Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Šventė „Grikucio“ sodyboje

Rūta Averkienė

Kun. Bronius Krakevičius pasakoja apie savo pomėgį fotografuoti. Kairėje – „Grikucio“ sodybos šeimininkė Laima Mačionienė

Pamerkiai. Gražiai dzūkiškas tradicijas puoselėjančių ir visiems norintiems jas perteikiančių Laimos ir Kosto Mačionių etnografinėje sodyboje „Grikucis“, įsikūrusioje šalia Merkio prigludusiame Pamerkių kaime, vyksta daugybė originalių renginių. Šį kartą sodybos šeimininkai kartu su Varėnos kultūros centro Valkininkų filialu sukvietė į smagią pavasario šventę „Džiaukimės kartu“.

Kronika

Poeto tėviškėje – reveransas poezijai

Poezijos ir muzikos valanda su poete Violeta Palčinskaite ir muzikantu Sauliumi Petreikiu

Poetė Violeta Palčinskaitė su Žadeikių mokiniais

Žadeikiai. Prie buvusios Žadeikių pradinės mokyklos, kurią kadaise lankė poetas Bernardas Brazdžionis, o dabar veikia jo vardu pavadintas edukacinis centras, poetė Violeta Palčinskaitė ir muzikantas Saulius Petreikis surengė poezijos ir muzikos valandą „Po kabančiu poezijos tiltu“. Sužydusiame obelų sode skaitymų ir gyvos muzikos pasiklausyti susirinko mokiniai bei mokytojai iš Vaškų, Daujėnų, Pumpėnų, Pušaloto, Joniškėlio, Pasvalio, Ustukių. Laisvą minutę ištaikęs užsuko ir Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas.

Kronika

Folkloro šėlsmas

DREVERNA. Sodyboje „Strykis“, vyko kaimo 760-osioms metinėms ir Tarmių metams skirtas renginys – regioninis folkloristų sambūris „Kiekvienoj troboj sava kalba“. Šventę organizavo Priekulės kultūros centro Drevernos skyrius, vadovaujamas Virginos Asnauskienės, kartu su Jono Gižo etnografine sodyba-muziejumi. Po Dreverną pasižvalgiusius ir šventiškai į „Strykio“ sodybą atžygiavusius svečius sveikino Bangpūtys, kuriam visi sambūrio dalyviai prisiekė nepamiršti savo tarmės ir visur ir visada saviškai dainuoti, šokti ir linksmi būti. Visus sveikino Priekulės seniūno padėjėja Daiva Bliūdžiuvienė ir Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis. Renginį vedė J. Gižo etnografinės sodybos vadovė Valentina Žigienė. O tada prasidėjo tikras folkloro šėlsmas. Koncertavo kolektyvai: Priekulės kultūros centro „Vėlūkas“ ir Klaipėdos universiteto „Auksodis“ (vadovė Rūta Vildžiūnienė), Kretingalės KC „Žiogupis“ (vadovė Svajūnė Anužienė), Gargždų KC „Cyrulelis“ (vadovas Vidmantas Radavičius), Dovilų EKC „Lažupis“ (vadovė Lilija Kerpienė), Priekulės KC „Agluona“ (vadovė Pranutė Kurmanskienė), Gargždų KC „Kvėitys“ (vadovė Regina Jokubaitytė); Žemaitijos nacionalinio parko „Platelee“ (Vadovai Aivaras ir Aliona  Alminai), Šilutės KPC „Verdainė“ (vadovė Regina Jokubaitytė), Panevėžio miesto „Raskila“ (vadovė Lina Vylienė). Po šventinės vakarienės visi svečiai buvo sočiai privaišinti, šventė tęsėsi vakarojant su šokiais, o visiems didelis siurprizas buvo ugnies bei būgnų šou.

Kronika

„Silvestras dūdelė“ prisistatė žiūrovams

„Lėlės“ teatro diena priminė lėlių teatro kūrėją dailininką Stasį Ušinską jo tėviškėje

Profesionalaus lėlių teatro Lietuvoje atsiradimas siejamas su Stasio Ušinsko, žymaus lietuvių dailininko, kilusio iš Pakruojo, asmenybe. 1929–1931 metais studijuodamas Paryžiuje, S. Ušinskas susidomėjo lėlių teatru, jo istorija, lėlių gamybos technologija. Grįžęs į Lietuvą pradėjo kurti marionetes, vėliau užsakė parašyti jau sukurtoms lėlėms pjesę, repetavo su būsimojo spektaklio aktoriais. 1936 m. gegužės 6 d. Kaune parodytas pirmuoju profesionaliu lėlių teatro spektakliu laikomas S. Ušinsko suburto Marionečių teatro spektaklis – A. Gustaičio „Silvestras Dūdelė“. Ši data laikoma profesionalaus Lietuvos lėlių teatro įkūrimo diena ir kasmet švenčiama kaip lėlininkų profesinė šventė.

Atmintis

Užsienio lietuvių sielovadininkas, psichologas, redaktorius, rašytojas

A†A kun. Kęstutis Antanas Trimakas
(1930 02 21–1960–2013 07 19)

Kun. Kęstutis Antanas Trimakas

Liepos 19 dieną Čikagoje, JAV, mirė žinomas išeivijos sielovadininkas, psichologas, užsienio lietuvių spaudos redaktorius, rašytojas ir dėstytojas kun. Kęstutis Antanas Trimakas. Jis gimė 1930 m. vasario 21 d. Kaune. Čia baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Miuncheno lietuvių gimnazijoje Vokietijoje ir ją baigė 1948 metais. 1949-aisiais atvykęs į JAV, įstojo į jėzuitų broliją. Vestono koledže baigė filosofijos ir teologijos mokslus, Bostono koledže įgijo humanitarinių mokslų magistro laipsnį. 1960 metais buvo įšventintas kunigu. 1969–1972 metais Čikagos Lojolos universitete studijavo psichologiją, apgynė daktaro disertaciją, dirbo kaip psichologas ligoninėse, atliko pastoracinį darbą, redagavo žurnalus (nuo 1960 metų – žurnalo „Laiškai lietuviams“ viceredaktorius, 1962–1969 metais – vyriausiasis redaktorius, 1975–1983 metais – žurnalo „Ateitis“ vyriausiasis redaktorius, 1980–1991 metais – vienas žurnalo „Aidai“ redaktorių). Nuo 1977 metų bendradarbiavo su Lituanistikos institutu, aktyviai dalyvavo lietuvių diasporos kultūriniame bei sielovadiniame darbe.

Atmintis

Kunigas, rašytojas, redaktorius

A†A prel. Pranas GAIDAMAVIČIUS-GAIDA
(1914 01 26–1937 05 22–2013 07 24)

Prel. Pranas Gaidamavičius-Gaida 2010 metų pabaigoje

Liepos 24 dieną mirė mokslų daktaras, rašytojas, žurnalistas ir švietėjas, vienas iškiliausių Kaišiadorių vyskupijos kunigų prelatas Pranas Gaidamavičius-Gaida.

Jis gimė 1914 m. sausio 26 d. Bajorų kaime, Širvintų rajone. Mokėsi Širvintų ir Kėdainių gimnazijose. 1937 m. gegužės 22 d., baigęs studijas Kauno kunigų seminarijoje ir Katalikų teologijos fakultete, buvo įšventintas kunigu Kaišiadorių vyskupijai. Dirbo Onuškio ir Širvintų parapijose, aktyviai dalyvavo Lietuvoje veikusių katalikiškų organizacijų – angelaičių, ateitininkų ir pavasarininkų – veikloje, bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje. 1940 metais kun. P. Gaidamavičius pasitraukė į Vokietiją. Pokario metais studijavo Miunsterio ir Freiburgo universitetuose; pastarajame apgynė teologijos daktaro disertaciją religijos filosofijos bei psichologijos tema „Religinis žmogaus nerimas“. 1946 metais kun. dr. P. Gaidamavičius išvyko į Belgiją, Liuveno universitete studijavo filosofiją; dirbo vietos sielovadoje, aktyviai veikė lietuvių bendruomenės gyvenime, padėjo lietuviams leisti laikraštį „Gimtoji šalis“. 1950 metais kun. dr. P. Gaidamavičius išvyko į Kanadą. Dėstė Mont-Laurier kunigų seminarijoje, dirbo vietos sielovadoje. Nuo 1954 metų persikėlė sielovados darbui į Torontą, tačiau čia jis rado palankią dirvą žurnalisto, švietėjo veiklai – buvo pakviestas į lietuvių savaitraštį „Tėviškės žiburiai“. Nuo 1961 metų tapo šio leidinio redaktoriumi.