Kurianti
Lietuva

2013 metai

1863 metų sukilimo metai

Airijos lietuviai įamžino 1863 metų sukilėlų atminimą

Pasaulio lietuvių vienybės diena Airijoje, Lietuvos atstovybėje Dubline. Centre – kun. Egidijus Arnašius, jo dešinėje – Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys, ambasadoriaus dešinėje – Lietuvos atstovybės patarėja Audronė Markevičienė. Toliau – Dublino lietuvių bažnytinis giedorių pulkelis. Priekyje – skulptoriaus Dariaus Miliausko stilizuotas 1863 metų sukilimo herbas Tado Kubiliaus nuotrauka

Liepos 17-ąją minima Pasaulio lietuvių vienybės diena. Airijos sostinėje Dubline, Lietuvos atstovybėje, lietuviai rinkosi paminėti šią dieną kartu su viso pasaulio lietuviais, kuriems žodis „Lietuva“ yra sielos atgaiva margame pasaulio žemėlapyje.

Kadangi šiemet Lietuva mini 150-ąsias 1863 metų sukilimo metines, Airijos lietuviai neliko nuošaly nuo tėvynei svarbių istorinių datų. Lietuvos atstovybėje Dubline buvo pristatytas skulptoriaus Dariaus Miliausko, gyvenančio Airijos viduryje, Portlaoise mieste, stilizuotas 1863 metų sukilimo herbas. Jis, sukurtas kun. Egidijaus Arnašiaus rūpesčiu ir įkvėpimu, vėliau keliaus į Lietuvą, pakeliui aplankydamas ir Baltarusijos lietuvius, kaip dovana Kelmės rajono Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejui nuo Airijos lietuvių sielovados.

1863 metų sukilimo metai

Sukilėlių takais 

Biržų krašte buvo paminėti 1863 metų sukilimo įvykiai ir pagerbti žuvusieji sukilimo dalyviai. Šiame krašte vyko sukilimo mūšiai prie Medeikių, Gudiškio, Šniurkiškių. Čia buvo sužeistas ir Skrebiškio dvare suimtas vienas iš sukilimo vadovų – Zigmantas Sierakauskas. Rajono savivaldybė, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Papilio seniūnija bei bendruomenė norėjo paminėti šią dieną ir pakvietė Biržų krašto žmones į žygį, atkartojantį 1863 metų sukilėlių kelią: iš Papilio į Kraštų ir Skrebiškio dvarus, Mantvydiškį, Anglių kalną, kur palaidoti mūšiuose žuvę sukilėliai.

1863 metų sukilimo metai

Paminklas prie sukilėlio kapo

Mamavio kaimo (Paluknio seniūnija, Trakų r.) pievoje, šalia 1863 metų sukilimo dalyvio kapo, vyko iškilmingas sukilimo 150-ųjų metinių minėjimas. Buvo atidengtas paminklinis akmuo, kuriame įamžinta atmintis apie sukilimo didvyrius. Lėšas paminklui pagaminti aukojo Paluknio ir Mamavio gyventojai.

Rūdiškių ir Paluknio parapijų klebonas kun. Tadas Švedavičius aukojo šv. Mišias už žuvusius sukilėlius bei vietos gyventojus, kurie rizikuodami savo gyvybe visokeriopai rėmė drąsuolius, stojusius į nelygią kovą su caro armija. 1863 m. birželio 2 d. Mamavio kaimo pakraštyje buvo palaidotas jaunas sukilėlis Jan Jablonski. Jis buvo sunkiai sužeistas mūšyje su carinės Rusijos kariuomene ir, nepaisant Mamavio gyventojų priežiūros, mirė ir buvo palaidotas pievoje. Dar viena (masinė), sukilėlių kapavietė yra kaimo pakraštyje, prie miško. Įvairių šaltinių duomenimis, joje palaidota 15 arba 40 sukilėlių.

Kronika

Emigracija – gyventojų praradimas

Bronius VERTELKA

Gilvydžių šeimos (JAV) dovana

Panevėžio Kraštotyros muziejuje vyko konferencija „Iš Panevėžio praeities: emigracijos patirtys XIX–XX amžiais.“

Konferenciją atidarė muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. Muziejaus Istorijos skyriaus vedėja  Jūratė Gaidelienė pastebėjo, kad dabartinė, ketvirtoji emigracijos iš Lietuvos banga – didžiausias mūsų tautos žmonių praradimas. Juk nuo 1880 metų iki Pirmojo pasaulinio karo į Ameriką užsidirbti išvyko maždaug 300–600 tūkstančių tautiečių, taigi mažiau nei dabar.