Kurianti
Lietuva

2013 metai

Penktadienio pokalbiai

Kūryba – iš gražaus vaikystės pasaulio

Poetė Violeta Palčinskaitė

Dauguma penkiasdešimtečių vaikystėje skaitė ir deklamavo Violetos Palčinskaitės eilėraščius, daug kas skaitė juos savo vaikams, kažkas galbūt skaito ir vaikaičiams. Susitikti su poete, dramaturge, scenariste, vertėja, pelniusia daugybę apdovanojimų (1978 metais LSSR valstybinė premija už knygą „Namai namučiai“, 1982-aisiais aukso medalis tarptautiniame vaikų ir jaunimo filmų festivalyje Italijoje už filmą „Andrius“, sukurtą pagal rašytojos scenarijų, 2004 metais Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius, 2009-aisiais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos aukso medalis už išskirtinius pasiekimus literatūros ir poezijos vaikams srityje, 2011 metais – Metų vaikų knygos karalienės titulas), paskatino artėjanti jos gyvenimo sukaktis.

Atmintis

Laiko upės

Marija Macijauskienė

(Tęsinys, pradžia nr. 40)

Vytautas Bičiūnas 1923 metais

Kalbėdamas apie V. Bičiūno prisiųstas recenzijas, pavyzdžiui, skirtąją M. Yčo verstam V. Korolenkos apsakymui „Miškas ūžia“, pratrūksta: „Ot, tokių recenzijų man ir reikia. Ot, tokia plunksna man ir geistina! Dėsiu, kur nedėsiu! [...] Draugas turi gerą plunksną. Ir kritika – Tamstos, taip sakant, prigimtoji dirva“ (ten pat). Tiesa, V. Bičiūnas iš L. Giros susilaukdavo ir pastabų, pamokymų, bet jam, kaip kritikui, atsivėrė vartai į visas leidinių redakcijas. Gal dėl to Konrado kavinėje nuolat lankydavosi rašytojo žmona Natalija ir priimdavo užsakymus. Ir Julius Būtėnas savo atsiminimuose yra pabrėžęs, kad ypač aktyviai rašęs knygų recenzijas.

Atmintis

Netekome dviejų skulptorių

Skulptorius ir fotomenininkas Vladas Vildžiūnas

Tautinės skulptūros patriarchas

Spalio 29 dieną mirė žymus Lietuvos skulptorius, fotomenininkas Vladas Vildžiūnas, 2012 metais už viso gyvenimo nuopelnus, moderniosios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvosios dvasios kultūros židinio puoselėjimą įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Vladas Vildžiūnas gimė 1932 m. gruodžio 20 d. Dabužiuose (Anykščių r.). Kaime nebuvo kiemo ar kelio, kur nebūtų koplytėlės su rūpintojėliu ar kryžiaus. Visa tai jam darė didžiulį įspūdį nuo pat ankstyvosios vaikystės, tad, jeigu nebūtų įstojęs į institutą, greičiausiai būtų buvęs kryždirbiu arba dievdirbiu. Pirmieji požymiai, kad yra linkęs į dailę, susiformavo dar Anykščių gimnazijoje. Kartą piešimo mokytoja atkreipė dėmesį į jo piešinį, kuriame buvo didelis ir gražus baravykas, ir jai labai tas darbas patiko. Taip prasidėjo tolesnis bendradarbiavimas su ja. Tuo metu nežinojo, kas toks yra Mstislavas Dobužinskis, tai jam nelabai rūpėjo, tačiau galbūt todėl, jog jo piešimo mokytoja su šia iškilia asmenybe bendravo, todėl ir Vladas susipažino ir perskaitė jo prisiminimus. Prie jo tobulėjimo prisidėjo mokytojas Varnas, kuris buvo įkūręs skulptorių būrelį mokykloje. Pirmieji darbai ir gimė būnant šio būrelio nariu.

Atmintis

Ieškoma galimybių įkurti skulptoriaus Ipolito Užkurnio muziejų

Širvintų rajono savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius susitiko su šviesios atminties skulptoriaus, medžio drožėjo Ipolito Užkurnio našle Aukse Užkurniene dėl iki šiol namuose saugomų menininko paliktų kūrinių tolesnio likimo. Skulptoriaus žmona norėtų, kad jos saugomi vyro kūriniai surastų savo vietą, būtų matomi ir lankomi visuomenės. Mero nuomone, šiam Širvintų krašto šviesuoliui reikėtų skirti daugiau dėmesio ir būtina galvoti apie muziejaus įkūrimo galimybes. Spalio 23 dieną meras Vincas Jasiukevičius, mero pavaduotojas Andrius Jozonis, Administracijos Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja Vita Majerienė lankėsi Bagaslaviškyje, kur kartu su Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos direktoriumi Pranu Kamienu apžiūrėjo mokyklos, bibliotekos bei mokyklos dirbtuvių pastatus. Buvo svarstoma, kuriame iš jų būtų galima įrengti Ipolito Užkurnio muziejų. Pasak mero V. Jasiukevičiaus, apie Bagaslaviškį mąstoma todėl, kad šis miestelis yra artimas skulptoriaus tėviškei – Pypliams. Direktoriaus Prano Kamieno teigimu, bendruomenė jau žino šiuos svarstymus ir yra labai suinteresuota, kad muziejus būtų įkurtas būtent čia. Žinoma, šioms idėjoms įgyvendinti būtų reikalingos nemažos lėšos, nes apžiūrėtoms patalpoms būtų reikalingas kapitalinis remontas. Pasak V. Majerienės, jei būtų pasirinktas bibliotekos pastatas, Širvintų viešoji biblioteka galėtų rašyti projekto paraišką ir bandyti gauti Europos Sąjungos paramą. Kita galimybė – ieškoti galimybių gauti lėšų, skiriamų kaimo plėtrai. Tačiau pirmas žingsnis, kurį reikia žengti, – su skulptoriaus našle suderinti tinkamą vietą.