2013 m. spalio 11 d.    
Nr. 37
(2061)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Esame atsilikėliai ar atkakliausi?

Dar prieš 15 metų, kai paaiškėjo, jog prisijungimas prie Šengeno sutarties reikalauja iš valstybių teikti elektroninius duomenis apie visus savo piliečius vieningai Šengeno zonos informacijos sistemai, Graikijos Stačiatikių Bažnyčios vyskupų sinodas išplatino pareiškimą, kuriuo pabrėžiama, kad šiuo būdu, nesant pakankamo viešumo ir aptarimo, saugumo pretekstu kėsinamasi į piliečio laisvę ir į valstybės suverenumą. Be to, įvedant biometrinius pasus, sukuriama skaitmeninio žmonių kodavimo sistema, kada vietoj krikšto vardo žmogus, nelyginant prekė, gauna klasifikacinį numerį. Jau iki tol visas prekes spėta elektroniškai paženklinti Laurerio brūkšniniu kodu, kuriam reikalingu mastu erdviškai nuskaityti autorius pasirinko tris ilgesnius brūkšninius šešetus, t.y. sąmoningai pasityčiojo iš Apr 13, 17. Analoginio kodavimo panaudojimas pasuose sukelia nerimą dėl natūraliai kylančių asociacijų su apokaliptinėmis pranašystėmis, todėl tokių pasų primetimas prievartauja tikinčiųjų sąžinę. Dėl šios priežasties Graikijos vyskupų sinodas rekomendavo tikintiesiems tokių pasų neimti. Apgailestautina, kad, nepaisant dar nuo II Vatikano Susirinkimo keliamos pagarbos Rytų Bažnyčių apaštalinei tradicijai, per 15 metų Katalikų Bažnyčia neatkreipė dėmesio į nerimą, kuris spėjo paplisti kitur Vakaruose, ypač JAV. Mūsų dienomis plinta gandai, kad jau yra išrasti būdai ne tik implantuoti lazeriniu būdu nuskaitomus lustus (mažas elektroninis duomenų nešikas „čipas“, metalinės plokštelės pavidalu įdėtas į pasą arba jį atstojančią identifikavimo kortelę) su asmens duomenimis po oda (jau plačiai praktikuojama JAV), bet net ir akiai nematomos tatuiruotės pavidalu kelti asmens kodą lazeriu ant žmogaus kūno skaitytuvui prieinamiausioje vietoje – ant kaktos viršutinės dalies. Tam gali būti naudojami niekam nežinomos užsieninės konstrukcijos aparatai, skirti piršto atspaudams imti (dar vienas asmens pažeminimas) ir trimatėms nuotraukoms daryti. Kai bandžiau atsakingųjų Migracijos departamento pareigūnų paklausti, ar šie aparatai neturi fotografavimo metu žmogų paženklinančio lazerio, vietoj atsakymo gavau internete ir taip iškabintas pasų ir kortelių taisykles, o iš policijos – perspėjimą, kad gyvenimas be paso baudžiamas. Tokius atsakymus galima apibūdinti kaip brutaliai atvirą asmens ir piliečio paniekinimą.

Kilus dilemai, rizikuoti savo tikėjimu ar ne, kreipiausi į katalikų dvasininkus, bet atsakymai labai įvairavo. Iš keturių vyskupų vienas sakė, kad čia jokia naujiena, kad apie tai dar prieš 10 metų diskutavo visa Amerika ir rašinėjo peticijas. Vadinasi, esame tamsūs atsilikėliai. Bet koks tų peticijų rezultatas? Jos rašinėjamos valdžiai, ne Popiežiui. Jei valdžia padarė savo darbą, o iš Bažnyčios jokių žinių nebūta, vadinasi, triukšmo apie gynimąsi nuo terorizmo priedangoje žmonių tarsi prekių ar gyvūnų ženklinimas „demokratijos tvirtovėje“ padarytas smurtiniu metodu, paminant protestus ir įsitikinimus. Užtat kitas vyskupas buvo nustebintas žinios apie elektroninį kodavimą, nes apie tai net nieko nebuvo girdėjęs ir ką tik išsiėmęs naują pasą. Kitokia buvo dar vieno vyskupo reakcija. Jis sutiko, kad einama į Džordžo Orvelo aprašytą totalinę kontrolę, tačiau ėmė šią situaciją iš dalies teisinti reikalu kovoti prieš prekybą žmonėmis (ypač moterimis), primindamas ir taip žinomą faktą, kad ta tema nėra jokio pareiškimo iš Vatikano (plg. kas yra pasakyta apie Graikijos vyskupus). Pagaliau ketvirtas vyskupas sakė, kad joks ženklas negali pakenkti Kristaus atpirktam žmogui. Kas ginčija! Savaime aišku, kad negali, tačiau imantis jį su dvejone artėjama prie apokaliptinės situacijos, kada žmogus vardan savo saugumo ar net paprasčiausio patogumo, karjeros, darbo vietos, „vaikų ateities“ ims ant kaktos kad ir Antikristo ženklą – juk pats ženklas negali pakenkti! Mažai kas mano, kad luste ar, tarkime, net ir ant kaktos įrašytas asmens kodas jau yra tas Žvėries Antspaudas (pagarbinti Antikristą dar nereikalaujama), bet beveik niekas neabejoja, kad tai jau neabejotinas žingsnis ta linkme. Panašiai skiriasi ir kunigų nuomonės. Jei keli kunigai ir vienuoliai mano, jog reikia nedelsiant prašyti iš Popiežiaus oficialaus pasisakymo, tačiau vienas tarė, kad užtenka ir mūsų vyskupų (plg. jų nuomones!), kurie „nėra kaimiečiai“, o kitas tiesiog pakartojo iš „demokratijos tvirtovės“ sklindančią oficialią nuomonę, kad kontrolė yra būtina „gynybai nuo tarptautinio terorizmo“.

Todėl grupė Lietuvos katalikų, esanti vienybėje su Jo Šventenybe popiežiumi Pranciškumi ir visa Katalikų Bažnyčia, nutarė parašyti Šventajam Tėvui prašymą viešai suformuluoti oficialias Katalikų Bažnyčios rekomendacijas, kaip reikia elgtis tiems, kurie bijo dėl savo sielų paimdami tokius pasus, kas čia teisus ir kas gali imtis atsakomybės už riziką, jei ji yra. Šis laiškas yra paskelbtas internete adresu http://adpapam.marsho.net. Prašome neabejinguosius pritarti kreipimuisi ir pasirašyti.

Letas Palmaitis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija