2013 m. spalio 30 d.    
Nr. 39
(2063)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Pagerbtos Pirmojo pasaulinio karo aukos

Rūta Averkienė

Atminimo renginio dalyviai Šarkiškių
kaimo kapinėse prie Pirmojo
pasaulinio karo aukų kapų

Paminklas Pirmojo pasaulinio karo
aukoms Šarkiškių kaimo kapinėse,
kur trijose broliškose kapavietėse
palaidota daugiau kaip septyni
šimtai įvairių šalių, tautybių
ir religijų Rusijos armijos karių

Šarkiškių kapinaitėse vyko atminimo renginys, kurio metu buvo pagerbtos čia palaidotos Pirmojo pasaulinio karo, vykusio 1914–1918 metais, aukos. Jame dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės, Karo paveldo instituto, Rusijos ambasados Lietuvoje ir kitų organizacijų, besirūpinančių karo paveldo išsaugojimu, atstovai, dvasininkai, Šarkiškių kaimo gyventojai.

Mažutės Šarkiškių kaimo kapinaitės Varėnos rajone pagarbiai saugo beveik prieš šimtą metų šio kaimo apylinkėse žuvusių Pirmojo pasaulinio karo aukų atminimą. Trijose broliškose kapavietėse palaidota daugiau kaip septyni šimtai įvairių šalių, tautybių ir religijų Rusijos armijos karių, žuvusių 1915 metų liepą nuožmaus ir tragiško Vokietijos ir Rusijos armijų mūšio metu.

Artėjant Pirmojo pasaulinio karo šimtosioms metinėms, šią vasarą Rusijos ambasada Lietuvoje Rusijos Federacijos lėšomis atstatė memorialą. Čia pastatytas paminklas su užrašu, kad šiose kapavietėse amžinojo poilsio atgulė daugiau kaip 700 Pirmojo pasaulinio karo aukų – įvairių šalių, tautybių ir religijų atstovų. Kapavietėse pastatyta po du – katalikų ir stačiatikių – kryžius.

Prieš Pirmojo pasaulinio karo aukų pagerbimo renginį Šarkiškėse jo dalyviai susirinko į diskusiją Varėnos rajono savivaldybėje. Susitikime su Karo paveldo instituto projektų vadovu Jurijumi Trakšeliu, trečiuoju Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje sekretoriumi Denisu Golenko, antrojo rango kapitonu, karo atašė vyresniuoju padėjėju Evgenijumi Antipovu, Vilniaus apskrities Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių sąjungos pirmininku Genadijumi Čiulanovu ir Suvoroviečių draugijos nariu Rafaeliu Maksimovu dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša bei Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Galina Šumovec ir šio skyriaus vyr. specialistas Saulius Korocejus. Susitikime dalyvavo Dubičių Švč. Jėzaus širdies parapijos administratorius kun. Almantas Kibirkštis ir Vilniaus stačiatikių Šv. arkangelo Mykolo parapijos šventikas Denisijus.

Susitikime buvo kalbėta ir diskutuota karinio paveldo išsaugojimo klausimais bei tartasi dėl bendradarbiavimo rengiant įvairius projektus.

Karo paveldo instituto projektų vadovas Jurijus Trakšelis paminėjo, kad pastarieji du šimtai metų Lietuvai ir jos žmonėms nebuvo gailestingi, nes jos žemėse vyko daugybė kovų. Karo paveldo institutas įkurtas karo istorijos entuziastų, siekiant „nuspalvinti baltas dėmes“ Lietuvos karo istorijoje, išsaugoti jo atminimą bei integruoti į tarptautinę erdvę. „Mūsų užduotis – daryti viską, kad karinė Lietuvos istorija nebūtų pamiršta. Nes karas nesibaigia tol, kol lieka nesurastas bent vienas kareivis“. Jis apgailestavo, kad sovietiniais metais karo paveldui daug dėmesio nebuvo skiriama, todėl dauguma iki šiol nežino, kur yra karuose žuvę ir palaidoti jų proseneliai ir seneliai. J. Trakšelis priminė, kad lapkričio 11–13 dienomis Karo paveldo institutas kviečia į Marijampolėje vyksiančią jau trečią tarptautinę konferenciją „Pirmasis Pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis“, kurioje vyks diskusijos temomis „Tarptautinė humanitarinė teisė ir bendradarbiavimas Pirmojo pasaulinio karo metu“ ir „Pirmojo pasaulinio karo paminklų atsiradimo ir išsaugojimo istorija“. Šios konferencijos tema – ne politinė, o humanitarinė, nes svarbiausia – ne karas, o jame žuvę žmonės, jų atminimas bei karo padariniai. Konferencijos tikslas – dialogo vystymas ir daugiašalio bendradarbiavimo stiprinimas Pirmojo pasaulinio karo istorijos tyrinėjimo bei populiarinimo klausimais, bendras 2012–2014 metų projektų, skirtų istorijos paminklų, karinių memorialų ir atmintinų vietų išsaugojimui, įgyvendinimas. Konferencijoje dalyvaus visuomenės ir politikos veikėjai, žinomi mokslininkai ir politologai, Lietuvos, Rusijos, Prancūzijos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, ir Vokietijos kultūros atstovai. Pasak Karo instituto specialistų, dar reikės nueiti ilgą kelią, kol objektyviai bus suvoktas Pirmasis pasaulinis karas, o jo padariniai bus vertinami visuotinai priimtinu požiūriu.

Beveik visi šio karo aspektai skirtingose šalyse nagrinėjami priklausomai nuo nacionalinės, ideologinės, politinės paradigmos. Tačiau vienas šio visų europietiškų tautų karo aspektas be išlygų yra bendras. Tai – humanitarinis aspektas. Žuvusiųjų atminimas gali būti bendras sąlyčio taškas, nuo kurio prasidėtų istorinės tiesos apie Pirmąjį pasaulinį karą atstatymas.

J. Trakšelis dar paminėjo, kad lietuviai, nepaisant santvarkos, visais laikais suprato, kad žuvusius karius, nežiūrint jų tautybės, religinių įsitikinimų, reikia palaidoti, ir visuomet pagarbiai saugojo žuvusiųjų atminimą.

Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas A. Valeiša kalbėjo, jog Pirmojo pasaulinio karo metais Varėnos rajonas atsidūrė strategiškai geroje vietoje, todėl čia buvo dislokuoti kariniai Rusijos daliniai, įkurtas karinis poligonas ir kareivinės. Rajone yra nemažai išlikusių fragmentų, liudijančių čia vykus įnirtingus mūšius, yra ir ne viena vieta, kur palaidoti mūšiuose žuvę vokiečių, rusų, kitų armijų kariai. Šios kapavietės ir pavieniai kapai nėra užmiršti, jie prižiūrimi ir tvarkomi. Šį darbą atlieka ir savivaldybė, ir vietos bendruomenės. Svečiai sakė, kad informacija apie žuvusiųjų palaidojimo vietas labai vertinga, ir tai reikėtų įtraukti į turistinius maršrutus, nes besidominčių kariniu paveldu žmonių yra nemažai.

Po susitikimo savivaldybėje visi važiavo į Šarkiškių kapinaites pagerbti karo aukų. Į minėjimą atėjo ir vietinių gyventojų.

„Rusijos armijoje Pirmajame pasauliniame kare tarnavo apie 60 tūkstančių Lietuvos žmonių, nes ji tuo metu buvome carinės Rusijos sudėtyje, o Varėnos rajonas ir Šarkiškės – arti fronto linijos. Kadangi ir tuo metu būta galingos karinės technikos, daugumos žuvusiųjų tikriausiai jau nebeįmanoma būdavo atpažinti. Tad išeitis buvo laidoti broliškuose kapuose. Šiandien mes susirinkome pagerbti jų atminimo“, – kalbėjo vicemeras.

Matuizų seniūnijos seniūnas Antanas Soraka akcentavo, jog šios kapavietės vietinių gyventojų dėka nebuvo niekad pamirštos – jos būdavo ir yra nuolat tvarkomos, vietiniai gyventojai žuvusiuosius pagerbia gėlėmis ir atminimo žvakutėmis.

Trečiasis Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje sekretorius Denisas Golenko sakė, jog memorialas Šarkiškių kapinėse – vienas iš daugelio Lietuvoje, kurie turi didelę reikšmę gyvenantiems XXI amžiuje. „Šiandien vaikaičiai, kurių seneliai ir proseneliai kovojo karuose, gyvena taikoje ir kaimynystėje. Mes iš visos širdies nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie saugo žuvusiųjų atminimą, atstato ir atnaujina memorialus. Ši atmintis mūsų vaikams padės geriau suprasti mūsų istoriją ir daryti viską, kad tokios baisios klaidos daugiau nesikartotų“, – sakė Rusijos ambasados darbuotojas.

J. Trakšelis padėkojo Šarkiškių kaimo gyventojams, jų tėvams ir seneliams už tai, jog per šimtmetį kapavietės gerai išsilaikė, nes buvo prižiūrimos ir nesunyko.

Vėliau kun. Almantas Kibirkštis karių kapavietes pašventino, sukalbėjo maldą už aukų amžiną atilsį. Žuvusiųjų atminimą malda pagerbė ir stačiatikių šventikas Denisijus.

Paskui minėjimo dalyviai prie kapaviečių padėjo gėlių, uždegė žvakutes ir tyloje pagerbė visus, kurie prieš šimtą metų ne savo valia amžino poilsio atgulė mažose Šarkiškių kaimo kapinėse.

Varėnos rajonas
Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija