Kurianti
Lietuva

2013 metai

Atmintis

Prisiminė kunigą, poetą, tautosakininką

Bronius VERTELKA

Prie paminklinės lentos kan. A. Sabaliauskui-Žaliai Rūtai (iš kairės): Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, kanauninko laidotuvėse dalyvavę biržietė Ada Petrulytė ir Anglininkų kaimo gyventojas Petras Pelanis, Papilio klebonas kun. Virgilijus Liuima bei Lietuvos kariuomenės ordinariato kancleris kapitonas kun. Jonas Tamošiūnas

Mieleišiai. Kam brangus poeto, tautosakos rinkėjo, suomių epinės poemos „Kalevala“ vertėjo į lietuvių kalbą, kanauninko Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos (1873 09 04–1950 01 11) šviesus atminimas, atėjo paminėti jo 140-ąsias gimimo metines paskutinę vasaros dieną į Mieleišių kapinių Šv. Juozapo ir Švč. Teresės Kūdikėlio Jėzaus koplyčią. Renginį organizavo Biržų rajono savivaldybė, Anglininkų kaimo bendruomenė ir Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima.

Atmintis

Pagerbtas menininkas B. Uogintas

Kalba Palangos klebonas kun. Marius Venskus J. Vanagės nuotrauka

PALANGA. Rugpjūčio 17 dieną paminėtos dailininko, tapytojo Broniaus Uoginto 100-osios gimimo metinės. Ta proga buvo pristatytas projektas „Sugrįžtantys laike“, skirtas jo atminimui ir kūrybai. Popiet dailininkų Uogintų šeimai priklausančiame name (Naglio al. 12) buvo atidengta memorialinė lenta, kurioje įamžintas B. Uoginto, jo žmonos Bronės Mingilaitės-Uogintienės bei sūnaus Broniaus Uoginto jaunesniojo atminimas.

1863 metų sukilimo metai

Europos paveldo dieną pagerbti sukilėliai

Rūta Averkienė

Grupė renginio dalyvių prie paminklo 1863 metų sukilėliams Dubičiuose

Rugsėjo 13–15 dienomis visoje Lietuvoje vyko Europos paveldo dienos renginiai, kurių tema – „Epochų ženklai“. Jais siekta atkreipti dėmesį į 1863 metų sukilimo, Žemaitijos krikšto ir kitų svarbių istorinių įvykių pėdsakus, atsispindinčius įvairiuose kultūros paveldo objektuose: dvaruose, istoriniuose parkuose, bažnyčiose, medinėje architektūroje bei daugelyje kitų kultūros paveldo vertybių.

Kronika

Paminklu įamžino savo krašto poetą

Romas Bacevičius

Paminklo atidengimo juostą perkirpo Šakių rajono meras Juozas Bertašius ir Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondo pirmininkas Vidmantas Staniulis

SINTAUTAI. Rugsėjo 21-ąją čia vyko paminklo kraštiečiui poetui Pranui Vaičaičiui (1876–1901) atidengimo iškilmės. Jos prasidėjo iš gretimo Santakų kaimo kilusio poeto kapo lankymu ir šv. Mišiomis už gyvus bei mirusius kraštiečius. Jas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukojo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, koncelebravo Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis ir Vilkaviškio vyskupijos kancleris kun. dr. Žydrūnas Kulpys. Šv. Mišiose prisimintas ir poeto brolis kun. Juozapas Vaičaitis (1881 11 20–1961 02 07) . Paskui renginys persikėlė į miestelio aikštę, kur vyskupas palaimino šalia senosios jau atstatytos Sintautų mokyklos, kurioje mokėsi P. Vaičaitis, stovintį jam skirtą paminklą, sukurtą skulptoriaus Juozo Šlivinsko. Paminklas poetui – tarsi du atverstos knygos puslapiai. Kairiajame puslapyje iškalti žodžiai iš eilėraščio „Yra šalis“, kitame – į visus žvelgiančio paties P. Vaičaičio bronzinė skulptūra. Paminklo atidengimo juostą perkirpo Šakių rajono meras Juozas Bertašius ir Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondo pirmininkas bibliofilas Vidmantas Staniulis. Paminklas pastatytas už aukotojų lėšas. Jis kainavo 80 tūkst. litų, o reikiama suma vis dar nesurinkta – aukos teberenkamos. Paminklo aukotojams dėkojo ir Padėkos raštus ir dovanėles – dailininko Vytauto Kuso paveikslėlius – įteikė V. Staniulis. Paminklo sumanytojams dėkojo Seimo narė Onutė Valiukevičiūtė, kultūros viceministras Darius Mažintas, XXVII knygos mėgėjų draugijos atstovė Dalia Poškienė ir kiti svečiai. Pagerbtas ir paminklo autorius skulptorius J. Šlivinskas. Renginį vedė iš Vilniaus atvykusi kraštietė Irena Plaušinaitytė, dainavo Sintautų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Mozaika“.

Kronika

Vaidintojai iš prigimties

Bronius VERTELKA

Pumpėnų vaidintojai su savo vadove Aldona Kurlinskiene (trečia iš kairės)

Pumpėnai. Kai stebi kultūros centro dramos kolektyvo pastatymą, imi galvoti, kad profesionalūs aktoriai vaidina. „Mūsų vaidintojai labai sugeba įsijausti į savo roles“, – sakė jų vadovė Aldona Kurlinskienė.

Pastaraisiais metais pumpėniškiai ypač pamėgo Sibiro lageryje žuvusio kunigo Kazimiero Čiplio-Vijūno dramos kūrinėlius. Žiūrovams jau parodė spektaklius „Nepaprasta naujiena“, „Motinos dalia“, „Bobutės susipyko“. O „Maušos karčemos“ premjera buvo per Atvelykį.

Kronika

„Širšių meduje“ – trys kaimo teatrai

Rūta Averkienė

Kaišiadorių kultūros ir meno centro teatro „Vilties žibintas“ spektaklis

MARCINKONYS. Šio kaimo teatras, šiemet švenčiantis 20-metį, sukvietė į tradicinę respublikinę mėgėjiškų kaimo teatrų šventę ,,Širšių medus“. Marcinkoniškiai ir svečiai turėjo puikią progą pamatyti trijų bene geriausių šalyje kaimo teatrų spektaklius: Marcinkonių kaimo teatro artistų suvaidintą Veronikos Ruminavičiūtės pjesę „Sunki našta“ (režisierės R. Avižinienė ir N. Čaplikienė), Matuizų suaugusių žmonių teatro „Giraitė“ suvaidintą G. Didžiulienės pjesę „Paskubėjo“ (režisierė I. Čeplikienė) ir Kaišiadorių kultūros ir meno centro teatro „Vilties žibintas“ režisierės Irenos Kazakevičienės pjesę „Pavasario linksmybės“.

Kronika

Klojimo teatrai vaidino tryliktą kartą

Jaunosios festivalio dalyvės

Kurtuvėnai. Prie dvaro svirno vyko XIII respublikinis lietuviškų tarmių klojimo teatrų festivalis „Kurtuvėnai 2013“. Festivalis, skirtas Tarmių metams, vyko ne tik prie Kurtuvėnų dvaro svirno, bet ir Bazilionuose bei Bubiuose. Jame dalyvavo daugiau kaip 150 dalyvių. Šių metų festivalyje spektaklius parodė mėgėjų teatrai iš įvairių Lietuvos regionų ir Lenkijos.

Kronika

Poezijos ir dainų festivalis šventoriuje

Violeta Develienė

Programa Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios šventoriuje

Utena. Dievo Apvaizdos bažnyčios šventoriuje vyko 18-asis poezijos ir dainų festivalis „Te negęsta saulė mūsų širdyse“. Tradicinis renginys prasidėjo šv. Mišių auka Dievo Apvaizdos bažnyčioje už neįgaliuosius, ligonius ir vaikus. Klebonas kun. Henrikas Kalpokas pasveikino šv. Mišių dalyvius ir palinkėjo Utenos neįgaliųjų draugijos pirmininkei Onai Rastenienei nepailsti organizuojant renginius.

Kronika

Naktiniai poezijos skaitymai prie Pyvesos

Penktą vasarą eiliuoto žodžio mylėtojai rinkosi į „Naktinius skaitymus prie Pyvesos“. Į jaukų Pyvesos slėnį rinkosi vietos gyventojai ir iš toliau atvykusieji – savo ar kitų poetų eiles skaitė kiekvienas panorėjęs.

Šių metų skaitymai buvo skirti Tarmių metams, todėl renginio pradžioje pabrėžta tarmių reikšmė šiuolaikinio gyvenimo kontekste. „Dauguma žmonių sako, kad tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir puoselėti, juk kalbėti motinos kalba – išties prasminga. Tai – galbūt pats ryškiausias tautos egzistencinės stiprybės ženklas. Juk jeigu kalbame tarmiškai, vadinasi, tęsiame, anot Romualdo Granausko, gyvenimą po klevu... ir, rodos, džeržgiančioje civilizacijos pagairėje būna saugiau ir ramiau“, – kalbėjo renginio vedėja. Šį romantišką vakarą visus pakvietėme kalbėti tarmiškai.

Kronika

Pravertas tradicinis „Langas į širdį“

Šventės „Langas į širdį“ dalyviai prie Siesikų pilies

Toliūnai. Į ketvirtąją tradicinę kūrėjų šventę „Langas į širdį“ Žolinių dieną savo gimtajame Toliūnų kaime pakvietė fotografas, poetas, Ukmergės kultūros tarybos pirmininkas Albinas Kuliešis. Poetų, muzikos atlikėjų, fotografų, skulptorių, tautodailininkų bei meno mylėtojų susitikimas prasidėjo ekskursija po restauruojamą Siesikų pilį. Šventės dalyviai turėjo puikią galimybę pasigrožėti atgimstančia XVI amžiaus pilimi, išgirsti legendomis apipintą jos istoriją, pasidžiaugti pilies savininko Audrio Matulaičio atsakingu ir kruopščiu darbu, restauruojant unikalų kultūros paveldo objektą. Įsiamžinus bendroje nuotraukoje Siesikų pilies prieigose, šventės dalyviai ir svečiai vyko į Toliūnų kaimą, esantį prie Siesikų ežero. Poezijos, muzikos ir kitų menų fiesta prasidėjo šventės „Langas į širdį“ vėliavos pakėlimu. Kūrybos simbolis – Baltasis Pegasas – suplazdėjo mėlyname šventės vėliavos fone, simbolizuojančiame vasarišką dangaus ir Siesikų ežero mėlį. Skulptoriaus ukmergiškio Rimanto Zinkevičiaus autoriniai darbai – ąžuoliniai kareivėliai – stojo vėliavos ir kūrėjų šventės sargybon.

Etnografija

Ar dar šiemet sugiedosime sutartinę?

Dr. Daiva Vyčinienė Evgenios Levin (Bernardinai.lt) nuotrauka

Neseniai praėjo vasara – folkloro festivalių metas. Beveik visuose jų skamba sutartinės, kurios įtrauktos į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai – žinia pasauliui ir mums patiems: sutartinės – unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas. Ar daug mes patys žinome apie sutartines, jų išskirtinumą, prasmę bendruomenės ir žmogaus gyvenime? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto Etnomuzikologijos katedros vedėja, profesore, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate, sutartinių giedotojų grupės „Trys keturiose“ vadove habil. dr. Daiva Vyčiniene.