Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ukrainos Bažnyčia ir orumo revoliucija

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus sveikina ukrainiečių katalikų vyriausiąjį arkivyskupą Sviatoslavą Ševčiuką

Krizės ženklai ir dialogas

Gausėja ekspertų, kurie valstybių socialinę ir moralinę padėtį vertina pagal jos demografinių rodiklių kaitą (ypač nesant karinio konflikto ar stichinės nelaimės). Šiuo požiūriu Ukraina, per pastaruosius du dešimtmečius nuo valstybinės nepriklausomybės paskelbimo praradusi net 10 milijonų gyventojų (jų skaičius sumažėjo nuo 54 mln. iki 44 mln.), pasiekė savotišką liūdną pasaulio „rekordą“. Pagal kasmetinio gyventojų skaičiaus mažėjimo spartą (0,63 proc. viso jų skaičiaus), Ukraina užima (JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) statistiniais 2013 metų vertinimais) ketvirtą vietą pasaulyje po Moldovos (1,02 proc.), Bulgarijos (0,81 proc.) ir Estijos (0,66 proc.). Po jos penktą vietą šioje eilėje užima Latvija (0,63 proc.), o šeštoje liko Juodkalnija (0,56 proc.). Beje, Lietuva su kasmetiniu (0,28 proc.) gyventojų praradimu yra labiausiai nykstančių pasaulio valstybių dešimtuko pabaigoje kartu su Gruzija (0,33 proc.) ir Rumunija (0,27 proc.). Ši nerimą kelianti demografinė situacija su palyginus dideliu mirtingumu (dėl įvairių priežasčių, įskaitant alkoholizmą, savižudybes ir pan.), mažu gimstamumu (įskaitant gausius negimusių kūdikių žudymus – abortus), šeimų gyvenimo žlugimu, išaugusiu emigravimu dėl galimybių tėvynėje nebuvimo, rodo, kokiame dugne yra atsidūręs regionas, vis dar tradiciškai vadinamas „posovietiniu“ ar „pokomunistiniu“, nepriklausomai nuo to, kokioms geopolitinėms „sąjungoms“ to regiono šalys bepriklausytų.

Štai pirmiausia tokiame kontekste svarbu priimti sunkioje krizėje atsidūrusios Ukrainos Bažnyčių dvasinių vadovų vertinimus bei raginimus į tautos visuotinį atsinaujinimą, į susitaikymą, nepaisant valstybinį organizuotą nusikalstamumą primenančio režimo grasinimų. Ypač drąsiai traumuotos ir išsekusios tautos dvasią kelia jauno 43 metų vyriausiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčiuko vadovaujama Ukrainos Rytų Katalikų Bažnyčia, kurios autoritetas gerokai pralenkia jai priklausančių 15 proc. šalies tikinčiųjų dalį. Didžioji Ukrainos krikščionių dauguma yra stačiatikiai: 40 proc. šalies tikinčiųjų priklauso Maskvos patriarchato Stačiatikių Bažnyčiai, o 30 proc. – po valstybinės nepriklausomybės sukurto Kijevo patriarchato Stačiatikių Bažnyčiai, kuri, valdoma patriarcho Filareto (Denisenkos), kaip ir Katalikų Bažnyčia yra labai tautinė ir aktyviai palaiko Maidano sukilėlius, o Makvos patriarchatui priklausantys hierarchai rodo tam tikrą lojalumą valdančiajam režimui.

Tikėjimo ir meilės sintezė

Kun. Vytenis Vaškelis

Sausio pabaigoje popiežius Pranciškus pasiuntė žinią Popiežiškosios mokslų akademijos nariams, susirinkusiems į viešą posėdį, kurio tema buvo skirta šv. Tomui Akviniečiui, minint jo „Doctor Angelicus“ („Angeliškasis daktaras“) liturginę dieną. Popiežius kvietė apmąstyti šviesiąją tikėjimo dimensiją ir ryšį su tiesa bei meile, žvelgti ne tik proto, bet ir širdies akimis. Būtent tikėjimui ir meilei susipynus, iš tikro suvokiamas krikščioniškas tikėjimas ir jo jėga, jo galia apšviesti mūsų žingsnius. Tikėjimo supratimas gimsta priėmus didžiąją Dievo meilę, kuri mus pakeičia ir kuri duoda naują požiūrį, išvaduoja asmenį nuo individualistinio meilės tiesos uždarumo ir skatina misionieriškam dialogui su visais.

Rezervate, tarp pelkynų pievų ir retų augalų

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyresnioji biologė-botanikė Asta Uselienė

Širdinė dviguonė, nariuotoji ilgalūpė, dvilapis purvuolis, vienalapis gedutis, pelkinė uolaskėlė, tįsioji frulanija, Ričardsono dygė, Brucho garbuonė, raukšlėtoji ir žalioji dvyndantės, tankusis ir šukelinis kiminas – pelkių augalai, kurių pavadinimai ne biologijos specialistams mažai ką sako. O štai Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyresnioji biologė-botanikė Asta USELIENĖ šiuos augalus stebi, vertina, atranda, aprašo. Kadangi ji sausio 3 dieną šventė prasmingą gyvenimo jubiliejų, o be to, yra uoli Viešvilės parapijietė, su vyru Vytautu auginanti du sūnus, kuriems skiepija ne vienadienes, o amžinąsias vertybes, todėl šiandien ji – „XXI amžiaus“ pašnekovė. Su Asta kalbėjosi jos bendraklasis Romas BACEVIČIUS.

Savas tarp savųjų

Bronius VERTELKA

Taujėnų bendruomenės pirmininkas ir Ukmergės rajono savivaldybės vicemeras Rolandas Janickas

Abipus senojo Vilniaus–Ukmergės kelio esantys ir maždaug 600 gyventojų turintys Taujėnai išsaugojo tai, kas daugelyje panašių Lietuvos vietovių baigiama pamiršti. Miestelyje veikia paštas, kultūros centras, biblioteka, vidurinė mokykla, medicinos punktas, apsipirkti kviečia dvi parduotuvės. Už tai, kad šiandien gyvi Taujėnai, gero žodžio vertas miestelio bendruomenės pirmininkas Rolandas Janickas, konkurse „Lietuvos kaimo spinduliai 2011“ pelnęs nominaciją „Kaimo bendruomenės lyderis“. Jis buvo ir Vilniaus Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialo direktorius, jau kelias kadencijas yra rajono Tarybos narys, o neseniai tapo ir Savivaldybės vicemeru, yra Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos Pastoracinės tarybos pirmininko pavaduotojas. Pagal specialybę yra ryšių inžinierius, Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo investicijų valdymo magistro laipsnį.

Panevėžyje – unikalios galimybės kultūriniam proveržiui

Prezidentė su jaunosiomis panevėžietėmis

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sausio 31-ąją, penktadienį, apsilankė šių metų Lietuvos kultūros sostine tapusiame Panevėžyje, dalyvavo tai progai skirtame renginyje ir paskelbė kultūros sostinės metų pradžią.

„Aukštaitijos sostine tituluojamas Panevėžys šiemet bus visos Lietuvos traukos centras. Tai – galimybė mums visiems daugiau sužinoti apie Panevėžį ir įsitikinti, kad tai – tikrai ne tik pramonės, bet ir unikalios kultūros bei labai kūrybingų žmonių miestas. Kultūros sostinės vardas Panevėžiui suteikia progą visai Lietuvai pristatyti iškilius menininkus, savo teatrus, muziejus ir kultūrinę veiklą. Tai – galimybės tikram kultūriniam proveržiui“, – teigė Prezidentė. Anot šalies vadovės, aktyvus kultūrinis gyvenimas galėtų išjudinti ir smulkiuosius verslus, atvertų daugiau galimybių ir suteiktų naują impulsą miesto gyvenimui.

Prezidentė palinkėjo olimpiečiams garbingai atstovauti Lietuvai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Antradienį Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė išlydėjo Lietuvos olimpiečius į XXII žiemos olimpines žaidynes, kurios vasario 7–23 dienomis vyks Rusijos kurorte Sočyje. Prezidentė sportininkams įteikė Lietuvos trispalvę, palinkėjo sėkmės ir tvirtybės siekiant sporto laimėjimų bei garsinant Lietuvos vardą.

„Lietuvos vėliava – mūsų vienybės simbolis. Visa Lietuva stebės Jūsų pasirodymus ir jaudinsis dėl Jūsų sėkmės. Aukštai iškelkite trispalvę ir ryžtingai priimkite olimpiados iššūkius. Linkiu Jums daug stiprybės, atkakliai ir veržliai siekti savo tikslo, garbingai atstovauti Lietuvai!“, – sakė Prezidentė ir pabrėžė, kad pirmą kartą žiemos olimpiadoje Lietuvai atstovaus 9 atletai. Pasak Prezidentės, tai rodo, jog Lietuvoje populiarėja žiemos sportas ir auga nauja sportininkų karta.

Kodėl bijoma sužinoti, ko nori visuomenė

Juozas Dapšauskas

Kai buvo surinkta per 320 tūkst. parašų, kviečiančių tautą pareikšti savo valią referendume, kai kas ėmė aiškinti, kad esą įvyko akibrokštas, visiškas nesusipratimas, masinis žmonių apmulkinimas ar net psichozė, o gal dar kas. Bet juk gal patys žmonės nori tiesiogiai spręsti svarbius valstybei reikalus? „Žmonės abejingi, nesidomi politika, tik keikia politikus“, – pastebi ne vienas. O gal to abejingumo didžioji partijų ir interesų politika ir siekia? Dar nesibaigus parašų rinkimo laikui dėl inicijuojamo referendumo, kuriuo būtų keičiami Konstitucijos straipsniai, iš kai kurių apžvalgininkų ir politikų pasipylė epitetai apie parašų rinkėjus, iniciatyvinę grupę: marginalai, psichiškai nesveiki, kuriems reikia dėmesio, susireikšminimo, nesusigaudantys realioje politikoje, neišmanantys teisės. Suprantama, tarp tų marginalų patenka ir Nepriklausomybės Akto signatarai, ir politikos apžvalgininkai bei intelektualai, kurie turi kiek kitokią nuomonę. O gal kitokios nuomonės visai negali būti? Reikėtų vengti tiek vieniems, tiek kitiems nieko nepasakančių, bet niekinančių etikečių klijavimo.

Kronika

Įteikta 28-oji Ievos Simonaitytės literatūrinė premija

Apdovanojimą Daivai Molytei-Lukauskienei įteikė I. Simonaitytės literatūrinės premijos mecenatas, bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas

KLAIPĖDA. Sausio 23 dieną, minint rašytojos Ievos Simonaitytės 117-ąsias gimimo metines, tradiciškai Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje buvo įteikta 28-oji I. Simonaitytės literatūrinė premija. Ji atiteko poetei Daivai Molytei-Lukauskienei.

I. Simonaitytės literatūrinė premija buvo įsteigta 1987 metais Klaipėdos rajono „Jaunosios gvardijos“ kolūkio ir Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Klaipėdos skyriaus. 1996 metais premijos rėmimą perėmė Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir LRS Klaipėdos skyrius, pasirašę kūrybinio bendradarbiavimo sutartį. 2011 metais I. Simonaitytės biblioteka ir UAB „Mūsų laikas“ pasirašė penkerių metų šios premijos rėmimo sutartį.

Laikas ir žmonės 

Pasakose – pasaulio išminties lobiai

Jolanta RAČAITĖ

Vaikiškų spektaklių kūrėja bei scenografė Birutė Labutytė

Nuo Pasakų kambario iki lėlių teatro

Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veikia vaikų mėgstamas lėlių teatras „Trivainėlis“. Šio kolektyvo istorija prasidėjo 1983 metais, Vaikų literatūros skyriuje įkūrus Pasakų kambarį. Tuo metu skyriui vadovavusi vedėja Monika Bilbokienė pasiuvo lėles, subūrė lėlininkų būrelį. Dekoracijomis rūpinosi ir jas piešė dailininkė Vitalija Rinauskienė. Tais pačiais metais lapkričio 24-ąją buvo pastatytas bei parodytas pirmasis lėlių teatro spektaklis „Katinėlis ir gaidelis“ (K. Kubilinsko eiliuota pasaka). Per 30 lėlių teatro gyvavimo metų buvo sukurti spektakliai „Strakaliukas ir Makaliukas“ (pagal K. Kubilinsko eiliuotą pasaką), „Avinėlis beragėlis“ ir „Pelėdžiuko sapnas“ (pagal J. Degutytės pasakas), „Trys paršiukai“ (S. Michalkovo pasaka), „Lapė karalienė“ (P. Cvirkos pasaka), „Kiaulaitė karalaitė“ (pagal P. Cvirkos kūrinį), „Pasėjo senelis avižas mėnesienoj“ (A. Gudelio pjesė-pasaka), „Katės namai“ (S. Maršako eiliuota pasaka) ir dar daug kitų. Vėliau dėl lėšų stokos „Trivainėlio“ veikla kurį laiką buvo nutrūkusi.