2014 m. vasario 14 d.    
Nr. 7
(2078)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Pagrindinės Lietuvosšventovės grąžinimo jubiliejus

Vilniaus Arkikatedra prieš 25 metus iš sovietinės Paveikslų galerijos vėl tapo svarbiausia Lietuvos bažnyčia

Vilniaus Arkikatedra Bazilika

Vasario 5-ąją Vilniaus Arkikatedra Bazilika šventė 25-ąją šventinimo sukaktį. Sovietų valdžios 1949 metais uždaryti maldos namai tikintiesiems buvo grąžinti 1988 m. spalio 22 dieną pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo metu. Tačiau galutinai iš Paveikslų galerijos į bažnyčią Arkikatedra atvirto tik po kelių mėnesių, jau kitų metų vasario 5-ąją. Šią datą Arkikatedra pažymėjo bendra malda, iškilmingomis šv. Mišiomis ir sakralinės muzikos koncertu. Be abejo, ir prisiminimais, kaip po 40 metų pertraukos tikintieji vėl galėjo melstis savo šventovėje 1989 m. vasario 5 dieną. Pagrindinę Lietuvos ir Vilniaus katalikų šventovę sovietai uždarė 1949 metais, po metų buvo nuverstos ir susprogdintos šventųjų Stanislovo ir Vladislovo skulptūros, Katedra ne vieną kartą buvo apiplėšta, išvogtos vertybės.


Alvyra Grėbliūnienė

Dievo valios vykdymas

Šv. Mišių koncelebracija
Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje

Rūpinkimės ne paviršutiniais ženklais pasižymėti ir išsiskirti, o tik dvasia, gyvenimo šventumu, tikrai katalikišku grynu mokslu, darbuose sumanumu, priedermių sąžiningu pildymu, Dievo ir artimo meile, darbštumu, tvirtu tikėjimu, uolumu.

Pal. arkiv. J. Matulaitis

Sausio 27-oji – J. Matulaičio mirties – gimimo dangui diena. Kasmet šią dieną, nepaisydami žiemos šalčio išbandymų, palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai renkasi į suvažiavimą. Matulaitiečiai – ištikimi savo vedliui. Sausio 27-ąją, nepaisydami solidaus amžiaus ir ligų, su džiugia nuotaika ir malda, pasipuošę žydrais šalikėliais – Draugijos simboliniu ženklu – matulaitiečiai sugužėjo į renginį. Rytinis darbas prasidėjo dramos teatre himnu, Draugijos vėliavos įnešimu ir malda. Išklausėme vyskupo emerito Juozo Žemaičio MIC, vienuolijų vadovų – vyresn. ses. Viktorijos Plečkaitytės MVS, tėvo Vytauto Briliaus MIC – ir Seimo nario Algimanto Mitrulevičius sveikinimus. Konferenciją vedė religijos mokslų magistras, Telšių kunigų seminarijos prefektas, teologijos licenciatas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Jos tema – „Švč. Mergelė Marija – šeimų Globėja, Mokytoja ir Vadovė“. Vedėjas pasidžiaugė, jog su Pal. J. Matulaičiu dvasiškai susitikti teko ne kartą per jo gyvenimą pažinojusius dvasininkus. Vėliau pats analizuodamas J. Matulaičio palikimą atrado daug minčių apie Mariją. Ji yra mūsų gyvenimo mokytoja. Vyskupo šūkis „Nugalėk blogį gerumu“ – Marijos gyvenimo atspindys. Ji buvo paprasta kaimo moteris, realistė. Nuolankiai priėmė Angelo apreiškimą, gimdė, bėgo į Egiptą, gyveno nelaisvėje, grįžo, augino Sūnų, virė valgyti, skalbė, audė, atliko visus buities darbus, meldėsi ir dėkojo Dievui. Eidama per gyvenimą kartu su Jėzumi džiaugėsi ir kentėjo, alpo po kryžiumi, išgyveno Sūnaus mirtį... Palaimintasis ragino žiūrėti į Mariją ir matyti tą džiaugsmo šaltinį. Tai – gėris, kuriam asmeniniai interesai (partiškumas, nusiteikimai, pasaulio linksmybės) turi būti užnugaryje. „Vienintelis kelias – žiūrėti į Mariją ir atrasti paguodą, ir viltį“, – teigė pranešėjas. Tačiau žiūrėdami į ją turime atsirinkti, „kas yra tiesa?“ Marija kasdienybėje visada pasitikėjo Dievu ir išliko tiesoje. Mums iš išorės duodama labai daug patrauklių dalykų. Pasaulis išprotėjęs dėl reitingų televizijoje, ausys užkimštos reklamomis. Mes turime atsirinkti. Esame pašaukti daryti labai paprastus, mažus darbus; išlikti tiesoje kaip Marija. Ji vykdė Dievo valią – buvo šeimos motina, šeimininkė, nuliūdusi ir besidžiaugianti, kuklumo, šviesos ir ramybės pavyzdys. Mergelei Marijai nekyla kausimas: „Kas man iš to?“ Jai atiduota galimybė būti mokytoja, mokyti pasitikėti Dievu, būti jam atviriems. Kunigas pacitavo šv. Bernardą: „Jei pakyla pagundų vėjai, jei suklumpi už sielvarto kliūčių, pažvelk į žvaigždę, pašauk Mariją (...). Jei paskui Ją seksi, neišklysi iš kelio, jei Jos melsi, sulauksi, jei apie Ją galvosi, nepasiklysi. Jeigu Ji tave laikys už rankos, nesuklupsi; jei tave saugos, nebus ko bijoti; jei Ji rodys tau kelią, nepavargsi; laimingas prieisi uostą, jeigu Ji tave globos“.


Mylėti – dalyvauti kito gyvenime visa savo esybe

Atsinaujinimo diena VDU Didžiojoje salėje

Sausio 26–29 dienomis Lietuvoje viešėjo daugelio knygų ir straipsnių autorius, leidėjas, kunigas salezietis Brunas Fereras (Bruno Ferrero) SDB iš Italijos. Jis ruošė Lietuvos žmones sutikti kovą atkeliausiančias šventojo kunigo Jono Bosko relikvijas, skaitė pranešimus.

Brunas Fereras gimė Italijoje. Baigė saleziečių seminariją, įgijo teologijos, filosofijos, psichologijos žinių. Po įšventinimo kunigu dirbo su jaunimu, daug metų dėstė saleziečių mokyklose, rašo švietimo ir šeimos temomis. Išleido keletą knygų, apsakymų vaikams ir jaunimui, kurie išversti į keletą Europos kalbų. Rašo straipsnius į „Saleziečių biuletenį“, leidžiamą 156 šalyse 29 kalbomis. Laisvalaikiu skaito paskaitas apie tėvų ir vaikų teises.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija