2014 m. sausio 31 d.    
Nr. 5
(2076)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

Gyvenimas pilnas stebuklų...

Rūta Averkienė

Kazys Saja (dešinėje), jo knygą
iliustravęs dailininkas Gediminas
Leonavičius bei leidėja, leidyklos
„Typoart“ vadovė Jūratė Rutkauskaitė

Varėna. Viešojoje bibliotekoje savo naujausią knygą – fantastinių istorijų rinktinę – „Kinivarpų raštai“ – pristatė rašytojas Kazys Saja. Valiūkiškai šypsodamasis, knygos autorius sakė, kad pristato savo „pomirtinę“ knygą. „Kodėl fantastinių istorijų? Todėl, kad ir pats gyvenimas pilnas stebuklų ir fantastikos...“ – paaiškino rašytojas. Drauge su autoriumi pristatyme dalyvavo ją iliustravęs dailininkas Gediminas Leonavičius bei knygos leidėja, leidyklos „Typoart“ vadovė Jūratė Rutkauskaitė. Tądien bibliotekoje atidaryta ir dailininko G. Leonavičiaus ofortų bei knygos iliustracijų paroda.

Knygos „Kinivarpų raštai“ pristatymas virto savotišku paties rašytojo gražiai surežisuotu spektakliu, kuriame bene tris dešimtis metų mažame Rudnelės kaime sodybą turintis, anksčiau vasarojęs, o dabar nuo Šv. Velykų iki Vėlinių gyvenantis rašytojas pasakojo apie save, kūrybą bei įžvalgas, apie Lietuvos praeities ir dabarties aktualijas.

Knygoje 19 fantazijos bei filosofijos nestokojančių pasakojimų autorius yra išdėstęs taip, kad knyga atspindėtų mūsų tautos istoriją nuo mitologinių laikų iki atpažįstamų pokario ir nūdienos realijų. Įvairiaspalviai senovės ir mūsų laikus vaizduojantys pasakojimai sukurti su rašytojui būdingu lengvumu ir humoru, tačiau gvildenantys esminius būties klausimus.

Rašytojas pasakojo apie paprastus stebuklus, nutikusius jo gyvenime. Jis pasakojo apie tai, jog prieš 30 metų atsitiktinai sutiko miškininką kraštietį Henriką Juknevičių, kuris jam ir pagelbėjo surasti sodybą nuostabiame Rudnelės kaime, o vėliau ir pats kurį laiką Rudnelėje gyveno. „O šiandien irgi įvyko mažas stebuklas – Henrikas atvažiavo paklausyti mano pasakojimų...“ Kitas mažas stebuklas, anot rašytojo, nutiko tada, kai viename žurnale pamatė nuostabią dailininko G. Leonavičiaus kūrybą. Kai prisikalbino jį iliustruoti knygą „Kinivarpų raštai“, ilgainiui sužinojo, jog dailininko žmona Jūratė yra knygų leidėja ir turi leidyklėlę „Typoart“. „O juk kinivarpų rūšis, gražiausiais raštais „išrašanti“ medžių kamienus, vadinasi topografais. Matote, kiek sutapimų ir stebuklų...“ – kalbėjo knygos autorius.

„Nepatikėsite, bet rankose laikote knygą, kuri turėjo išeiti po mano mirties“, – šypsojosi K. Saja. „Kodėl pomirtinė? Ogi vienoje knygų mugėje man buvo nutikusi tokia keista istorija. Leidyklos „Petro ofsetas“ buvau pakviestas į Vilniaus knygų mugę, kur teko pasirašinėti savo knygas, nors to ir nemėgstu. Staiga girdžiu, kaip leidyklos atstovė sako, kad likusi tik viena K. Sajos knyga, ir jei kas apsispręs ją nusipirkti, kol autorius yra čia, dar gaus ir parašą. „Kaip jis gali pasirašyti, jei jis miręs? – pyktelėjo pirkėja. – Kam jūs mane mulkinate?“ Pažiūrėjau į tos moters akis. Tokios rudos, skvarbios, įtaigios. Dievaži, nemeluoju, mane toks karštis išpylė. Pamaniau: „O gal ji teisi? Kas gi žino, kaip ten yra iš tikrųjų?“– tikrą atsitikimą papasakojo knygos autorius.

K. Saja kalbėjo ir apie tai, kiek daug jam, kaip kūrėjui, ir pagaliau, kaip paprastam žmogui, davė gyvenimas Dzūkijoje. Jis prisipažino Dzūkiją ir jos žmones įsimylėjęs visiems laikams už dzūkų nuoširdumą, gerumą, už tai, jog iki šių dienų sugebėjo išsaugoti protėvių tradicijas. „Nors pagal kilmę esu pasvalietis, buvau žemaitis, aukštaitis, tačiau dabar save laikau dzūku. Dzūkija man – likimo dovana...“ – kalbėjo K. Saja.

Knygos autorius sakė, jog atsisakė šios knygos honoraro, o Marijos ir Jurgio Šlapelių fondo lėšomis išleista knyga nemokamai dalijama Lietuvos mokyklų bibliotekoms. Knygos pristatyme dalyvavę ir knygą „Kinivarpų raštai“ įsigiję varėniškiai dovanų gavo kitą rašytojo knygą – „Skudurėlių takas“ – bei atvirukų su dailininko G. Leonavičiaus iliustracijomis.

Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas dėkojo rašytojui K. Sajai už įsimintiną vakarą. „Džiaugiuosi, kad jūs atradote Dzūkiją, mažytį Rudnelės kaimą. Kad jūs, kaip ir dauguma meno, mokslo žmonių, atradę Dzūkiją, čia gyvendami ir kurdami, kūrybinių galių semiatės iš Dzūkijos aplinkos...“ Rajono vadovas padėkojo už gražią akciją padovanoti knygą rajono bibliotekoms.

Po nuoširdaus knygos pristatymo nusidriekė ilga eilė norinčių gauti žymaus rašytojo autografą ant jo „pomirtinės“ knygos.

Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija