdies dirvą, kad ši nepaprasta malonė būtų priimta“.

Primato ir kolegialumo apmąstymas

Nurodęs minėtos Jungtinės tarptautinės teologinio dialogo komisijos fundamentalų įnašą rengiant atitinkamus dokumentus, Šventasis Tėvas paminėjo, kad dabar joje nagrinėjamas primato ir kolegialumo klausimas tarpbažnytiniuose santykiuose turi išskirtinę reikšmę. Be abejonės, visuotinai pripažinus Romos vyskupo primatą visiems krikščionims, koks egzistavo pirmajame tūkstantmetyje dar nepasidalinusioje Bažnyčioje, vienybės siekio galimybės labai sustiprėtų. Kita vertus, katalikiškoje aplinkoje svarbu labiau išanalizuoti vyskupų kolegialumo prasmę ir tą kolegialumo tradiciją, kuri būdinga Stačiatikių Bažnyčiai, pripažino popiežius Pranciškus. Jis sakė, kad toks dialogas nagrinėjant visas temas, pradedant nuo to, kas jungia, bet neslepiant ir kas dar skiria, turi vykti tiesos ir meilės atmosferoje. Tai nėra kokios nors teorinės pratybos ar teologinio minimalizmo paieška per galimus diplomatinius kompromisus, bet įsigilinimas į vienintelę Kristaus tiesą, kuri suteikta Bažnyčiai ir kurią nepaliaujamai reikia vis geriau suprasti su Šventosios Dvasios pagalba.

Šventasis Tėvas reiškė įsitikinimą, kad šių ekumeninių dalykų nagrinėjimas, nepaisant jo sudėtingumo ir daug triūso reikalaujančių pastangų, ilgainiui neš vaisių. Todėl nereikia vengti kuo dažnesnių susitikimų ir tikro, nuoširdaus bei atviro dialogo, nes „tai mūsų nenutolina nuo tiesos, bet per abipuses dovanas, vadovaujant Tiesos Dvasiai, veda į tiesos pilnatvę“ (plg Jn 16, 13). Baigdamas kalbą popiežius Pranciškus meldė šventųjų apaštalų Petro, Pauliaus ir Andriejaus užtarimo bendrose pastangose rūpinantis visais tikinčiaisiais, ypač vargšais, kenčiančiais ir tais, kurie „neteisingai persekiojami dėl jų tikėjimo“. Jis prašė melstis už jį, kad Viešpats padėtų vienijančioje Romos vyskupo ir šv. Petro įpėdinio tarnystėje.

Daugelis komentatorių pabrėžia popiežiaus Pranciškaus atnaujintą Vatikano II Susirinkimo mokymo apie teologinę kolegialumo koncepciją su didesniu atstovavimu bei konsultacijomis bažnytiniame valdyme iškėlimą. Tai turėtų ne tik silpninti pasenusias „monarchistines“ centralizmo tendencijas Vakarų Bažnyčioje, bet ir paskatinti didesnius ekumeninius vienybės siekius su Rytų Bažnyčia. Tai ypač svarbu dabartinėmis bendro apaštalavimo poreikių sąlygomis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija