Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Archeologinių tyrinėjimų tęsinys Dusetose

Marija VARENBERGIENĖ

Karo akademijos kariūnai su partizanu Jonu Abukausku Monikos Šinkūnaitės nuotrauka

2012 metų spalio 10–30 dienomis Dusetose, buvusios NKVD būstinės vidiniame kieme (K. Būgos g. 22) buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai, kuriuos vykdė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC ) „Gyvosios atminties“ programos vadovas istorikas Dainius Žygelis ir archeologai Gintautas Vėlius ir Agnė Žilinskaitė. Šie tyrimai buvo vykdomi atsiliepiant į buvusio „Audros“ (veikusio tuometinio Dusetų rajono ribose) parizanų būrio vado Jono Abukausko (gyvenančio Rameikių kaime, Utenos r.) prašymą padėti surasti ir perlaidoti Lietuvos partizanų, žuvusių 1950–1952 metais, palaikus. J. Abukausko jaunesnysis brolis Vytautas žuvo 1952 metais, o jo lavoną ir kitų partizanų palaikus žmonės matė numestus prie stribų būstinės Dusetose.

Nuostabus darbas, atliktas karo metu

Marija Lūžytė

Perlojos bažnyčios dekoratoriai su klebonu kun. Vincentu Andrulevičiumi ir Parapijos komiteto nariais. Sėdi iš kairės: Jonas Svirskas, profesorius Jurgis Hopenas, klebonas Vincentas Andrulevičius, Antanas Ciūnys; stovi: Ignacas Bagdonavičius, Leonardas Januškevičius, Mykolas Bučinskas, Ona Torvirtienė, Leonardas Torvirtas, Edvardas Sinkevičius apie 1943 metus

Perloja – nedidukė parapija Merkinės dekanate Kaišiadorių vyskupijoje. Tarp miškų, prie kelio Vilnius–Gardinas įsikūrusi sena gyvenvietė visada pasižymėjo išskirtinumu. Lietuvą nustebino 1918 metais paskelbdama savivaldą, kurią vėliau pavadino Perlojos Respublika. Kai per porą metų, pasaulyje siautėjančios ekonominės krizės metais, kunigui Pranui Cibulskui vadovaujant, buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir per šv. Pranciškų 1930 metais pašventinta, buvo nuostabu, bet XX amžiaus pradžioje daugelis gyvenviečių statė bažnyčias. Po metų perlojiškiai pasistatė, kiek pavėluotai, Vytauto Didžiojo paminklą. Vėl galingas užmojis. O po gero dešimtmečio, 1943-iaisiais, siautėjant Antrajam pasauliniam karui, nuostabiu dekoru išpuošta Bažnyčia.