2013 m. rugpjūčio 17 d.    
Nr. 30
(2054)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Už tikėjimą kentėjęs sovietiniuose lageriuose

A†A mons. jubil. Jonas GEDVILA
(1922 08 03–1946 10 13–2013 07 29)

Mons. Jonas Gedvila

Malda prie mons. Jono Gedvilos
karsto Klaipėdos Marijos,
Taikos Karalienės, bažnyčios
šventoriuje
Klier Edvino BRUŽO nuotrauka

Liepos 29 dieną Telšių ligoninėje mirė Telšių Šv. Antano Paduviečio Katedros rezidentas mons. jubil. Jonas Gedvila.

Savo atsiminimuose jis rašė: „Mano gyvenimas prasidėjo 1922 m. rugpjūčio 3 d. Mamytė Stanislava Gedvilienė ir tėvelis Bronislavas Gedvila gyveno Maldenių k., Joniškio vlsč., Šiaulių aps., turėjo 36 ha žemės. Buvau trečias jų vaikas. Prieš mane gimė vyriausia sesutė Ona ir broliukas Bronislavas. Tėveliai suprato, kad vaikams reikia mokytis. Lankėme Maldenių pradžios mokyklą, kuri buvo pas kaimynus. Viename kambaryje vienas mokytojas dirbo su keturiais skyriais. 1933 metais pradėjau mokytis Joniškio valstybinėje gimnazijoje. Ją baigiau 1941 metais. Brandos atestatą gavau prasidėjus vokiečių–sovietų karui. Frontui nuslinkus į Rytus, galvojau toliau mokytis. Kaune, Jėzuitų gimnazijoje, buvo rengiami vokiečių kalbos kursai, kuriuos užbaigęs buvau paskirtas dėstyti vokiečių kalbą penkiaklasėje Žagarės progimnazijoje. Mokytojaudamas praleidau vienerius mokslo metus. 1941 metų rudenį įstojau į Telšių kunigų seminariją. Reikėjo mokytis penkerius metus. 1944 m. į Lietuvą grįžo bolševikai. Jie uždarė seminariją. Liko viena Kauno kunigų seminarija. Nebaigti mūsų kurso tik vieneri metai. Seminarijos vadovybė į Kauną nesiuntė, o liepė savarankiškai pasiruošti ir išlaikyti baigiamuosius egzaminus. 1946 m. spalio 13 d. vyskupas Pranciškus Ramanauskas Telšių Katedroje mane įšventino kunigu“.

Telšių vyskupo pasiųstas kun. J. Gedvila dirbo: 1946–1947 metais Mažeikių vikaru, 1947–1948 metais – Plungės vikaru, 1948–1952 metais – Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos vikaru, 1952–1953 metais – Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonu. Tą laiką mons. J. Gedvila prisimena: „Klaipėdoje jau buvo areštuoti du klebonai: kunigas Juozapas Olšauskas ir kunigas Kazimieras Gylys. Toks pat likimas ištiko ir trečiąjį kleboną kunigą Vaclovą Rašimą. Jis areštuotas 1950 metų rugpjūčio mėnesį. Tikintiesiems tarnauti likau aš vienas – jaunas kunigėlis. Vyskupijos valdytojas kanauninkas Justinas Juodaitis kalbino vieną ir kitą vyresnį kunigą važiuoti klebonauti į Klaipėdą. Visi atsiprašinėjo. Po kurio laiko sutiko aukotis vienuolis kapucinas tėvas Rokas – kunigas Kazimieras Macelis. Atvažiavęs man pasakė, kad jis klebono pareigų negalįs prisiimti, nes tikrai būsiąs areštuotas. Teko klebono pareigas prisiimti man. Mano klebonavimas Klaipėdoje taip pat baigėsi areštu 1953 m. kovo 5-ąją – Stalino mirties dieną. Buvau nuteistas 25 metams laisvės atėmimo pataisos darbų lageryje. Laimei, neteko tiek ilgai nelaisvėje būti. 1956 m. gegužės 28 d. mane paleido“. Išleistas iš lagerio pirmiausia paskirtas Priekulės altaristu. 1956–1958 metais buvo Adakavo klebonu, 1958–1963 metais – Žygaičių klebonu, 1963–1966 – Šilutės klebonu, 1966–1978 metais – Rietavo klebonu, 1978–1981 metais – Tauragės klebonu ir dekanu, 1981–1991 metais – Mažeikių klebonu ir dekanu, 1991–2002 – Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, parapijos klebonu ir dekanu. 1990 11 15 popiežius Jonas Paulius II suteikė kun. J. Gedvilai monsinjoro titulą. 2002 m. rugpjūčio 21 d. iš klebono ir dekano pareigų atleistas ir paskirtas Telšių kunigų seminarijos konfesarijumi, dvasiniu patarėju ir Telšių Katedros rezidentu. Jis visą amžių ištikimai laikėsi Kunigystės pareigų, mylėjo Bažnyčią ir Tėvynę.

Liepos 29-osios vakarą mons. J. Gedvila buvo pašarvotas Telšių Katedroje. Liepos 30-osios rytą 8 val. už garbųjį jubiliatą buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo jo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir nemažas būrys kunigų, kartu meldėsi Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai ir gausiai susirinkę tikintieji. Pamoksle Telšių vyskupas priminė monsinjoro nueito gyvenimo faktus ir pasidžiaugė, kad jis buvo uolus kunigas, nukentėjęs už tikėjimo skelbimą sovietiniuose lageriuose, visą savo kunigišką tarnystę nuoširdžiai patarnavo žmonėms ir ypač paskutiniais savo gyvenimo metais gyvendamas šalia Telšių Katedros klausydamas tikinčiųjų išpažinčių, tol, kol leido uoliai tarnauti silpstanti jo sveikata. Vyskupas kvietė maldai už naujus pašaukimus į kunigystę. Tos pačios dienos popietę iš Telšių Katedros mirusiojo palaikai buvo išvežti į Klaipėdą. Ten monsinjoras buvo pašarvotas Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje, kurioje ilgus metus klebonavo. Už mirusįjį melstis ten rinkosi tikintieji, buvo aukojamos šv. Mišios.

Liepos 31 dieną, 15 val. prasidėjusių laidotuvių šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo daugiau nei 50 kunigų, šv. Mišiose patarnavo du diakonai ir Telšių kunigų seminarijos klierikai. Šv. Mišiose giedojo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos didysis Sumos choras, vadovaujamas vargonininko prof. Gedimino Purlio, chorui pritarė Klaipėdos jūrų karinių pajėgų pučiamųjų orkestras. Pamoksle gausiai susirinkusiems tikintiesiems Telšių vyskupas priminė nueitą ilgą monsinjoro kelią, paskaitė ištraukas iš jo paties parašytos biografijos ir priminė šio amžinybėn iškeliavusio kunigo uolumą, atsidavimą Bažnyčiai bei nuoširdų tarnavimą žmonėms, ypač teikiant atgailos sakramentą. Vyskupas priminė, jog jis tiesiog nerimo ir nuolat troško eiti į klausyklą ir ten laukti tikinčiųjų. Vyskupas kvietė melstis, kad tokių uolių kunigų, koks buvo garbusis velionis, netrūktų, kad Dievas siųstų tokios dvasios pašaukimų į kunigystę.

Po šv. Mišių mirusiojo palaikai buvo apnešti procesijos būdu aplink Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčią ir palaidoti šventoriuje, šalia kitų ten besiilsinčių šioje parapijoje dirbusių kunigų. Prie kapo atsisveikinimo žodį tarė Klaipėdos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos vadovas, Klaipėdos dekanas, Marijos, Taikos Karalienės, parapijos klebonas, Telšių vyskupo vikaras Klaipėdos kraštui kun. Vilius Viktoravičius, kuris visiems tarė padėkos žodį už pagalbą laidojant monsinjorą ir priminė, jog mons. J. Gedvila ilgus metus buvo ir Karinių jūrų pajėgų kariuomenės kapelionas, ir dėkojo pučiamųjų orkestrui bei visus pakvietė nuolat melstis už amžinybėn iškeliavusį vyriausią amžiumi Telšių vyskupijos kunigą mons. jubil. J. Gedvilą.

Tegul uolusis Dievo ir Bažnyčios tarnas, žemėje daugiau nei 6 dešimtmečius ėjęs šventas kunigo pareigas, būna amžinai laimingas Viešpaties, kurio mokslą ištikimai skelbė, artumoje.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Kitame numeryje spausdinsime daugiau atsiliepimų apie mons. J. Gedvilą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija