2013 m. rugsėjo 13 d.    
Nr. 34
(2058)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Lietuvoje vis ramu...

Linas ŠALNA

Atrodo, kad nuosaikūs vasaros karščiai ir metas tik paryškina lietuviško klimato ramumą – nėra nei per didelės kaitros, nei per didelių audrų. Ir gyvenime taip yra. Politikai, prisiatostogavę du su puse mėnesio, tingiai grįžta į politinių peštynių erdvę – Seimo pastatą ir „diskusijas“ televizijoje. Tačiau visuomenės veikėjai jau sunerimę dėl teisiamų savo bendražygių. Pasak Jungtinio Demokratinio Judėjimo (JDJ) atstovų, rugsėjo 2-ąją teistas ir staiga teismo salėje suimtas ir su antrankiais į Utenos psichiatrijos ligoninę išvežtas visuomenininkas Vincas Jokimas, kaip teigia visuomenės atstovai, išvežtas neteisėtai, net negavus jokių artimųjų – žmonos ir dukters – sutikimo. Kaip tvirtino V. Jokimą palaikantys piliečiai, jis sąmoningai, vengdamas prievartinės tarnybos sovietinėje armijoje, Černobilyje ar Afganistane, 1986 metais „gydėsi“ Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje. Kauno apylinkės teismo (teisėja Birutė Drozdienė) neskundžiamas sprendimas, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, papildomai pateiktus dokumentus, iš teismo salės su policija išvežti žmogų tiesiai į Utenos psichiatrijos ligoninę yra beprecedentis, primenantis gūdų sovietmetį ir pažeidžiantis ES žmogaus teises. Kauno Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) pirmininkė Rūta Zabielienė pranešime teigia: „Kadangi dabar Sergejaus Lemziakovo vadovaujamai Garliavos policijai reikėjo „pamokyti“ V. Jokimą už pernelyg didelį pilietinį aktyvumą, tai ir „priminė“ anuometinius Žiegždrius, nors žmogus dar 1993 metais „nuimtas nuo įskaitos“, dirba vokiečių kalbos mokytoju ir vertėju, turi B, C, D vairuotojo kategorijas, Kauno apylinkės teismo byloje 2013 09 02 elgėsi ramiai ir logiškai dėstė mintis“. Kauno savivaldybės merui Andriui Kupčinskui, jo pavaduotojams Vasilijui Popovui, Stanislovui Buškevičiui, Vytautui Vasilenko, administracijos direktoriui Dainiui Ratkeliui, jo pavaduotojams Steponui Vaičikauskui ir Remigijui Skilandžiui praėjusią savaitę buvo išsiųstas laiškas „Kauniečiai protestuoja prieš V. Jokimui taikomus veiksmus“, kuriame teigiama: „Kauno Jungtinio demokratinio judėjimo atstovai ir kiti neabejingi piliečiai reiškia nepasitikėjimą teisėjai Birutei Drozdienei. Piliečiai yra pasipiktinę ir protestuoja prie Kauno apylinkės teismo dėl Vinco Jokimo areštavimo teismo salėje ir išvežimo į Utenos psichiatrijos ligoninę“. Kauno savivaldybės atstovai į šį laišką neatsakė ir jokiais kitais būdais nereagavo (beje, teisėja B. Drozdienė teisė ir dėl vadinamosios teroristės Eglės Kusaitės persekiojimo du prokurorus bendradarbiavimu su Rusijos FTB apkaltinusį Letą Palaitį, paskirdama gana „švelnią“ bausmę. Dėl to kaltinamasis kreipėsi į Apeliacinį bei Strasbūro teismą – jis nesiekia būti išteisintas ar „švelniai“ nubaustas, nes pasakė tiesą, kurią nedaug kas drįsta pasakyti).

V. Jokimas iš Utenos psichiatrinės ligoninės Ekspertizės skyriaus administracijos (sutr. UES) aprašo sunkias kalinimo sąlygas ir pateikia raštu pretenzijas dėl patalpinimo į UES neteisėtumo, dėl lydinčių dokumentų nebuvimo (priėmė be jokių dokumentų), UES reikalavimo iš V. Jokimo raštiško sutikimo dėl stacionarinės psichiatrinės ekspertizės, prašymus nepažeidinėti jo, kaip žmogaus, teisių neleidžiant visą dieną naudotis mobiliu telefonu, kompiuteriu, faksu, klausytis radijo, žiūrėti TV laidas, skundėsi, kad į lauką išleidžiama tik kelis kartus po keliolika minučių. V. Jokimas reikalauja naktį išjungti šviesą ir leisti normaliai miegoti. Nurodyti aptarnaujančių, atsakingų asmenų pareigas ir pavardes jis negalėjo, nes darbuotojai neturi atlapuose kortelių ir savo pavardžių nesako. V. Jokimas reikalavo raštu pranešti, kaip buvo išnagrinėti UES administracijai pateikti jo reikalavimai ir prašymai. Jis reikalauja paaiškinti, kas kaltas, kad nebuvo laiku ir iki šiol UES nėra jo bylos dokumentų, pateikti paštu siųstų dokumentų pašto ar kurjerių tarnybos antspauduotų vokų pakuočių nuorašus ir t.t. Tai aiškus žmogaus teisių pažeidimas ir neteisėtas žmogaus teisių ir laisvių suvaržymas.

Ketvirtadienį, rugsėjo 5-ąją, Kauno apylinkės teisme vyko aktyvios visuomenininkės Bronės Gasilionienės byla. Nors byla iš pažiūros „nepolitinė“, tačiau nukreipta prieš aktyvų visuomenės narį. B. Gasilionienė, Kauno JDJ narė, Senojo Kauno draugijos narė, aktyviai renkanti parašus opiais klausimas, kaltinama pagal prokuratūros ir teismo parinkto eksperto išvadą, kad pasikliaudama savo išgalvotais „kliedesiais“ apie vakarais ir naktį kaimynų keliamą triukšmą, kuris trikdo jos miegą, ant kaimynų buto durų užrašė „nepagarbius ir įžeidžiančius“ žodžius. Visiškai nesuprantama, kaip prokuratūros reikalavimu ir teismo sprendimu pagyvenusi moteris staiga gali būti atiduota priverstiniam gydymui į Utenos Ekspertizės skyrių. Tai – savotiškas sovietinių laikų Čerskio psichiatrijos institutas, kuriame būdavo „nustatomos“ disidentų ligos. Dabar tai daroma ir Lietuvoje. Pastebėtina, kad prokuratūra ir teismas priverstinai gydyti nutarė net neatsiklausę teisiamosios artimųjų ir jų net neinformavę. Tai labai panašu į sovietinės okupacijos laikų praktiką susidorojant su kitaminčiais. Tiesa, tada bent formaliai artimieji turėdavo pasirašyti po „sutikimu“, nors KGB sugebėdavo tokį įstatyminį reikalavimą apeiti. Dabar, nepriklausomos Lietuvos laikais, pasirodo, tokio reikalavimo net nėra – prokuratūra ir teismas gali teisiamąjį net neinformavę artimųjų prievarta uždaryti į psichiatrijos ligoninę. Pasibaigus posėdžiui, jį stebėję visuomenininkai reiškė pasipiktinimą sovietiniais metodais ir teisėjų sprendimais.

Su dideliais pažeidimais toliau vyksta teismai Garliavos budėtojų bylose. Net 36 žmonės teisiami už „nepaklusimą policijai“ 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje įvykdytos policijos operacijos metu. Praėjus pusantrų metų, tariamiems nusikaltėliams iškeltos baudžiamosios ar administracinės bylos. Vasarą vykę procesai dabar atnaujinami visu pajėgumu. Rugsėjo 5-ąją toliau buvo teisiamas dailininkas Rimantas Radišauskas. Dailininkas įsitikinęs, jog pagal policijos pareiškimus ir dabar jį teisiančio teisėjo veiksmus galima neabejotinai spręsti, kad yra persekiojamas kaip menininkas už savo meninę išraišką. Jis, daug metų stebintis jaunos mūsų valstybės siekį tapti nepriklausoma ir demokratine šalimi bei tam tikrų sovietinės okupacinės šalies struktūrų įtakas valstybingumui, vaizduoja tai savo darbuose, o dailės darbų ciklas „Žiurkės“, kurį pradėjęs tapyti 1988 metais, yra šių procesų suvokimo išraiška. Ne paslaptis, kad kai kurie asmenys jo darbuose gali pamatyti savo portretus. Tai jiems nėra priimtina, o gal net demaskuoja. Dailininkas mano, kad dėl mene išreikštos kritikos valdžiai demokratinė valstybė negali persekioti savo piliečių, nes pamatinės žmogaus teisės ir laisvės privalo būti ne tik deklaruojamos, bet ir gerbiamos (ypač teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus). Dailininkas mano, kad būtent dėl savo meninės veiklos yra persekiojamas tam tikrų asmenų, kuriems suteikti tam tikri įgaliojimai. Juos yra gavęs ir vadinamąją administracinę bylą nagrinėjantis Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, kuris yra šališkas dailininko atžvilgiu. Rugsėjo 5-osios teismo posėdyje R. Radišauskas pareiškė nepasitikįs teisėjo bešališkumu nagrinėjant jam iškeltą administracinę bylą, todėl pareiškė teisėjo nušalinimą.

Dailininkas R. Radišauskas persekiojimą byloje grindžia tuo, kad nėra absoliučiai jokių teisėtai surinktų įrodymų, o toliau ribojamos teisiamojo esminės proceso teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo atsikirtimus ir motyvus. Teisėjas, išgirdęs teisiamojo bandymus paaiškinti, kad buvo suimtas Klonio gatvėje ir sumuštas dėl to, kad yra dailininkas, nieko nebegirdi, o tai patvirtinančius dokumentus atmeta įvairiausiais pasiteisinamais. Būtent šie dokumentai ir patvirtina menininko poziciją, kad Klonio gatvėje stebint įvykius, susijusius su visuomenei žinoma šeimos, šalies problema, jį suėmė pasirinktinai ir nurodydami: „Imkit dailininką“. Todėl teisiamajam kyla pagrįstų abejonių dėl teisėjo šališkumo, gebėjimo užtikrinti tinkamą ir teisingą procesą byloje. Sprendžiant šį reikalavimą, teisiamasis prašo atsižvelgti į tai, kad jam, kaip eiliniam Lietuvos Respublikos piliečiui, kaltinimus reiškia didelė valstybės organizacija – policija. Vien dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos, neteisėto sulaikymo, jo atžvilgiu panaudoto smurto ir neigimo, jog buvo panaudotos cheminės medžiagos, kaltinamasis patyrė didžiulį stresą, menkinantį tikėjimą savo valstybe ir teisingumu. Policija R. Radišausko bylos nesprendė ir tik formaliai surašė protokolą, o dabar nepagrįstai pratęsiamas terminas skirti nuobaudą, nors jis gali būti pratęstas tik tokiu atveju, jei pats kaltinamasis vilkintų procesą ar būtų nežinoma kaltinamojo buvimo vieta. Kaltinamasis jaučiasi beteisis, neužtikrintas dėl savo ateities ir yra įsitikinęs, kad ši byla yra politinė, ir spėja, kad teisėją galbūt palietė dailininko kūryba, kelianti bendradarbiavimo su okupacinio laikotarpio prievartinėmis struktūromis problemą. Tačiau proceso metu teismas neatsižvelgė į R. Radišausko prašymą nušalinti teisėją B. Varsackį, kaip šališkai vedantį bylą. Galima pastebėti, kad teisėjas B. Varsackis yra suinteresuotas asmuo ir šališkas jau vien dėl to, kad būtent jis, dar dirbdamas Kėdainių teismo teisėju, priėmė nutartį dėl mergaitės perdavimo motinai, kuri, pagal to laiko duomenis, leido išnaudoti dukrą, ir dėl tokios teisėjo nutarties kilo didžiulio masto policijos prievarta prieš žmones.

Reikia labai suabejoti liudininku apklausto Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnu Mindaugu Kabašinsku, vienu iš policijos operacijos vadovų. Vaizdo medžiagoje šis 2012 m. gegužės 17 d. šturmo metu ypač aktyviai veikęs policininkas įamžintas su dujų balionėliu rankoje. Anot M. Kabašinsko, tą dieną, kurios datos jis tiksliai „neprisiminė“, jo žinioje tebuvo gal 40 policininkų, padėjusių įvykdyti teismo sprendimą. Jiems atvykus Kedžių kieme buvę apie 100 žmonių. Įdomu, kas buvo ir kam pavaldūs dar tie kiti 200 „policininkų“, veidą slėpusių po juodomis kaukėmis ir apginkluoti netgi tikrais šaunamais ginklais. Kaip anksčiau įrodė teisiamųjų atstovė teisininkė Kristina Apanavičiūtė, tai buvo iš ambasadas saugančių, prieš teroristus ir įkaitų pagrobėjus veikiančių dalinių ištreniruoti kariškiai, visiškai nepriklausantys nei Policijos departamentui, nei Vidaus reikalų ministerijai. Paklaustas, ar operacijos metu buvo panaudotos dujos ir ginklai, policininkų grupės vadovas atsakė, kad jie buvo pasirengę panaudoti ir dujas, ir ginklus, tačiau nepanaudojo nieko, išskyrus fizinę jėgą. Dujų, anot M. Kabašinsko, nenaudojęs nei jis pats, nei jo pavaldiniai, bet netrukus prie savo teiginio pridėjo keistoką patikslinimą „prieš asmenis nepanaudojau...“. Tačiau iš filmuotos medžiagos matyti, kad „kliūtis šalinusių“ policininkų vadovas panaudojo dujas bent jau pats prieš save – prisipurškė į akis ir dar ilgai lyg apsvaigęs klaidžiojo po operacijos vietą. Tuo metu už kadro girdisi realią padėtį įvertinantis vyro riksmas: „Į akis pila...“ Paklaustas, kaip supratęs savo užduotį „pašalinti kliūtis“, Kabašinskas atsakė, jog atlaisvinti praėjimą kokius 3 metrus nuo namo durų, t.y. kaip reikia suprasti, ten susitelkusius žmones prievarta nuvesti į „voronokus“ ir išvežti į policijos nuovadas, o ten surašyti aktus apie „nepaklusnumą policijai“.

Seimas po pustrečio mėnesio besitęsusių atostogų, kai praėjo beveik pusė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laiko, vėl pradėjo savo sesiją svarstymais, kokiam politiniam priešininkui pareikšti nepasitikėjimą, kokį persekiojamą Seimo narį pašalinti iš Seimo. Tarp svarbiausių klausimų nėra nei teismų reformos, jų ydingo darbo taisymų, nei aktyvių visuomenininkų ir kitaminčių persekiojimo ir priverstinio guldymo į psichiatrijos ligonines klausimo. Viskas ramu Lietuvoje, nes ji pirmininkauja ES Tarybai...

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija