Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Savitas menas ir atlikėjai

Benjaminas ŽULYS

Australijos šiuolaikinio meno kūrėjos Patricijos Piccinini iš silikono, odos ir plaukų sukurtas darbas „Ilgai lauktas“

Kaunas. M. Žilinsko dailės galerijoje  tris dienas vyko tarptautinio šiuolaikinio meno renginio – bienalės „Unitekst“ – atidarymo ir meno kūrinių pristatymo iškilmės. Tai devintoji kaunietiškoji bienalės paroda, kurioje dalyvavo garbaus amžiaus, turintys nemažai kūrybinės patirties, ir jauni menininkai – ne vien Lietuvos atstovai, bet ir žinomi dailininkai iš viso pasaulio: iš Amerikos, Australijos, Izraelio, Rusijos, Latvijos, Kanados, Italijos, Kinijos, Japonijos. Visus juos vienijo noras savaip ir prasmingai išreikšti savo požiūrį į mus supantį pasaulį, žmones, reiškinius, jausmus.

Kronika

Dailininko vasara – paveiksluose

DRUSKININKAI. Į Vytauto Kazimiero Jonyno galeriją susirinko gausus būrys kurorto menininkų, savivaldybės vadovų, miesto tarybos narių, kultūros ir kitų įstaigų atstovų. Visi jie atvyko pasveikinti garbingo 80-mečio proga Druskininkų garbės pilietį, dailininką, menotyrininką, M. K. Čiurlionio vardo puoselėtoją Adelbertą Nedzelskį, kuris tądien pristatė savo naujausią kūrybos darbų parodą „Mano vasara“. Jubiliatą pasveikino ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ir savivaldybės vardu įteikė padėką už nuopelnus saugant, tiriant ir populiarinant M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą bei lietuviškosios kultūros puoselėjimą. „Tik didis menininkas, apdovanotas išskirtiniu talentu, popieriaus lapą gali paversti unikaliu kūriniu, įkvėpdamas jam gyvybės. Džiaugiamės ir žavimės Jūsų kūryba, išsiskiriančia meniniu brandumu, nuotaikų įvairove, gyvybingumu, perteikiančia džiaugsmą, viltį, nerimą, o kartais – ir užslėptą kančią. Didžiuojamės Jūsų darbštumu, išradingumu, dvasios stiprybe. Esame nuoširdžiai dėkingi už neįkainojamą Jūsų nuopelną, garsinant M. K. Čiurlionio vardą ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Tegul kiekviena tolesnio Jūsų gyvenimo diena būna prasminga, pilna kūrybinių ieškojimų ir atradimų, telydi Jus sėkmė, gera nuotaika ir lai niekada nepritrūksta sveikatos“, – tokius padėkos žodžius savivaldybės vadovas skyrė itin talentingam Druskininkų dailininkui.

Kronika

Bibliotekoje – sakraliniai darbai

ŠILALĖ. Rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (direktorė Astutė Noreikienė) nuolat veikia įvairios parodos, ekspozicijos, susietos su rajono bei Lietuvos istorine praeitimi, svarbiais įvykiais, paminint įžymių žmonių sukaktis, jų nuveiktus darbus rajono bei visos Lietuvos labui. Bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje, kuriame triūsia vedėja Danutė Šimkienė ir jos pagalbininkės bibliotekininkės Stefanija Raudonienė, Jolanta Venckienė ir Nijolė Aurylienė, visą mėnesį veikė Šilalės rajono medžio drožėjų, keramikų ir siuvinėjimo meistrų kūrybinių darbų paroda. Ji skirta Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui. Giliu sakralumu dvelkianti ekspozicija pavadinta „Sakralumo šviesa tautodailininkų darbuose“. Paroda buvo atidaryta švenčiant Šilalės miesto 480 metų sukaktį. Joje savo darbus eksponavo daugiau kaip dešimt tautodailininkų iš Šilalės krašto. Be kraštiečių darbų, vienas kitas tautodailininkas su savo darbais šioje parodoje dalyvavo ir svečio teisėmis.

Kronika

Šventieji ir piligrimai

A. Juškevičius. Nukryžiavimas

Vilnius. Iki lapkričio 30 dienos Šv. Jono gatvės galerijoje (Šv. Jono g. 11) vyks III respublikinė medžio drožėjų kūrinių paroda-konkursas „Šventieji ir piligrimai“. Pirmąkart ši paroda-konkursas vyko Vilniuje, Jeruzalės galerijoje, 2009 metais. Kas dvejus metus Lietuvos piligrimų bendrijos organizuojamas renginys vyksta vis kitoje Vilniaus miesto galerijoje. Tokiu būdu siekiama skleisti medžio drožybos tradicijas, įvairiapusiškai pristatyti šią gyvybingą ir iš kartos į kartą perduodamą liaudies meno kryptį vilniečiams bei miesto svečiams. Lietuvių medžio drožybos tradicija yra pripažinta pasaulyje. Tradicinių lietuviškų kryžių drožyba 2001 metais įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.

Atmintis

Padovanojęs Lietuvai Lietuvą...

Minint Broniaus Kviklio 100-ąsias gimimo metines

Kristina Ūsaitė

Bronius Kviklys

Lapkričio 12 dieną Lietuvių išeivijos institutas ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus Kaune kvietė į renginį, skirtą žurnalisto, kraštotyrininko, kolekcionieriaus, ekonomisto, teisininko Broniaus Kviklio 100 metų jubiliejui. Visi besidomintys galėjo apžiūrėti atidarytą parodą, kurioje pristatyta nedidelė, tačiau reprezentatyvi dalelė gausios ir unikalios Br. Kviklio kolekcijos eksponatų – įvairių dokumentų, rankraščių, senų ir retų knygų, medalių, apdovanojimų, filatelijos rinkinių, įvairių organizacijų atributikos, nuotraukų, paties Br. Kviklio darytų teminių parodų plakatų, sukauptų per ilgus šio Lietuvai ir jos žmonėms atsidavusio žmogaus metus. Besižvaldydami po parodą, surengtą Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus patalpose, susirinkusieji galėjo išgirsti ir šio renginio „kaltininko“ – paties Br. Kviklio – pokalbius iš „Amerikos balso“ radijo įrašų archyvo, pavartyti keturtomę „Mūsų Lietuvą“ ir „Lietuvos bažnyčių“ septyntomį.

Atmintis

Redaktorius, vertėjas, muziejininkas

Vytautas BAGDONAS

Po ilgos ir sunkios ligos naktį iš spalio 25-osios į 26-ąją Vilniaus Santariškių ligoninėje užgeso muziejininko, lietuviškų enciklopedijų leidėjo, redaktoriaus, grožinės ir mokslinės literatūros vertėjo, nusipelniusio kultūros veikėjo Broniaus Kurkulio gyvybė. Šio gerai šalyje žinomo žmogaus išėjimas – didelė netektis kiekvienam, kas velionį pažinojo, kas su juo bendravo, kartu mokėsi, darbavosi.

Atmintis

Mirė JAV lietuvių laikraščių redaktorius

Vytautas Radžius

Lapkričio 16 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, mirė iškilus išeivijos kultūros veikėjas Vytautas Radžius. Jis gimė 1925 m. lapkričio 9 d. Tūbiniuose, Šilalės vls., Tauragės apskr. 1943 metais baigė Šilalės gimnaziją. 1944–1947 metais studijavo Aichštato ir Dilingeno Filosofijos-teologijos aukštosiose mokyklose. 1947–1949 metais Aichštato lietuvių gimnazijoje dirbo mokytoju. 1949 metais atvyko į JAV ir tais pačiais metais su A. Geču subūrė vyrų chorą, kuris vėliau pasivadino Čikagos lietuvių vyrų choru ,,Vytis“. Jo pagrindu 1956 m. liepos 7 d. įkurta Lietuvių opera Čikagoje. V. Radžius daugiau nei 40 metų buvo Lietuvių operos Čikagoje valdybos pirmininkas bei jos narys, priklausė Lietuvių Fondui, Amerikos lietuvių tarybai, ateitininkams, buvo kuopų valdybų pirmininkas, globėjas, vienas pirmosios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės (1956) ir pirmosios JAV ir Kanados lietuvių tautinių šokių šventės (1958) organizatorių. 1974 metais Ruzvelto universitete įsigijo verslo vadybos ir buhalterijos bakalauro laipsnį.

Atmintis

Paryžiuje mirė garsus lietuvių grafikas

Žibuntas Mikšys R. Pigagaitės nuotrauka

Lapkričio 16 dieną Paryžiuje mirė garsus Lietuvos grafikas Žibuntas Mikšys. Gruodžio 12-ąją menininkui būtų sukakę 90 metų. Ž. Mikštys mokėsi piešimo pas skulptorių Alfonsą Janulį. 1944 metais emigravo į Vokietiją. 1946–1949 metais studijavo tapybą ir teatro kostiumą Niurnbergo ir Štutgardo dailės akademijose, 1947–1949 metais – režisūrą Kuniberto Gensicheno dramos mokykloje. Kelerius metus gyveno JAV. 1962 metais apsigyveno Paryžiuje. 1979–1988 metais dėstė lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją Nacionaliniame Rytų kalbų ir civilizacijų institute Paryžiuje, buvo Prancūzijos lietuvių bendruomenės tarybos ir valdybos pirmininkas.

Kronika

Konferencijoje prisiminė ne tik kraštiečius

Bronius VERTELKA

Bendra konferencijos pranešėjų nuotrauka su bibliotekos direktore Rima Maselyte (stovi trečia iš dešinės)

Panevėžys. Spalio 16-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko XIV mokslinė konferencija „Panevėžio kraštas ir žmonės amžininkų atsiminimuose“. Susidomėjimas ja buvo didelis: į konferencijų salę gausiai susirinkusiųjų skaičius nemažėjo iki renginio pabaigos.

Pirmoji į konferencijos dalyvius kreipėsi bibliotekos direktorė Rima Maselytė, sakydama, kad nepastebime vakarykščios dienos akimirkų, o svarbiausia lieka rytdiena. Tam, kad būtų priminta praeitis, pernai 90-metį šventusi biblioteka pradėjo naują konferencijų, skirtų dokumentinio paveldo aktualizavimui ir sklaidai, ciklą. Jo autorė – Genovaitė Astrauskienė, viena pirmųjų apdovanota Seimo įsteigtu G. Petkevičaitės-Bitės jubiliejiniu medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui. Jau vyko konferencija „Panevėžio krašto kultūrinio gyvenimo atspindžiai epistoliniame palikime“. Direktorė pranešė malonią žinią: netrukus skaitytojus turėtų pasiekti mokytojos Aleksandros Šilgalytės atsiminimų knyga „Plačiame gyvenimo vieškely“. Jos rankraštis buvo saugomas bibliotekoje. „Biblioteka yra ta vieta, kur galima rasti tai, ką užrašė kiti, kur galima atnešti saugoti tai, ką užrašėte jūs“, – baigdama sakė direktorė.

Kronika

Apie Bažnyčios ir visuomenės santykius

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Kaunas. Lapkričio 7–8 dienomis Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejaus (S. Daukanto g. 25) salėje vyko tarpdalykinė mokslinė konferencija „Bažnyčios ir visuomenės santykiai Lietuvoje“, kuri buvo skirta 600-osioms Žemaičių krikšto metinėms paminėti. Konferenciją surengė Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitarinių mokslų fakulteto klasteris „Bažnyčios santykiai su valstybe ir visuomene Lietuvoje“.