Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Alytaus dekanate

Kunigą įrašėme į savo širdis

Šv. Angelų Sargų maldos namuose tądien susirinkusieji galėjo apžiūrėti „Dienos namų“ savanorių parengtą saleziečio kun. Prano Gavėno kūrinių ekspoziciją

Alytus. Antrą vasario sekmadienį alytiškiai Šv. Angelų Sargų parapijoje pagerbė prieš 14 metų mirusį miesto Garbės pilietį, saleziečių draugijos narį, ilgametį žurnalo „Saleziečių žinios“ redaktorių kun. Praną Gavėną SDB. Šia proga šv. Mišias koncelebravo Alytaus dekanas ir klebonas garbės kanauninkas Arūnas Užupis bei kun. Petras Dumbliauskas SDB iš Kauno Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, parapijos. Apie visų gerbiamo kunigo gyvenimą, darbus bei asmeninius susitikimus mintimis dalijosi miesto Tarybos narys Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijos atstovas Albinas Minkevičius, Dainavos krašto ateitininkų valdybos pirmininkas gydytojas Almantas Geležius, pedagogai: tikybos mokytoja Albina Minkevičienė, šių eilučių autorė, garbaus dvasininko mokinys ir bendražygis Alfonsas Vitkauskas. Renginio meninę dalį kūrė režisierės – Muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja Rita Leitanienė ir apskrities literatų klubo „Tėkmė“ vadovė Emilija Krušinienė. Konferenciją vedė viešosios įstaigos „Dienos namai“ direktorė Kristina Bondareva.

Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Prasmingas minėjimas

Roneta Rožėnaitė ir Viktorija Survilaitė prie 8 b klasės mokinių darbų

PASVALYS. Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – pasvaliečiai rinkosi į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčią. Dauguma buvo pasipuošę trispalve simbolika: vėliavėlėmis, šalikais, kepurėmis, širdelėmis ar gėlytėmis atlapuose, bet visi – su tikėjimu ir malda. Pasvalio jaunieji šauliai su vadovu Algiu Kalvėnu kariškai pasitempę išsirikiavo prie savo vėlavos bažnyčioje. Šv. Mišias už Lietuvos valstybę aukojo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius. Jis homilijoje kalbėjo, kad per Šventąjį Raštą Jėzus aiškiai, gyvai kalba mums apie įstatymo vykdymą, apie Dievo žodžio ir Jo mokymo svarbą. Kristaus Evangelija – Geroji Naujiena mums, žemės keleiviams. Ji kuria ateitį. Apie vertybėmis pagrįstą laisvę, ateities Lietuvą mąstė net ir tie 20 vyrų, tarp jų ir kraštietis Jonas Vileišis, prieš 96 metus pasirašiusių Vasario 16-osios aktą. Šie kilnūs valstybės vyrai, nepaisydami tautybės, religinių įsitikinimų, vieningai pasisakė už valstybingumą, demokratiją, savarankiškumą, nepriklausomybę, vienybę, laisvą tautos kūrybą, gyvenimą kuriant Lietuvos ateitį. Jie paliko mums testamentą – garbingai gyventi ir dirbti vardan savo tėvynės Lietuvos. Klebonas apgailestavo, kad šiandieninėje aplinkoje yra dar daug kliūčių: nesantaika tarp žmonių, skurdas, pažeminimas, smurtas. Tai trukdo siekti vienybės šeimoje, tautoje, valstybėje. Klebonas Albertas ragino siekiant tobulesnės ateities daugiau rūpintis savo šeimų dvasine stiprybe, jose puoselėti krikščioniškas vertybes. Po šv. Mišių rinktasi į miesto aikštę. Čia vyko kiti renginiai. Skambėjo dainos apie tėvynę, laisvę, draugystę. Buvo galima paragauti kareiviškos košės. Pagrindinis šventės akcentas, kai visi susirinkusieji laikė savo rankose Pasvalio „Lėvens“ mokyklos bendruomenės pagamintą Trispalvę, sukurtą 2009–2011 metais (tuo metu mokyklai vadovavo direktorius Danis Vaišnoras). Jos ilgis – apie 75 metrai. Per kūrybiškumą, vieningumą bei nuoširdumą bendruomenė siekė skleisti meilę savo gimtinei Lietuvai. Trispalvė įvairi švenčių proga buvo išskleista šešis kartus.

Panevėžio vyskupijoje

Anykščių dekanate

Klebono jubiliejus

Gėlėmis pagerbtas Lietuvos mokslų akademijos mišraus choro vadovas Vytautas Verseckas (kairėje), centre – kun. Sigitas Sudentas

ALANTA. Kovo 8 dieną, sekmadienį, Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje buvo paminėtas klebono kun. Sigito Sudento 50 metų jubiliejus. Vidurdienį pamaldos prasidėjo Rožinio malda prie Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, paveikslo kopijos. Šv. Mišias aukojo jubiliatas, giedojo Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras (vadovas – Vytautas Verseckas, chormeisterė ir koncertmeisterė – Judita Taučaitė, tarybos pirmininkas – Vilius Maslauskas). Pasibaigus pamaldoms, klebonas dėkojo savo parapijiečiams, su kuriais per 11 šioje parapijoje darbo metų puikiai sutarė visais klausimais. Parapijiečių gėlės ir gražūs žodžiai liudijo meilę ir pagarbą klebonui. Nuskambėjo nuoširdus „Ilgiausių metų“ palinkėjimas.

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Šv. Kazimiero šventė

Jaunieji maldininkai Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčioje

VĖŽAIČIAI. Kovo 4 dieną Lietuva šventė savo dangiškojo globėjo šventojo karalaičio Kazimiero šventę. Maldininkai iš Telšių vyskupijos tą dieną rinkosi į diecezinę Vėžaičių Šv. Kazimiero šventovę, kur vyko Šv. Kazimiero atlaidai. Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia – seniausia Šv. Kazimiero šventovė Vakarų Lietuvoje, pastatyta 1784 metais, minit 300-ąsias šv. Kazimiero mirties metines. Šiemet sukanka 530 metų nuo karalaičio Kazimiero gimimo dangui dienos ir 230 metų nuo Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčios pastatymo.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Prisiminė kelionę į Romą

Šilalės dekanato piligrimai su kunigais bažnyčioje sausio 26-ąją po šv. Mišių

ŠILALĖ. Prieš metus, minint Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų, net 700 piligrimų iš Žemaitijos, iš jų 49 iš Šilalės dekanato, buvo išvykę į devynių dienų piligriminę kelionę aplankyti Romą. Jie dalyvavo aukojamose šv. Mišiose, lankėsi garsiausiose šio miesto šventovėse, o jose pasimeldę sėmėsi dvasinės stiprybės. Šią kelionę organizavo Telšių vyskupija, tuo įprasmindama Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus svarbą bei prasmę.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Paminėjo Lietuvos globėją

ŠILALĖ. Kovo 4-ąją, minint šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dieną, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje parapijos kunigai – dekanas kan. dr. Algis Genutis ir vikaras Mindaugas Alekna – aukojo šv. Mišias. Homilijoje kun. M. Alekna plačiai apžvelgė karalaičio, Lietuvos globėjo Kazimiero (1458–1484), kilusio iš Lietuvos valdovų Gediminaičių giminės, kurios pradžia siekia XIII amžių, gyvenimą. Atsisakęs vedybų, šv. Kazimieras atsidėjo vien maldai. Be to, jis buvo be galo dosnus, todėl daug kuo padėdavo vargšams, vienuolynams ir bažnyčioms. Deja, dar būdamas jaunas, iškeliavo amžinybėn. Dėl begalinio pamaldumo, išlaikyto skaistumo bei pasiaukojimo kitiems popiežius Urbonas VIII paskelbė Kazimierą Lietuvos dangiškuoju globėju, o 1948 m. birželio 11 d. popiežius Pijus XII paskelbė šį šventąjį „visos lietuvių jaunuomenės ypatingu, danguje esančiu, Globėju pas Dievą“. Anot kun. M. Aleknos, šv. Kazimiero kultas pasklido po visą pasaulį. Vien Lietuvoje yra net 15, o Lenkijoje – 50 bažnyčių, tituluotų šv. Kazimiero titulu. Šio šventojo vardas įsiliejo net į pasaulietišką gyvenimą: kasmet miestuose ir miesteliuose švenčiamos Kaziuko mugės, šiam šventajam statomos koplytėlės, drožiamos statulėlės.

Kaišiadorių vyskupijoje

Molėtų dekanate

Vasario 16-osios įprasminimas – Garbės piliečio vardo suteikimas

Molėtų rajono savivaldybės Garbės pilietis Molėtų dekanas mons. Kęstutis Kazlauskas

MOLĖTAI. „Šiandien ypatinga diena mūsų valstybės istorijoje. Minime kiekvienam Lietuvos piliečiui brangią datą, vieną pamatinių mūsų tautos švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną“ – tokiais žodžiais Molėtų rajono meras Stasys Žvinys pradėjo Vasario 16-ajai skirtą renginį Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Po to molėtiškiams išreiškė pagarbą Seimo nariai Petras Čimbaras ir Valentinas Stundys, kuris Nepriklausomybės aktą įvardijo viso labo tik kaip žodį, kurį žmonės pavertė kūnu, ir pasveikino su gražiausia nuostabiausia mūsų Valstybės pradžios diena.