2013 m. lapkričio 22 d.    
Nr. 42
(2066)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Ar nauja karta tikės Dievu

Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos susirinkimas, naujos tarybos rinkimai ir naujų nario pažymėjimų įteikimas bei konferencija „Tikėjimo metuose pagilinti kiekvienam savo tikėjimą“, kurią vedė sesuo Ignė Marijošiūtė MVS iš JAV, trumpam atvykusi į Lietuvą.

Šakių Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos pirmininkė Danutė Grimalauskienė tarė šiltą pasveikinimo žodį. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos sesuo Ignė kantriai kvietė kiekvieną asmeniškai ir įteikė pažymėjimą paspausdama ranką, nors jų buvo tikrai nemažai – daugiau nei 120 narių. Rožinio maldai prie išstatyto Švč. Sakramento vadovavo Marijos legiono vicepirmininkė Danutė Stanaitienė. Viešnia iš JAV aktyviai dalyvavo šv. Mišiose, o tuomet, kai kunigas palaimino, pradėjo nuostabiai gilų ir nuoširdų pasakojimą. Ji pirmiausia paskatino kuo drąsiau visus kartu sugiedoti giesmę „Tavo veido, Viešpatie, aš ieškau“. „Tu pašauki mane... Tavo žodžio aš klausysiu...“ – jautriai lietė širdis giesmės žodžiai.

Ses. Ignė šiuolaikiškai perteikė informaciją, ji taip gyvai ir energingai pristatė Pal. Jurgio Matulaičio gyvenimo istoriją, lyg jis pats būtų čia pat, su mumis kartu, gretino popiežių mintis su Pal. Jurgio mintimis. „Pranciškus, Benediktas XVI, Jonas Paulius II ir Pal. J. Matulaitis gyveno ta pačia mintimi, šių žmonių mintys visuomet buvo bendros, bendros idėjos, – pastebėjo I. Marijošiūtė. – Eiti pas vargšus, pelnyti jų meilę, pasitikėjimą ir vargšų rate daryti gerus darbus“. Sesuo prisiminė: „Man labiausiai patinka, kaip dabartinis popiežius Pranciškus pabrėžia savo senelės žodžius – „įkapės – be kišenių“ – daryk gerus darbus veltui, nes nieko iš žemės nepasiimsi...“

Tikėjimo metams parašytas popiežiaus Benedikto XVI laiškas „Porta Fidei“ – „Tikėjimo vartai“. Popiežius labai samoningai perėmė Tikėjimo metų simbolį, kadangi Apreiškimo knygoje aiškiai parašyta – Jėzus beldžiasi, o mes turime atidaryti iš vidaus. Tad mes patys turime atverti savo vidines duris! Juk tai, kaip Pranciškus pasielgė išrinkimo dieną, pribloškė ne vieną: išėjęs aikštėn, kur jo laukė minios žmonių, kukliai tarė: „Labas vakaras“. Ir kai visi nedrąsiai ištaria atsakymą, suglumę dėl tokio paprastumo, Pranciškus nedelsdamas nuoširdžiai ir žmogiškai ištaria: „Prašau, melskitės už mane“. Žmonės liko sužavėti tokio paprasto natūralumo ir, kai tūkstantinė minia kartu sukalbėjo maldą „Tėve mūsų“, tuomet visi puikiai suprato, kad Šventoji Dvasia pasirinko tikrai vertą pasekėją. Tarp krikščionių paplito praktinis ateizmas, ir Benediktas XVI labai aiškiai tai įvardija: „Žmogus ne tiek neigia tikėjimo tiesas, kiek jas laiko nereikalingomis“. Dievas yra, bet jo įsakymai yra nepatogūs naudoti, todėl gyvensime taip, kaip patogu. „Man reikia patogaus gyvenimo ir patogaus tikėjimo“, – pabrėžė praktinio ateizmo esmę ses. I. Marijošiūtė demonstruodama skaidrę, kurioje snaudė tigriukas. Netgi krikščionys pradeda nebesielgti krikščioniškai, kadangi tai nepatogu. Auginame naują žmonių kartą, kuri tikės Dievu tiek, kiek jai tai patogu, ir tai yra pavojingas, žaibišku greičiu plintantis iš Amerikos praktinis ateizmas.

Apaštališkas uolumas yra ženklas, kad trokštame mylėti taip, kaip moko Jėzus. Sesuo pateikė daug pavyzdžių iš Pal J. Matulaičio gyvenimo, koks jis buvęs uolus Kristaus mokinys, kaip net sigdamas atkakliai laikėsi savo pasirinkimo ir Dievą laikė viso savo gyvenimo centru. Belieka tik mokytis iš tokių žmonių, kurie ne tik patys ėjo į šviesą, bet ir vedė kitus.

Jūratė TC

Šakiai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija