2013 m. rugpjūčio 17 d.    
Nr. 30
(2054)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Jaunimas beldžiasi į Marijos namų duris

Įspūdingas Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Aparesidoje

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas džiugiai pasitiktas
šimtų tūkstančių maldininkų
nepaisant lietingo Brazilijos žiemos oro

Popiežius Pranciškus džiaugiasi
Aparesidos arkivyskupo kardinolo
Raimundo Damasceno Asio įteikta
Švč. Mergelės Marijos statulėlės kopija

Šventosios Mišios didžiojoje Aparesidos
Dievo Motinos šventovėje

Įsimintina šventovės istorija

Prisimenant popiežiaus Pranciškaus vykusį apaštalinį vizitą į Braziliją ir vadovavimą Rio de Žaneiro mieste pravestoms 28-osioms Pasaulinėms jaunimo dienoms, norisi dabartinių Žolinės didžiųjų atlaidų kontekste išsamiau apžvelgti jo apsilankymą Aparesidos Dievo Motinos šventovėje. Šioje didžiausioje Brazilijos šventovėje, esančioje už 200 kilometrų į vakarus nuo Rio de Žaneiro, kurioje saugomas gausiomis malonėmis žinomas Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, liepos 24 d. Šventasis Tėvas aukojo pirmas viešas praėjusio vizito šv. Mišias, kuriose kaip ir kituose Pasaulinių jaunimo dienų renginiuose nepaisydami braziliškos žiemos lietaus, dalyvavo šimtai tūkstančių maldininkų. Jie džiugiai pasitiko iš kaimyninės Lotynų Amerikos šalies – Argentinos – kilusį popiežių Pranciškų su jo istoriniu sugrįžimu į gimtąjį kontinentą.

Dideliu pamaldumu Švč. Mergelei Marijai žinomas dabartinis Šventasis Tėvas, kuris nuolat lankosi Romos Didžiojoje Švč. Mergelės Marijos bazilikoje ir kurio pontifikatą jo prašymu Portugalijos vyskupai dedikavo Fatimos Dievo Motinai, papildydamas vizito į Braziliją išankstinę programą, pamaldomis Aparesidoje norėjo patvirtinti šios šventovės svarbą visiems Lotynų Amerikos katalikams, ypač jauniesiems žmonėms.

Kaip tik apie tai prieš popiežiaus Pranciškaus kelionę duotame interviu „Vatikano radijui“ pasakojo Brazilijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Aparesidos arkivyskupas kardinolas Raimundas Damascenas Asis (Raymundo Damasceno Assia), irgi pabrėždamas brazilų pamaldumą Aparesidos Dievo Motinai, šios didžiausios Lotynų Amerikos šalies, turinčios 195 milijonus gyventojų, globėjai. Jis priminė Aparesidos šventovės istoriją, kuri siekia XVIII amžiaus pradžią, kai 1717 metais trys žvejai Parnaibos upėje po ilgos, bet nesėkmingos dienos žūklės, tinklais netikėtai ištraukė nedidelę vos 40 centimetrų Švč. Mergelės Marijos statulėlę, kuri buvo be galvos. Užmetę tinklus antrą kartą jie ištraukė statulėlės galvą, o trečiu bandymu tinklai buvo pilni žuvies. Stebuklinga statulėlė vėliau 15 metų buvo laikoma vien iš tų žvejų namuose, kuriuose kaimynai rinkosi kalbėti Rožinio maldą. Žinia apie tokio pamaldumo gaunamas malones paplito į kitus Brazilijos regionus. Švč. Mergelės Marijos atvaizdo saugojimui 1734 metais Aparesidoje buvo pastatyta koplyčia, o, nesiliaujant piligrimų srautui, po šimto metų, 1834-aisiais, pradėta statyti didelė šventovė, dabar žinoma senosios bazilikos vardu.

1904 metais minėta Švč. Mergelės Marijos statulėlė buvo iškilmingai karūnuota, o 1929-aisiais tuometinis popiežius Pijus XI oficialiai paskelbė Aparesidos Dievo Motiną visos Brazilijos karaliene ir globėja.

1955 metais brazilų vyskupai ir šventovę administruojantys vienuoliai redemptoristai inicijavo statybą dabartinės didžiulės Aparesidos naujosios bazilikos, kuri laikoma didžiausia Dievo Motinai skirta pasaulio šventove, talpinančia beveik 45 tūkstančius maldininkų. Aparesidą kasmet aplankančių piligrimų skaičius yra įspūdingas, siekia iki 11 milijonų. Palaimintasis popiežius Jonas Paulius II naująją Aparesidos baziliką konsekravo 1980 metais per savo pirmąjį vizitą į Braziliją. Popiežius Benediktas XVI šioje šventovėje lankėsi 2007 metų gegužės 13 dieną, kai inauguravo Aparesidoje vykusią istorinę Lotynų Amerikos vyskupų generalinę asamblėją, kurioje nuspręsta parengti plačiai žinomą „Didžiosios kontinentinės misijos“ pastoracinę programą. Šiai dokumento rengimo redakcinei kolegijai vadovavo tuometinis Argentinos sostinės arkivyskupas kardinolas Chorchė Marijus Bergoljas (Jorge Mario Bergoglio), dabartinis popiežius Pranciškus.

Dievas yra mūsų pusėje

Liepos 24 dieną pradėdamas perpildytoje Aparesidos Dievo Motinos šventovėje aukotų šv. Mišių homiliją Šventasis Tėvas kaip tik prisiminė tuos 2007 metų įvykius, kai jo vadovaujami Lotynų Amerikos vyskupai, rengdami kontinento naujosios evangelizacijos programą, jautė padrąsinimą, paramą ir net savos rūšies įkvėpimą toje šventovės dvasinėje aplinkoje, kai tūkstančiai piligrimų kasdien čia atvykdavo paskirti Jėzaus Motinai savo gyvenimo rūpesčius. Anot popiežiaus Pranciškaus, tai iš tiesų buvo išskirtinis žemyno bažnytinės egzistencijos momentas, kadangi Aparesidos dokumentas faktiškai gimė iš sąveikos tarp ganytojų triūso ir paprastų piligrimų tikėjimo liudijimo Švč. Mergelės Marijos globoje. Beje, įdomu pastebėti, kad tokio įkvėpimo paieškoje nemažai nacionalinių vyskupų konferencijų kasmet vieną iš savo posėdžių būtinai rengia savo šalies pagrindinėje Dievo Motinos šventovėje, pavyzdžiui, Prancūzijos nacionalinė vyskupų konferencija vyko Lurde. „Kai Bažnyčia ieško Jėzaus, ji visada beldžiasi į jo Motinos namų duris ir prašo: parodyk mums Jėzų“, – kalbėjo homilijoje Šventasis Tėvas.

Taigi, iš Marijos mokosi Bažnyčia tikro apaštalavimo ir įgyvendindama savąją misiją ji visada seka Marijos pėdomis. Todėl atvykęs į Braziliją ir dalyvaudamas pasaulinėje katalikiškojo jaunimo šventėje, popiežius Pranciškus pirmiausia panoro pasibelsti į Dievo Motinos namus Aparesidoje, kad ta, kuri mylėjo ir augino Jėzų, padėtų ganytojams, šeimų tėvams ir auklėtojams perduoti jauniesiems žmonėms vertybes, kurių dėka jie taptų teisingesnio, vieningesnio ir broliškesnio pasaulio kūrėjais. Aiškindamas šio ugdymo bruožus Šventasis Tėvas homilijoje susitelkė į trijų būdingų nuostatų sutvirtinimą: nuolatinį vilties išlaikymą, atvirumą Dievo gebėjimui maloningai nustebinti ir krikščioniškam gyvenimui džiaugsme. Aiškindamas viltingumo svarbą popiežius Pranciškus rėmėsi dienos liturgijoje skaitytais Apreiškimo knygos dramatiškais pasakojimais apie šėtono pavojingas užmačias sunaikinti krikščionišką būtį bei jo galutinį pralaimėjimą (Plg. Apr 12, 1–15). Kiekvieno individo, tautų ir bendruomenių gyvenime yra daug pavojų bei sunkumų, bet galinga Dievo meilės pagalba neleidžia, kad jie žmones sužlugdytų.

„Visose situacijose – ar tai būtų šeimos problemos, ar naujosios evangelizacijos iššūkiai – o reikia žinoti, kad Dievas yra mūsų pusėje, ir niekada negalima prarasti vilties. Apreiškimo knygoje minimas slibinas yra blogis, kuris egzistuoja ir veikia mūsų istorijoje, tačiau ne jis turi paskutinį žodį, bet Dievas, kuris ir yra mūsų viltis“, – aiškino homilijoje Šventasis Tėvas. Nurodydamas jaunus žmones bandančius suvilioti blogio stabus, kurie siekia užimti Dievo vietą, jis minėjo pinigų, sėkmės, valdžios, malonumų siekį. Kai šios tariamos ir apgaulingos gerovės viltys nepasiteisina, širdyje sustiprėjęs vienišumo, tuštybės jausmas veda į alkoholizmo, narkomanijos, iškreipto seksualizmo prarają ir gali visiškai sužlugdyti asmenybę. Ragindamas nepasiduoti tokioms vaiduokliškoms vilionėms popiežius Pranciškus kvietė jaunimą išlaikyti pozityvų požiūrį į tikrovę ir aktyviai darbuotis dėl geresnio pasaulio. „Jauni žmonės yra galingas variklis Bažnyčiai ir visuomenei, tačiau svarbu rūpintis, kad būtų nuosekliai ugdomos nematerialios vertybės: dvasingumas, dosnumas, solidarumas, atkaklumas, broliškumas ir džiaugsmo pojūtis. Šios vertybės ypač išryškėja prasmingoje piligrimystėje į didžiąsias Dievo Motinos šventoves, tokias kaip Aparesida, su jų pamokančia istorija bei malonių gausa. Štai trys žvejai po visą dieną trukusios bevaisės žūklės netikėtai iš Parnaibos upės ištraukė Švč. Mergelės Marijos statulėlę, atnešusią gausių malonių ir pačią Aparesidą padariusią visiems brazilams brangia vieta, kurioje jie gali pajusti esantys vienos Motinos vaikais“, – sakė Šventasis Tėvas.

Krikščionys negali būti pesimistai

Popiežius priminė evangelinį pasakojimą apie Kanos vestuves (Plg. Jn 2, 1–11), kuriose su savo motinos Marijos tarpininkavimu Jėzus padarė pirmą stebuklą. „Iš tikrųjų Dievas visada pasirengęs pozityviai nustebinti savo pagalba, meile, viltimi, tereikia laisvai priimti šią paramą išsivadavus iš nuodėmės pančių. Iš čia kyla ir trečioji esminė nuostata – gyvenimas džiaugsmu, – nes, jeigu leidžiamės Dievo maloningumo nustebinami, tada tampame pasirengę būti šio džiaugsmo liudytojais“, – aiškino popiežius Pranciškus. Krikščionys negali būti paniurę pesimistai, negali nuolat liūdėti, atrodyti kaip kažko gedintys. Juk Jėzus pačia savo egzistencija parodė mums, kad Dievo veidas yra mylinčio Tėvo veidas. Taigi, jeigu mes tikrai mylime Kristų ir patys jaučiame beribę Jo meilę, mūsų širdys neabejotinai užsidega džiaugsmu, kuris natūraliai išsiplėtoja tarp mus supančių žmonių su evangelizaciniu veikimu. Šventasis Tėvas priminė savo pirmtako popiežiaus emerito Benedikto XVI kaip tik Aparesidoje 2007 metais išsakytą prasmingą pastebėjimą, kad „Kristaus mokinys žino, kad be Jo nėra šviesos, vilties, meilės ir ateities“.

Baigdamas homiliją popiežius Pranciškus dar kartą priminė, kad pamaldus apsilankymas Dievo Motinos šventovėje yra kaip viltingas „beldimas į Marijos namų duris“. Pamaldų Aparesidoje dalyviai ir tie, kurie turėjo progą liepos 24 dieną vykusį apsilankymą stebėti, tiesiogiai transliuojamą televizijos, galėjo matyti paties Šventojo Tėvo jautrų „beldimą“, kai jis prieš šv. Mišias susikaupęs meldėsi prie Švč. Mergelės Marijos atvaizdo specialioje jai skirtoje Apaštalų koplyčioje. Iškilmingai sveikindamas prie altoriaus išėjusį popiežių Pranciškų kardinolas R. Damascenas Assis dovanų įteikė jam tikslią Aparesidos Dievo Motinos statulėlės kopiją. Jėzaus Gimdytoja maloniai atidaro duris, rodo į savo Sūnų ir kviečia kaip Kanos vestuvėse: „Darykite, ką Jis jums palieps“. Šventasis Tėvas, pabrėžė pasirengimą tai įgyvendinti viltingai pasitikėdamas Dievu ir džiaugsmingai tai paliudijant kitiems.

Pamaldos buvo užbaigtos iškilmingu pasiaukojimo Aparesidos Dievo Motinai aktu ir palaiminimu. Popiežius Pranciškus meldė, kad Švč. Mergelė Marija palaimintų brazilų tėvynę, šeimas ir visus žmones. Vėliau išėjęs į šventovės balkoną ir sveikindamas jį džiugiais aplodismentais pasitikusią piligrimų minią, Šventasis Tėvas dar kartą patikino, kad Dievo Motina rūpinasi visais, nes negali užmiršti savo vaikų. Baigdamas trumpą pasisakymą jis pažadėjo į Aparesidą sugrįžti 2017 metais, kai bus minimas stebuklingosios statulėlės atradimo 300 metų jubiliejus ir bus prisimintos Aparesidoje paskelbto „Didžiosios kontinentinės misijos“ dokumento dešimtosios metinės ir aptariami jo įgyvendinimo rezultatai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija