2014 m. vasario 14 d.    
Nr. 7
(2078)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Alvyra Grėbliūnienė

Dievo valios vykdymas

Šv. Mišių koncelebracija
Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje

Naujoji Draugijos taryba

Dainuoja Bartninkų moterų
ansamblis „Aista“

Rūpinkimės ne paviršutiniais ženklais pasižymėti ir išsiskirti, o tik dvasia, gyvenimo šventumu, tikrai katalikišku grynu mokslu, darbuose sumanumu, priedermių sąžiningu pildymu, Dievo ir artimo meile, darbštumu, tvirtu tikėjimu, uolumu.

Pal. arkiv. J. Matulaitis

Sausio 27-oji – J. Matulaičio mirties – gimimo dangui diena. Kasmet šią dieną, nepaisydami žiemos šalčio išbandymų, palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai renkasi į suvažiavimą. Matulaitiečiai – ištikimi savo vedliui. Sausio 27-ąją, nepaisydami solidaus amžiaus ir ligų, su džiugia nuotaika ir malda, pasipuošę žydrais šalikėliais – Draugijos simboliniu ženklu – matulaitiečiai sugužėjo į renginį. Rytinis darbas prasidėjo dramos teatre himnu, Draugijos vėliavos įnešimu ir malda. Išklausėme vyskupo emerito Juozo Žemaičio MIC, vienuolijų vadovų – vyresn. ses. Viktorijos Plečkaitytės MVS, tėvo Vytauto Briliaus MIC – ir Seimo nario Algimanto Mitrulevičius sveikinimus. Konferenciją vedė religijos mokslų magistras, Telšių kunigų seminarijos prefektas, teologijos licenciatas kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Jos tema – „Švč. Mergelė Marija – šeimų Globėja, Mokytoja ir Vadovė“. Vedėjas pasidžiaugė, jog su Pal. J. Matulaičiu dvasiškai susitikti teko ne kartą per jo gyvenimą pažinojusius dvasininkus. Vėliau pats analizuodamas J. Matulaičio palikimą atrado daug minčių apie Mariją. Ji yra mūsų gyvenimo mokytoja. Vyskupo šūkis „Nugalėk blogį gerumu“ – Marijos gyvenimo atspindys. Ji buvo paprasta kaimo moteris, realistė. Nuolankiai priėmė Angelo apreiškimą, gimdė, bėgo į Egiptą, gyveno nelaisvėje, grįžo, augino Sūnų, virė valgyti, skalbė, audė, atliko visus buities darbus, meldėsi ir dėkojo Dievui. Eidama per gyvenimą kartu su Jėzumi džiaugėsi ir kentėjo, alpo po kryžiumi, išgyveno Sūnaus mirtį... Palaimintasis ragino žiūrėti į Mariją ir matyti tą džiaugsmo šaltinį. Tai – gėris, kuriam asmeniniai interesai (partiškumas, nusiteikimai, pasaulio linksmybės) turi būti užnugaryje. „Vienintelis kelias – žiūrėti į Mariją ir atrasti paguodą, ir viltį“, – teigė pranešėjas. Tačiau žiūrėdami į ją turime atsirinkti, „kas yra tiesa?“ Marija kasdienybėje visada pasitikėjo Dievu ir išliko tiesoje. Mums iš išorės duodama labai daug patrauklių dalykų. Pasaulis išprotėjęs dėl reitingų televizijoje, ausys užkimštos reklamomis. Mes turime atsirinkti. Esame pašaukti daryti labai paprastus, mažus darbus; išlikti tiesoje kaip Marija. Ji vykdė Dievo valią – buvo šeimos motina, šeimininkė, nuliūdusi ir besidžiaugianti, kuklumo, šviesos ir ramybės pavyzdys. Mergelei Marijai nekyla kausimas: „Kas man iš to?“ Jai atiduota galimybė būti mokytoja, mokyti pasitikėti Dievu, būti jam atviriems. Kunigas pacitavo šv. Bernardą: „Jei pakyla pagundų vėjai, jei suklumpi už sielvarto kliūčių, pažvelk į žvaigždę, pašauk Mariją (...). Jei paskui Ją seksi, neišklysi iš kelio, jei Jos melsi, sulauksi, jei apie Ją galvosi, nepasiklysi. Jeigu Ji tave laikys už rankos, nesuklupsi; jei tave saugos, nebus ko bijoti; jei Ji rodys tau kelią, nepavargsi; laimingas prieisi uostą, jeigu Ji tave globos“.

Kanauninkas konferencijos dalyviams siūlė Marijos šviesoje, Palaimintojo gyvenimo pavyzdžiu, meilės ir dvasinio atvirumo momentu apmąstyti, kokia yra kiekvieno asmeniškai dvasinė būklė, kaip siekiama blogį nugalėti gerumu, kokia asmeninė atsakomybė, pagarba ir dėmesys žmogui, jo atvirumo tausojimas, nepakantumas neigiamoms apraiškoms. Priminė, kad Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje, kur yra Krikščioniškųjų šeimų Karalienės paveikslas kiekvieną šeštadienį meldžiamasi už šeimas. Vedėjas konferenciją užbaigė žodžiais: „Marija, Šeimų Karaliene, melski už mus“.

Po konferencijos vyko maldos pusvalandis Palaimintojo koplyčioje. Jį vedė Draugijos Marijampolės skyriaus nariai.

Šv. Mišias Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo 10 vyskupų ir didelis būrys kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų. Homiliją sakė Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ. Jis teigė, kad kiekvienas palaimintasis, šventasis – krikščionis, kuris gyveno Evangelija. Pal. J. Matulaitis yra vienas iš jų. Homiletas kvietė pasvarstyti du dalykus, dvi mintis. Pirmiausia garsųjį Palaimintojo šūkį „Nugalėk blogį gerumu“, kurį jis pasirinko iš apaštalo Pauliaus laiško romiečiams (Rom 12, 21) ir prisiminti Jėzaus žodžius: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mt 5, 44). Antrasis dalykas, kurį paminėjo Panevėžio vyskupas, prasideda eilute iš Laiško žydams: „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome“ (Žyd 11, 1). Pavyzdys – Palaimintojo tikėjimo tikrumas. Tikėjimas jam buvo pats gyvenimas, „tikrovė, realesnė už žemę, ant kurios stovėjo, už orą, kuriuo kvėpavo. Evangelija – taisyklė, įstatymas, kuriuo vadovavosi tiek priimdamas sunkumus – ligą, kliūtis pašaukimo kelyje, tiek ir sutikdamas piktavališkumą arba apsileidimą iš pačios Bažnyčios žmonių. Vienintelis siekis, vienintelis troškimas – gyventi ir pasiaukoti dėl Dievo, Bažnyčios, dėl sielų“. Vyskupas homiliją užbaigė, kviesdamas sekti Pal. J. Matulaičio pavyzdžiu ir darbuotis pasaulyje vadovaujantis Evangelija. Būti krikščioniu niekada nebuvo lengva, kaip ir Jėzui nebuvo paprasta gyventi tarp žmonių. „Manau, kad tai darosi kaskart vis aktualiau: būti žmogumi, branginti moters ir vyro šeimą, saugoti gyvybę, palaikyti taiką, rodyti jautrumą, gyventi Evangelija ir teikti viltį bei skleisti Evangelijos džiaugsmą“.

Po iškilmių Bazilikoje renginys toliau vėl tęsėsi Dramos teatre. Po agapės vyresnioji ses. V. Plečkaitytė MVS, pavadinusi savo pokalbį su matulaitiečiais „Keletas žvilgsnių į Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos gyvenimą“, klausė: „Kas esame šiandien ir kuo kviečiami būti?“ Ragino kviesti vienuolijas į susitelkimo dienas parapijose, drąsiau mąstyti apie asmeninį įsipareigojimą kito atžvilgiu, gyvenimo kasdienybėje eiti link kito. Šeimos metais tą kitą pirmiausia matyti savo artumoje: vyrą, vaikus, tėvus, kaimynus. Visa tai mums padės būti nuoširdiems, suprasti kitus, viską įsidėmėti, svarstyti ir neštis su dėkingumu, skatino kasdien būti Dievo šviesoje, ieškotiti bendrystės su kitais.

Ses. Viktorija siūlė atlikti dienos sąžinės peržvalgą (suvažiavimo pabaigoje seserys vienuolės matulaitiečiams įteikė atmintines (konkrečias užduotis) – dienos peržvalgas, kurias atlikdavo Pal. J. Matulaitis. Tai – konkretus darbas – sekti palaimintuoju savo gyvenime).

Palaimintojo gyvenimo tyrinėtoja istorikė G. Gustaitė perskaitė Lietuvos žydų rabino laišką, skirtą Palaimintajam ir jo nuopelnams sprendžiant žydų klausimus vyskupo tarnystės Vilniuje metu. Toliau vyko Draugijos 7-asis suvažiavimas. Išrinkta nauja Draugijos taryba. Meninėje programoje skambėjo Palaimintajam skirtos eilės ir Vilkaviškio rajono Bartninkų moterų ansamblio „Aista“ (vadovė – A. Krapavickienė) atliekamos dainos.

Marijampolė
Vaidos Grigelytės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija