2013 m. lapkričio 29 d.    
Nr. 43
(2067)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Vilniuje paminėtas Ukrainos Holodomoro 80-metis

Vilma Juozevičiūtė

Parodos atidarymo akimirka. Ukrainos
ambasadorius Valerijus Žovtenka (kairėje)
ir renginio vedėjas Vasilis Kapkanas

Holodomoro aukas pagerbia buvęs
Ukrainos prezidentas Viktoras
Juščenka. Greta jo – Ukrainos
ambasadorius Valerijus Žovtenka
Jono Česnavičiaus nuotrauka

Grupė akcijos „Uždek žvakę“ dalyvių

Renginio dalyviai apžiūri parodą.
Centre – LPKTS valdybos
pirmininkas Edvardas Strončikas

Tradicinė akcija „Uždek žvakę“ prie
paminklo sovietinės okupacijos aukoms

1932–1933 metais ukrainiečių tauta tapo nepaprastai žiauraus nusikaltimo – sovietų režimo dirbtinai sukelto bado – auka. Pasaulyje šis badas žinomas Holodomoro, ukrainiečių duotu vardu. Per 17 mėnesių (badas Ukrainoje prasidėjo 1932 metų balandį ir truko iki 1933 metų lapkričio), įvairiais skaičiavimais, žuvo 7–10 mln. žmonių. Tikslūs skaičiai iki šiol nežinomi, nes informacija buvo slepiama, gyventojų surašymo duomenys klastojami.

Nuo tų įvykių prabėgo daug laiko – 2013 metais minimos 80-osios ukrainiečių tautos tragedijos metinės. Net 47 pasaulio šalių sostinėse vyko įvairūs Holodomoro minėjimo renginiai. Ne išimtis buvo ir Lietuvos sostinė.

Lapkričio 21 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo atidaryta paroda „1932–1933 metų Holodomoras Ukrainoje – Ukrainos tautos genocidas“, kurią parengė Kijevo nacionalinis muziejus „Ukrainos Holodomoro aukų atminimo memorialas“. 22 stenduose eksponuojamos 4-ojo XX amžiaus dešimtmečio nuotraukos, archyviniai dokumentai, liudininkų prisiminimai, surogatinių patiekalų, kuriuos valgydami žmonės bandė išgyventi, receptai. Kai kurių, specialiai parodos atidarymui paruoštų, patiekalų galėjo paragauti ir vakaro svečiai.

Renginį vedė Lietuvos ukrainiečių bendrijos atstovas Vasilis Kapkanas. Jis supažindino susirinkusius su Holodomoro priežastimis, eiga ir tragiškomis pasekmėmis. Ukrainos ambasadorius Valerijus Žovtenka sakė nežinąs kito tokio atvejo istorijoje, kai masinio žmonių naikinimo įrankiu buvo pasirinktas badas. Jo kvietimu Holodomoro aukų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis sakė besididžiuojąs, kad buvo tarp tų Lietuvos Respublikos Seimo narių, kurie dar 2005 metais pripažino, kad 1932–1933 metais Stalino režimas vykdė sąmoningą, kruopščiai suplanuotą ukrainiečių tautos genocidą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė minėjo esanti giliai sujaudinta ukrainiečių tautos tragedijos, kurios neabejotinas kaltininkas – sovietinis totalitarinis režimas. Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė pakvietė renginio dalyvius prisijungti prie kitą dieną rengiamos akcijos „Uždek žvakę“.


Ji taip pat kvietė lapkričio 23 dieną, kai Ukrainoje minima Nacionalinė Holodomoro ir politinių represijų aukų atminimo diena, uždegti po žvakutę ir savo namuose. Renginys baigėsi iškilmingu gėlių padėjimu Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume, kur ilsisi Vilniuje nužudytų sovietinio režimo aukų palaikai.

Lapkričio 22-osios pavakare prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms greta buvusių KGB rūmų būriavosi nemažai žmonių – ten vyko tradicinė akcija „Uždek žvakę“, kurią jau devintus metus iš eilės rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Ukrainos ambasada ir Vilniaus ukrainiečių bendrija. Minėjimą vedė Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis. Pradžioje visi renginio dalyviai buvo pakviesti pasiklausyti Holodomoro aukas apraudančios Oksanos Bilozir dainos „Žvakė“. Vėliau Ukrainos ambasadorius V. Žovtenka paskelbė tylos minutę. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė T. B. Burauskaitė kalbėjo apie totalitarinio režimo nusikaltimus ir jų įvertinimą, o Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė N. Šertvytienė priminė susirinkusiems apie Stalino režimo suplanuotas ir Ukrainoje vykdytas politines represijas, Autokefalinės Stačiatikių Bažnyčios persekiojimą ir galiausiai – apie dirbtinai sukeltą badą. Po buvusios Lietuvos ukrainiečių bendrijos vadovės Liudmilos Žilcovos perskaityto eilėraščio Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios kunigas tėvas Vikentijus OSBM sugiedojo maldą ir religinę giesmę už Holodomoro aukas. Prie paminklo buvo padėtos gėlės ir žmonių rankose iki tol laikytos degančios žvakutės.

Kitą dieną prie paminklo apsilankė į Vilnių atvykęs kadenciją baigęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Holodomoro aukų atminimui buvo padėtas gyvų gėlių vainikas ir putino uogų bei kviečių varpų kompozicija. Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčioje aukotos šv. Mišios, o per TV programą „Seimas – tiesiogiai“ rodyti dokumentiniai filmai „Badas“ ir „1932–1933 m. Holodomoras – ukrainiečių tautos genocidas“.

Planuojama, kad su paroda „1932–1933 metų Holodomoras Ukrainoje – Ukrainos tautos genocidas“ susipažins Europos Sąjungos parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkų ir Parlamentinio demokratijos forumo susitikimo dalyviai. Ta proga paroda bus eksponuojama Seimo rūmuose. Vėliau su ja vėl bus galima susipažinti Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija