Kovoje už krikščioniško pamato išsaugojimą
Romas BACEVIČIUS
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rugpjūčio 5 dieną vykusiame posėdyje neleido Kauno savivaldybės tarybos nario Gintauto Labanausko vadovaujamai dvidešimt dviejų asmenų iniciatyvinei grupei rinkti parašus dėl konsultacinio (patariamojo) piliečių referendumo, ar reikia Lietuvoje apriboti homoseksualumo propagavimą siūlant tekstą: Pritariu, kad bet kokia informacija, susijusi su homoseksualizmo propagavimu, masinio informavimo priemonėse būtų leidžiama tik po 22 val. Taigi, kai jau miega vaikai. VRK penkiais balsais prieš, dviem susilaikius ir keturiems balsavus už, nusprendė, kad toks referendumo klausimas neatitiko Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose, tarptautinėse sutartyse numatytų reikalavimų. VRK nepaskelbė pavardžių, kam iš konkrečių jos narių taip atrodė. Keista, kai atitikimą Konstitucijai nustato keli žmonės, dar keisčiau, kad kitiems tos pačios kompanijos asmenims atrodo priešingai. Iniciatyvinė grupė, manydama, kad ne ji, rengdama referendumą, pažeidė Konstituciją, bet mūsų, piliečių, konstitucinės teisės yra pažeidžiamos, žada kreiptis į Administracinį teismą ir apskųsti tokį VRK sprendimą. Juk referendumo iniciatoriai nesiekia ko nors uždrausti, o tik nori paklausti Lietuvos žmonių, ar iš tikrųjų reikia riboti homoseksualizmo reklamą. Štai Lietuvos Konstitucijos 25 straipsnis skelbia: Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Referendumo iniciatyvinė grupė ir siekia ieškoti būdų, ar pritartų Lietuvos žmonės idėjai Lietuvoje apriboti homoseksualumo propagavimą. O kodėl iniciatyvinė grupė siekia apriboti tokią reklamą, paaiškina Konstitucijos 26 straipsnis: Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Galbūt Lietuvoje dar yra nemažai taip auklėtų piliečių, kurie mano, kad dorovingi žmonės turi turėti lytinių santykių ne vien savo malonumui, bet ir giminei pratęsti. Gal toks požiūris jau senamadiškas, bet tokį juos auklėdami įdiegė tėvai. Ir tokie žmonės taip nori auklėti savo vaikus, o tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus padoriais žmonėmis pagal savo įsitikinimus. Iniciatyvinės grupės vadovas G. Labanauskas sakė nenorįs primesti savo dorovės sampratos visiems Lietuvos žmonėms. Gal kiti mano visai kitaip? Ir jeigu tas referendumas pasakytų, kad žmonės minčiai apriboti homoseksualumo propagavimą nepritaria, jei daugumai žmonių to nereikia, tai to klausimo nekeltų ir turėtų prisitaikyti prie daugumos nuomonės, bet savo vaikus vis vien auklėtų taip, kaip jo požiūrį turinčius bendraminčius auklėjo tėvai, bet patiems gyventi ir ta tema kalbėti tektų tyliau, nes jie taptų mažuma. Bet iniciatyvinei grupei draudžiama netgi paklausti žmonių nuomonės, ar pritaria, kad homoseksualizmo propaganda prasidėtų tik po 23 val.? Todėl dėl neigiamo VRK sprendimo ji žada kreiptis į Administracinį teismą. Juk kalbama apie vaikų auklėjimą, o valstybės pareiga yra saugoti šeimą. Tai įrašyta ir Konstitucijos 38 straipsnyje. Taigi pati VRK nusprendė antikonstituciškai. Nesuprantama, kai mažumos nori tapti dauguma. Draudžiama auklėti savo vaikus lietuviška dvasia, turėti anūkų. Tai natūralu. Mažumos siekiai toleruojami, o dauguma gąsdinama, homoseksualai skleidžia agresyvią propagandą. Tegul ta propaganda prasideda tik po 22 val., bet net paklausti žmonių nuomonės penki VRK nariai ir du susilaikiusieji neleidžia. G. Labanauskas Respublikos laikraščiui sakė: Esame nustumti į gyvenimo paraštes. Ne homoseksualai. Ar tolerantiška, kai per homoseksualų eitynes Seimo narys nešamas policijos taip, kad galva vos nesiekia asfalto? Ar tolerantiška, kai monsinjorą Alfonsą Svarinską Katedros aikštėje įžeidinėja? Liūdniausia, kad valstybė homoseksualizmo propagandą palaiko. Tebūnie tolerancija. Bet tegul didina savo gretas suaugusiųjų sąskaita. Ne vaikų. Tokiais tempais einant, tuoj taps liga būti heteroseksualu. Ar bus gėda nė karto neišbandyti homoseksualių santykių? Bet mes nepasiduosime. Vis vien paklausime piliečių nuomonės. Jei Lietuva yra Europos Sąjungos narė, dar nereiškia, kad tapome tik jos priedėliu be savo piliečių nuomonės, kurios net paklausti VRK klerkai neleidžia, sakydami, kad tai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose, tarptautinėse sutartyse numatytų reikalavimų. Beje, kaip rugpjūčio 3-iąją Ariogaloje, Dubysos slėnyje vykusiame tremtinių sąskrydyje sakė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, į Lietuvą veržiasi su krikščioniška morale nesuderinamos ir labai pavojingos idėjos, kurios kėsinasi griauti santuoka kuriamą vyro ir moters šeimą ir pakerta tautos gyvastingumo šaknis. Siekiama visuomenę pripratinti, kad bet koks seksualinis elgesys yra moralus ir dėl to negalima jo smerkti. Liūdina tai, kad net atsakingi žmonės, nuo kurių priklauso Lietuvos likimas, nesuvokia, koks mūsų Tėvynei gresia pavojus. Bažnyčia, stovėdama ant Šventojo Rašto pamato, giriama ir niekinama, sakė ir sakys, kad nuodėmė yra nuodėmė, kad iškreiptas seksualinis elgesys lieka amoralus net ir tuomet, kai įstatymas jam uždegs žalią šviesą, kaip tai jau yra atsitikę Kalifornijoje, Švedijoje ir kitur, kur valdžią turi krikščioniškąsias šaknis praradę žmonės. Jie eksperimentuoja su visuomene ir savo eksperimentus nori primesti ir mums, kurie, turėdami slogią penkiasdešimties metų patirtį, visiškai nenorime būti eksperimentiniais triušiais. Mus skatina toleruoti nuodėmę, bet netoleruoja mūsų, kai nuodėmei sakome ne. Mus bando perauklėti, kaip tai darė komunizmo statytojai.
|