2013 m. spalio 30 d.    
Nr. 39
(2063)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Partizanų vadas įamžintas gimtinėje

Albertas Ruginis

Prie akmens, žyminčio, kad čia
1901 metais gimė Pietų Lietuvos
partizanų vadas plk. ltn. Juozas
Vitkus-Kazimieraitis

Srauniai putoja ir sukasi verpetais Šerkšnės upelio vanduo tarp buvusio vandens malūno pylimo likučių. Žymūs dar kanalo mūrų fragmentai, buvusių malūno pastatų pamatai jau priaugę storų medžių. Aplink pievų ir laukų ramuma. Ir užlieja jausmas, jog tik čia galėjo gimti taurus idealistas, Lietuvai atsidavęs žmogus.

Mintys nusikelia į XX amžiaus pradžią, kada Ketūnų ir aplinkinių kaimų ūkininkai virtinėmis važiuodavo į malūną, kuriame virė intensyvus gyvenimas. Čia 1901 m. gruodžio 10 d. gausioje šeimoje gimė būsimasis legendinis Pietų Lietuvos partizanų vadas plk. ltn. Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Pradžios mokyklą jis baigė Mažeikių apskrities Tirkšlių miestelyje, vėliau mokėsi Mažeikių prekybos mokykloje. 1920 metais įstojo į Kauno karo mokyklą. 1921 metais paskirtas į 4-ąjį Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1929–1934 metais studijavo Briuselio karo akademijoje. Grįžęs tarnavo Kauno inžinerijos batalione technikos viršininku. Nuo 1938 metų, gavęs pulkininko leitenanto laipsnį, dėstė Karo mokykloje inžineriją. Aktyviai reiškėsi kariškoje spaudoje. Vokiečių okupacijos metais Vilniuje dalyvavo kuriant pogrindinę antinacinę ir antikomunistinę karinę organizaciją „Kęstutis“. Pogrindinėje karo mokykloje dėstė karo inžineriją.

Antrosios sovietų okupacijos metais plk. ltn. J. Vitkus pasitraukė į Dzūkiją ir, būdamas vos ne vienintelis tokio aukšto rango karininkas partizaniniame judėjime, visas jėgas ir žinias, atsižadėdamas asmeninio gyvenimo, skyrė partizanų veiklai organizuoti: 1945 metais įkūrė Dzūkų grupės partizanų štabą, sujungė atskirus partizanų būrius į Merkio rinktinę, kuri po jo žūties pavadinta Kazimieraičio vardu, parengė svarbiausius partizaninio judėjimo direktyvinius dokumentus, leido laikraštį „Laisvės varpas“. 1946 metais buvo suformuota vieninga Pietų Lietuvos partizanų sritis, kurios vadu išrinktas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1946 m. balandžio 23 d. J. Vitkus pasirašė Lietuvos partizanų deklaraciją, skelbiančią pagrindinius Lietuvos valstybingumo atkūrimo principus. 1946 m. liepos 2 d. susirėmime su sovietų kariuomene Žaliamiškyje netoli Liškiavos Lazdijų apskrityje J. Vitkus buvo sunkiai sužeistas. Čekistų vežamas į Leipalingį mirė. Buvo numestas turgaus aikštėje, o kur užkastas kūnas, nežinoma. Po žūties jam suteiktas Laisvės kovotojo karžygio vardas, apdovanotas Laisvės kovų kryžiumi su kardais.

Atkūrus Nepriklausomą Lietuvą, Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vardas suteiktas Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionui, dislokuotam Kaune. J. Vitkaus-Kazimieraičio vardu pavadintos gatvės Vilniuje ir Kaune. Pastatyti paminklai ir atminimo lentos Vilniuje, Kaune, Lazdijų, Varėnos, Alytaus rajonuose, o gimtinėje, Mažeikių rajone, jo atminimas nebuvo tinkamai įamžintas. Tik 2006 m. spalio 28 d. J. Vitkaus vaikaitės, Tirkšlių bendruomenės pirmininkės Aleksandros Bružienės iniciatyva prie namo J. Janonio g. 5, kur gyventa J. Vitkaus, buvo pakabinta ir kun. Antano Beniušio pašventinta Atminimo lenta. Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkui Albertui Ruginiui inicijavus ir Vitkų giminės susitikime 2012 metais tam pritarus, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2013 m. rugsėjo 2 d. Tirkšlių miestelio pagrindinei mokyklai buvo suteiktas Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vardas.

Ketūnų kaime, prie Šerkšnės upelio, tebėra keturių malūnų liekanos. J. Vitkaus giminaičiai Genovaitė ir Gintaras Pypkinai, Irena Stančikienė, padedami kitų giminaičių, čia nustatė tikrąją gimtinės vietą. Dabartinei žemės savininkei Valdai Navickienei maloniai sutikus, šioje vietoje Mažeikių šaulių kuopos vadas Pranas Trakinis energingai organizavo atminimo akmens pastatymą.

Rugsėjo 28 dieną vyko paminklinio akmens šventinimas Ketūnų kaime. Iškilmės prasidėjo Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo ir paminklą pašventino parapijos klebonas kun. Arūnas Bladžius. Policijos ekipažo vedama šventės dalyvių automašinų kolona patraukė į Šerkšnėnų seniūnijos Ketūnų kaimą. Garbės sargyboje stovėjo ir partizanų vado atminimui saliutavo Šaulių sąjungos garbės kuopos šauliai.

Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė dėkojo visiems paminklo pastatymo iniciatoriams ir konkrečiai Pranui Trakiniui už partizanų vado atminimo įamžinimą.

Su menine programa pasirodė Tirkšlių mokyklos moksleiviai, vadovaujami direktoriaus pavaduotojos Daivos Abrutienės.

Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio atkurtos Žemaičių apygardos vadas dm. kapitonas Steponas Grybauskas kalbėjo apie sunkią partizanų kasdienybę, dėkojo, kad neužmirštas J. Vitkaus atminimas.

Iškilmėse dalyvavo J. Vitkaus-Kazimieraičio sūnūs Rimgaudas, Liudas, duktė Jūratė Vainauskienė, kuri dalijosi prisiminimais apie tėvą ir tremtį, tekusią jiems išgyventi (kiti J. Vitkaus sūnūs – Algimantas, Vytautas ir Kastytis – jau iškeliavę Amžinybėn).

Partizanų dainas  atliko solistas D. Jokubauskis, jaunasis šaulys, ir Mažeikių tremtinių choras „Atmintis“ (vadovė – Zita Gužauskienė).

Kalbėjo Šaulių sąjungos vadas plk. Antanas Plieskis, Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Vaclovas Ringys. Jis apdovanojo Mažeikių kuopos šaulius, dirbusius prie paminklinio akmens pastatymo. Dalyvavo Viekšnių gimnazijos jaunieji šauliai, vadovaujami Antano Šležo. Renginį vedė Mažeikių kultūros centro renginių organizatorius Paulius Mylė.

Mažeikių šaulių kuopos vadas Pranas Trakinis tikisi Tirkšlių J. Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinėje mokykloje įkurti jaunųjų šaulių būrį ir pavadinti jį J. Vitkaus-Kazimieraičio vardu.

Mažeikių skyriaus politinių kalinių sąjungos pirmininkas Albertas Ruginis J. Vitkaus giminėms įteikė atminimo lentelę su užrašu „Čia ilsisi  partizano motina“, kad ja būtų pažymėtas Tirkšlių kapinėse esantis J. Vitkaus motinos Genovaitės Plonytės-Vitkienės kapas.

Gajutės Abelkienės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija