2014 m. vasario 28 d.    
Nr. 9
(2080)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Nauja Lietuvos kančių istorijos niekinimo viršūnė

Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis” tikino, kad dar yra nepanaudotų valstybės vidinių rezervų, kuriuos būtų galima skirti pensijų kompensavimui. Jis nemano, kad valdžios noras vis taikyti naujus mokesčius yra besotis. „Juk valdžia tų pinigų nepasiima, jie skirti visai valstybei“, – sakė B. Bradauskas. Pasak politiko, reikia atsisakyti užsieniečių gydymo, nustoti plėsti valstybinių pensijų kontingentą. Jo tikinimu, čia telkiasi dideli pinigai, kurie gali būti panaudoti dabar, siekiant kompensuoti pensijas. Pasak B. Bradausko, būtų galima atsisakyti ir tremtinių pensijų. „Kam mes mokame tremtinių pensijas? Kada mes mokame tremtinių pensijas tiems, kurie turėjo būti ištremti, bet jų niekas neištrėmė, o jiems mokame pensijas. Nė viena valstybė taip nedaro: nei Lenkija, nei Estija. Estai išvis moka vienkartinį metinį mokestį, kuris siekia apie 500 Lt (apie 135 eurus). Mes išleidžiame apie 300 mln. šitiems reikalams“, – sakė Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto pirmininkas. Pasak B. Bradausko, galų gale jau praėjo 20 metų, tiek laiko valstybė moka išmokas tremtiniams, tad politiko nuomone, skriauda jiems jau atlyginta.

Buvęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas konservatorius Jonas Survila prašo prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl socialdemokrato Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko viešų svarstymų apie sovietmečio trėmimus. Rašte generaliniam prokurorui Dariui Valiui J. Survila nurodo, kad B. Bradauskas viešai kalbėdamas šiurkščiai menkino Lietuvos gyventojus, patyrusius sovietų okupacijos metu įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui. Konservatorius prašo pradėti tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. Svarstydamas apie galimus pensijų kompensavimo finansinius šaltinius B. Bradauskas naujienų portalui delfi.lt teigė, jog tremtyje Sibire sovietmečiu gimę vaikai nepatyrė jokio streso, todėl valstybė neturėtų jiems mokėti papildomų išmokų.

„Susirinko chebra, paliudijo, kad partizanams nešė duoną ir jau mokame. Tokios netvarkos yra labai daug. Reikia mokėti tik tiems, kurie iš tikrųjų patyrė stresą, kurie buvo išvežti į Sibirą. O dabar vaikai, gimę Sibire. Koks skirtumas vaikui, kur jam gimti? Aš pasikalbu su draugais, kurie gimė Sibire: ką tu, sako, mes ten žymiai geriau gyvenome negu Lietuvoj, nei mums ten svarbu, kur ten tie tėvai Lietuvoje gyveno, nei ką. Baigė visi mokslus ir kiek nesugrįžo tų jaunų žmonių. Tai ką, mes turime juos surasti ir irgi pensijas mokėti?“ – kalbėjo B. Bradauskas.

J. Survila skunde prokurorams nurodo, jog pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą, tremtiniais, be kita ko, pripažįstami ir asmenys, gimę tremtinių šeimose trėmimo metu ir tremtyje, jeigu bent vienas iš tėvų buvo tremtinys ir jeigu bent vienam iš tėvų buvo taikomos specialios įskaitos sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).

„Todėl Seimo narys B. Bradauskas viešai ir užgauliu būdu teigdamas, kad nėra skirtumo tarp paprastų sovietmečiu Lietuvoje gimusių vaikų ir vaikų, dėl SSRS okupacijos ir vykdytų nusikaltimų žmoniškumui gimusių tremtyje (t.y. tremtinių) šiurkščiai įžeidžia ir menkina pastaruosius Lietuvos Respublikos gyventojus bei pačius nusikaltimus žmoniškumui. Didelė gausa viešai prieinamų Lietuvos istorikų darbų ir istorinės medžiagos aiškiai liudija, kokiomis kankinančiomis, sveikatai ir žmogaus orumui ypatingai žalingomis ir ilgalaikius neigiamus padarinius paliekančiomis prievartinėmis nelaisvės sąlygomis teko gyventi tremtiniams. Apibendrinantis ir tremtiniams priskiriamas B. Bradausko teiginys „mes ten žymiai geriau gyvenome nei Lietuvoje“ yra klaidinantis, iškreipiantis istorinius faktus ir skleidžiantis melagingą informaciją, šiurkščiai menkinantis Lietuvos tremtinius ir patį prievartinį trėmimą, kuris laikomas nusikaltimu žmoniškumui“, – teigia J. Survila.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina politikus kalbėti atsakingiau ir užsimena norinti, kad sprendimai būtų priimami po rinkimų, o ne iki jų. „Dabar matome ir mėginimą supriešinti žmones, ir priešpastatyti pensininkus prieš kitą visuomenės dalį. Tikiuosi, kad mes daug racionaliau kalbėsime – visi politikai, ir ypač valdančiosios daugumos politikai – po visų rinkimų“, – sakė D. Grybauskaitė.

Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius B. Bradausko mintis vadina nauja Lietuvos kančių istorijos niekinimo viršūne.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos taryba priėmė memorandumą, kuriuo reikalauja socialdemokrato Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko B. Bradausko atsiprašymo dėl jo žodžių apie tremtinius. Pasak memorandumo, Socialdemokratų partija „turi politiškai įvertinti Seimo nario B. Bradausko viešą pasisakymą, kuriuo jis įžeidinėjo ir žemino buvusius tremtinius, ir įpareigoti jį viešai atsiprašyti“. Teigiama, kad Generalinė prokuratūra turėtų tirti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už B.Bradausko viešą sovietinio genocido menkinimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija