2013 m. spalio 30 d.    
Nr. 39
(2063)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Atgimstanti istorija

Živilė Mockutė

Senuose Lietuvos žemėlapiuose nepažymėtos nei Ukmergė, nei Vilnius, tačiau juose yra Deltuva. Ji įkurta X amžiuje Julijono Dausprungo, garsi LDK kunigaikščiais ir Deltuvos mūšiu, vykusiu 1812 m. birželio 28 d. Šalia dabartinių Deltuvos kapinių, Žalgirio kaimo slėnyje, susirėmė besitraukiančios Rusijos caro Aleksandro 1-ojo kariuomenė ir Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto armija. Šis Prancūzijos ir Rusijos karo mūšis istorijoje svarbus ne vien todėl, kad Napoleono armija patyrė vieną iš pirmųjų savo pralaimėjimų, tačiau tai – vienintelis Napoleono armijos mūšis, vykęs Lietuvos teritorijoje.

Tarptautinis gyvosios karo istorijos festivalis Deltuvoje vyko 12-ąjį kartą. Šioms istorinėms kautynėms atminti Žalgirių kaimo slėnyje dar 1998 metais buvo pastatytas obeliskas. Šiemet Rusijos federacijos ambasados Lietuvoje ir viešosios įstaigos „Karo paveldo institutas“ pastangomis buvo sutvarkyta ir atnaujinta vieta prie obelisko bei pastatyta memorialinė lenta lietuvių, rusų ir prancūzų kalbomis, skirta atminti tolimus 1812 metų karo įvykius. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo savivaldybės administracijos vadovai, Seimo narys Kazys Grybauskas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Rusijos federacijos ambasados Lietuvoje Konsulinio skyriaus vedėjas Aleksandras Mamajevas, VšĮ „Karo paveldo institutas“ projektų vadovas Jurijus Trakšelis, Rusijos federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje karo, karinių oro ir jūrų pajėgų atašė pulkininkas Sergejus Sazonovas, Artilerijos bataliono atstovas, laikinai einantis Lietuvos kariuomenės Generolo Romualdo Giedraičio Artilerijos bataliono štabo viršininko pareigas kpt. Raimondas Kalinauskas.

Ukmergės rajono meras Vydas Paknys sveikino visus susirinkusius ir džiaugėsi, kad Ukmergės rajonas turi unikalią progą įamžinti du šimtus metų siekiančią istoriją. VšĮ „Karo paveldo institutes“ projektų vadovas Jurijus Trakšelis tardamas sveikinimo žodį, džiaugėsi, kad būtent Lietuvoje, kuri pirmoji atrėmė daugelio pasaulinių konfliktų smūgius, yra saugomas atminimas ir apie 1812 metų karo aukas, kad Lietuva sveikina ir palaiko tarptautinį bendradarbiavimą istorijos srityje.

Rajono meras V. Paknys ir Rusijos federacijos ambasados Lietuvoje Konsulinio skyriaus vedėjas A. Mamajevas atidengė memorialinio obelisko stelą. Mūšyje žuvusių karių atminimas pagerbtas karo istorijos rekonstruktorių šautuvų salve.

Paskui prasidėjo pagrindinis dienos renginys, kiekvienais metais pritraukiantis būrius žiūrovų iš Lietuvos miestų ir miestelių ir iš užsienio šalių. Šiemet mūšio lauke susikovė maždaug 150 karių iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos karo istorijos klubų. XIX amžiaus karių uniformas vilkintys, titnaginiais šautuvais, pistoletais, kardais bei patrankomis apsiginklavę „rusai“ ir „prancūzai“ teatralizuotoje kovoje atkartojo 1812 m. birželio 28 d. mūšio fragmentus. Susirinkusius stebino profesionali pirotechnika, gausios artilerijos pajėgos. Renginio dalyviai turėjo progą pasivaikščioti po karinę stovyklą, susipažinti su demonstruojama kariška ekipiruote.

Deltuva – vieta, iškili istorine prasme. Tarptautinio gyvosios karo istorijos festivalio šurmulyje ant senosios Deltuvos klebonijos pastato atidengta memorialinė lenta, įprasminanti ir kitą Lietuvos istorijai svarbų įvykį – pirmąjį Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvį, paleistą 1919 metais. Senoji Deltuvos klebonija pastatyta XIX amžiaus pabaigoje. Jos sienoje išlikusi pirmojo Lietuvos Respublikos kariuomenės artilerijos pabūklo šūvio žymė. 1919 metų pradžioje Deltuvą užėmė bolševikų kariuomenė. Prieš juos kovojo lietuviai – 200 pėstininkų ir 20 raitelių. Jiems vadovavęs karininkas Jonas Variakojis atgabeno į Deltuvą keletą patrankų. Pirmąjį šūvį 1919 m. kovo 29 d. paleido karininkas Vincas Geiga. Sviedinys buvo nutaikytas į Deltuvos kleboniją, kurioje tuo metu buvo įsikūręs bolševikų dalinio štabas. Nesprogęs sviedinys įstrigo pastato sienoje. Išvadavus Deltuvą nuo bolševikų, klebonas sviedinį grąžino lietuvių kariams. Vėliau nukenksmintas sviedinys buvo perduotas muziejui.

Šis nesprogęs sviedinys sujungė Deltuvos miestelio vardą su Lietuvos Respublikos kariuomenės artilerijos gimimo istorija.

Ukmergės rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija