Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Visi tebūna viena!

Iš kairės: Klaipėdos evagelikų liuteronų klebonas Reinholdas Moras, kan. Vilius Viktoravičius ir Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kun. Virgilijus Poškus

Sausio 18-ąją krikščioniškasis pasaulis pradėjo maldų už krikščionių vienybę savaitę. Ekumeninės pamaldos Lietuvoje vyko įvairiose vietose, kur gyvena įvairių krikščioniškų bendruomenių nariai: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Šakiuose, Klaipėdoje. Šiandien išsamiau pasakojame apie ekumenines pamaldas Klaipėdoje.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Klaipėdoje ekumeninės pamaldos vyko Šv. Brunono Kvetfurtiečio parapijos koplyčioje. Tos dienos popietę į Dievo namus rinkosi įvairių krikščioniškų konfesijų bendruomenių nariai, atstovai ir dvasininkai. Ekumeninėse pamaldose dalyvavo ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai bei vadovai. Kartu už krikščionių vienybę meldėsi Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas kun. Reincholdas Moras, pamaldoms vadovavo Telšių vyskupo vikaras Klaipėdos kraštui, Klaipėdos dekanato dekanas, Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios klebonas kan. Vilius Viktoravičius, dalyvavo Telšių kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas, dvasios tėvas kun. Saulius Tomošaitis, Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kun. Virgilijus Poškus, kun. br. Evaldas Darulis OFM iš Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčios, Klaipėdos Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos klebonas kun. Stanislav Švaikovskij OFM Conv., Plikių Šv. Šeimos parapijos klebonas kun. Antanas Mačius, Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, parapijos diakonas Martynas Girininkas. Pamaldų metu giesmes vedė Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos choras, vadovaujamas Ingos Pakalniškienės, kartu giedojo visi pamaldų dalyviai.

Pastoracinė savaitė

Klierikai su Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro darbuotojais

Po kalėdinės praktikos ir žiemos atostogų sausio 7 dieną Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikai vėl susirinko į seminariją. Prieš prasidedant antrojo semestro paskaitoms, seminarijoje vyko pastoracinė savaitė. Ji prasidėjo apsilankymu Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“ priklausomų asmenų reintegracinėje bendruomenėje „Aš esu“. Čia seminarą klierikams vedė šios bendruomenės vadovas kun. Kęstutis Dvareckas. Jis pristatė priklausomybę kaip ligą ir aptarė į ją lydinčius rizikos veiksnius.

Bendrystė Mamų mokyklėlėje

Mamų mokyklėlės lankytojos su savo atžalomis. Autorės nuotrauka

Jau treji metai, kaip spalio–gruodžio mėnesiais Telšių dekanato šeimos centre įsikuria Mamų mokyklėlė. Pernai ji veikė antradienio vakarais. Tai – viena iš centro vykdomo projekto ,,Sveikatos paletė šeimai“, kurį remia Telšių rajono savivaldybė, įgyvendinanti specialiąją visuomenės sveikatos programą, veiklų.

Pernai į Mamų mokyklėlę susirinko mamos su vaikučiais iki dvejų metų, pirmaisiais metais mamos vaikučius dar tebesupo įsčiose, o pastaruosius dvejus metus vaikučiai ne tik aktyviai kartu su mamytėmis mankštinosi, bendravo, tačiau vis mieliau ir drąsiau žaidė bei mokėsi bendrauti su bendraamžiais. Užsiėmimų metu jau įprastos mankštos, pokalbiai-diskusijos aktualiais vaikų auklėjimo bei ugdymo klausimais. Šis mokyklėlės sezonas pats turtingiausias savo veiklomis, nes jos ,,auga“ ir įvairėja kartu su vaikučiais.

Gyvybės Viešpats

MARIJAMPOLĖ. Sausio 13 dieną Šv. arkangelo Mykolo Mažojoje Bazilikoje aukotos Mišios Laisvės gynėjų dienai paminėti. Šv. Mišioms vadovavo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, kuris liturgijos pradžioje susirinkusius šaulius, Lietuvos kariuomenės atstovus ir visus tikinčiuosius pakvietė melstis už prieš 23 metus žuvusiuosius ir sužeistuosius kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę. Homilijoje vyskupas išryškino penktojo įsakymo „Nežudyk“ svarbą. Prisimenant 1991 metais sausio įvykiuose žuvusius, raginta saugoti pagarbą žmogaus gyvybei, nes ji yra šventa. Vien Dievas yra gyvybės Viešpats nuo jos pradžios iki pabaigos. Ypač pabrėžtas abortų, kaip tautos genocido, skaudulys; juk gyvybė turi būti ypatingai saugoma nuo pat prasidėjimo. Pamokslininkas pakvietė visus pamaldų dalyvius aktyviai kovoti už kiekvieno asmens gyvybę. Po šv. Mišių buvo sugiedoti Lietuvos himnas ir giesmė „Marija, Marija“ meldžiant Dievo gailestingumo Laisvės gynėjams ir palaiminimo laisvai Lietuvai.

Vertybes reikia ginti

PANEVĖŽYS. Sausio 13 dieną Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, minint 23-ąsias lemtingų Lietuvos laisvei sausio 13-osios nakties įvykių metines, meldžiantis už paaukojusius savo gyvybę už Tėvynės laisvę bei visus Lietuvos žmones. Šv. Mišių aukai vadovavo šios bažnyčios rektorius kun. Simas Maksvytis, koncelebravo Panevėžio įgulos kapelionato kapelionas, Lietuvos kariuomenės ordinariato vyresnysis kapelionas majoras kun. dr. Virginijus Veilentas, dalyvavo su savo vėliavomis Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, šauliai, ateitininkai, tikintieji. Homilijoje kun. S. Maksvytis kalbėjo: „Ką mums Laisvės gynėjų diena reiškia šiandien? Laisvė gyva tiek, kiek už ją kovojama. Nesąžininga būtų sakyti, kad šiandien mums kovoti lengviau nei tiems, kurie beginkliai stojo prieš tankus. Didžiausias gundymas yra tai, jog būti vergu yra daug patogiau nei laisvu žmogumi. Visiems mums tenka rinktis laisvę arba vergystę. Bet tai – vidinis apsisprendimas. Galima būti laisvam tironijoje ir vergu laisvoje ir teisingoje visuomenėje. Laisvė buvo ypatingas žodis visiems lietuviams, tą šaltą naktį išėjusiems į Vilniaus gatves. Sausio 13-osios didvyriai laisvės siekė per pareigą ir atsakomybę, per pareigą iki mirties. Šiandien laisvė dažnai deklaruojama, kad būtų galima išvengti pareigos ir atsakomybės. Laisvė kaip neriboto veikimo kreditinė kortelė, leidžianti gyventi be apribojimų, iš tiesų yra iliuzija. Tačiau tikrai galima kalbėti apie laisvę, kuri subręsta kiekvienam iš mūsų padovanotoje unikalioje misijoje mūsų kasdienybėje. Privalome kalbėti apie laisvę būti savimi, kuri noksta mūsų kasdieniuose apsisprendimuose, kuri nuolat turi būti atkovota, į kurią turime įaugti. Deja, labai dažnai nevertiname to unikalumo, kuriuo esame apdovanoti, kartais nedrįstame būti savimi, bet vaikomės madų ir ieškome neva laisvo ir laimingo gyvenimo receptų. Negatyvi laisvės samprata tarsi žaltys Ievai bando įteigti, kad turime bėgti nuo mums padovanotos tapatybės ir susikurti save patys. Kartu šiandien mes apvagiame savo vaikus, nesugebėdami perteikti kovos už laisvę, tiesą svarbos. Dabarties herojai – ne Sausio įvykių didvyriai ar pokario partizanai, bet televizijos žvaigždžių pusfabrikačiai. Moralizuojame kalbėdami apie vertybių eroziją, bet patys savo veiksmais dažnai nebesugebame perteikti, jog vertybes reikia ginti, už jas reikia kovoti... Dievas mus mato iš amžinybės perspektyvos. Jis mato ne mūsų nesėkmes būti žmonėmis, bet tą svajonę, kurią kiekvienas įkūnijame. Jis mato, jog laisvė – pirmiausia galimybė pakilti nugriuvus, sugrįžti paklydus“, – priminė pamokslininkas.

Šiandien Lietuvai labai reikia Dievo meilės

ŠILUVA. Sausio 13-ąją gausus būrys piligrimų Šiluvoje šventė Marijos dieną. Tarp iš įvairių Lietuvos vietų atvykusių maldininkų buvo ir gausūs piligriminę kelionę į Šiluvą surengę Kėdainių dekanato tikintieji ir čia atvykę Šiaulių, Kelmės, Telšių, Raseinių apskričių policijos komisariatų darbuotojai. Sielovadinius patarnavimus piligrimams teikė, šv. Mišias aukojo Kėdainių dekanato kunigai. Iškilminga pagrindinė Eucharistija buvo švenčiama Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikoje. Jai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Giedojo Kėdainių Šv. Jurgio parapijos choras.

Šv. Mišios už laisvę

KALNUJAI. Praėjo 23 metai, kai beginkliai žmonės įrodė, kad valia, laisvės troškimas yra stipresni už tankus. Norėdami pagerbti šį įvykį ir prisiminti žuvusiuosius, Kalnujų seniūnijos tikintieji susibūrė į Kalnujų Šv. Viktoro bažnytėlę, kur. klebonas kun. Vytautas Paukštis aukojo šv. Mišias. Skambėjo posmai Lietuvai. Žvakių šviesoje dainų autorius ir atlikėjas Andriejus Radčenko virpino sielas lyriškomis dainomis apie gyvenimo trapumą, meilę, tylą. Vertinkime tai, už ką kovojome Sausio 13 -ąją.

Sutartinių festivalis

ZAPYŠKIS. Gruodžio 14 dieną Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko respublikinis sutartinių festivalis „Sesė sodų sodina“. Tai buvo ketvirtas giedotojų sambūris, organizuojamas Kauno rajone. Sambūrio iniciatoriai – Neveronių kultūros centro meno vadovė Jolanta Balnytė ir Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyrius. Festivalio tikslas – saugoti sutartinių gyvybingumą, populiarinti šį žanrą Kauno rajone. Sutartines giedojo kolektyvai „Ratilio“ (Vilnius), „Sasutalas“ (Kaunas), „Altonė“ (Zapyškis), „Jorė“ ir „Viešia“ (Neveronys), „Kupkėmis“ (Kupiškis), „Imsrė“ (Jurbarkas), „Vijūnytė“ (Salamiestis). Festivalį vedė ir apie šio unikalaus žanro istoriją, išskirtinius bruožus, atlikimo būdus papasakojo laidų vedėja, etnomuzikologė Loreta Mukaitė-Sungailienė. Renginio vedėja džiaugėsi, kad šį sudėtingą, Aukštaitijoje gimusį žanrą, pamėgo ir jaunimas. Į UNESCO paveldą įrašytomis daugiabalsėmis lietuvių liaudies dainomis, sutartinėmis, dar kitaip vadinamomis saugėmis, žavisi užsieniečiai. Panašių reiškinių daugiau pasaulyje nėra. Savo specifika artimų sutartinėms kūrinių aptinkama tik Ukrainoje, Rusijoje, Balkanų šalyse. „Unikalios dainos unikalioje tautoje. Juk ir apie lietuvių kalbą dar senų senovėje prancūzų kalbininkas A. Mejė sakė: „Jei norite išgirsti, kaip Adomas su Ieva kalbėjosi Rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą ir klausykitės“, – pasakojo L. Mukaitė-Sungailienė.

Skambėjo kalėdinės giesmės

BŪDVIETIS. Jėzaus Nazariečio bažnyčioje Lazdijų rajono ugdymo įstaigų moksleiviai rinkosi į Kalėdinių giesmių festivalį, kuris vyksta jau daugiau nei dešimtus metų iš eilės. Kalėdinių giesmių festivalis kasmet sutraukia mokinius iš visų rajono mokyklų, čia dalyvauja ir mažiausieji darželių-mokyklų auklėtiniai, ir abiturientai. Giesmių šventės sumanytojai – Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius – džiaugiasi šiuo gražiu ir prasmingu kasmetiniu renginiu.  Šiemetinio festivalio šeimininkai – Būdviečio mokyklos mokiniai, padedami mokytojų, susirinkusiems į renginį paruošė stilizuotą programėlę bei trumpą vaidinimą apie Dievą tarp žmonių. Renginį vainikavo sodriai ir skambiai mokinių giedamos giesmės, sušildžiusios visų tądien į bažnyčią susirinkusiųjų širdis. Choristus, giedojusius įvairias kalėdines ir Jėzų šlovinančias giesmes, ruošė muzikos mokytojai, kurie apdovanoti Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus padėkomis. Visos mokyklos, dalyvavusios Kalėdinių giesmių festivalyje, apdovanotos saldžiais prizais. Ypatinga padėka bei gausą ir šilumą simbolizuojančios dovanos įteiktos Lazdijų rajono savivaldybės merui Artūrui Margeliui. Būdviečio mokyklos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Bitelė“ su vadove Neringa Rasiuliene dėkojo merui už skirtas lėšas tautiniams kostiumams įsigyti. „Mums tautiniai kostiumai, kuriuos įsigijome, yra ne tik simbolinis rūbas, bet ir tautiškųjų vertybių puoselėjimo galimybė“, – kalbėjo ansamblio vadovė N. Rasiulienė. „Bitelė“ susikūrė 2010-2011 mokslo metais, dabar jame yra 16 moksleivių, jos nariai yra dalyvavę ne viename etnokultūros projekte ir iškovoję garbingų pergalių. Ansamblio  narė Iveta Stankevičiūtė yra ir regioninio etnokultūros projekto „Mano senolių godos“ Dzūkijos regiono varžytuvių tarmių lobynai 3 vietos laimėtoja ir Dzūkijos regioninio pasakorių varžytuvių „Dzūkų godos“ 1 vietos laimėtoja.