2014 m. kovo 14 d.    
Nr. 11
(2082)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Ukrainos pamokos. Rusijos agresijos akivaizdoje reikia susigrąžinti vidinį jėgos šaltinį

Interviu su Seimo nariu Algirdu Patacku

Kokios, Jūsų manymu, Rusijos agresijos pamokos Lietuvai, ko galėtume pasimokyti?

Rusijos plėtimasis – iracionalus, pasąmoninis dalykas, jie gali gyventi tiktai plėsdamiesi. Tai Eurazijos pricipas. Dabar Ukraina, po to, jeigu jų nesustabdysi, galbūt Narva, o po jos – gal ir Lenkijos-Lietuvos koridorius, „skriaudžiamas“ Kaliningradas… Rusija nuo seno pripažįsta tiktai jėgą ir sustabdyti juos galima tik jėga, nors svarbios ir ekonominės sankcijos.


Keturis kartus sumažintos antstolių taikomos išlaidos

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis patvirtino naujas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, kurios nustato naują ir supaprastintą iki 200 litų dydžio skolų išieškojimo procesą, ženkliai sumažinantį vykdymo išlaidas išieškant mažas skolas iš dešimčių tūkstančių Lietuvos gyventojų. „Kiekvienais metais antstoliams pateikiama vykdyti per 120 tūkstančių vykdomųjų dokumentų, kuriuose išieškomos mažesnės negu 200 litų dydžio sumos, todėl nauji pakeitimai yra tikras palengvinimas dešimtims tūkstančių skolininkų. Šį klausimą nesėkmingai bandyta spręsti nuo 2007 metų, todėl džiaugiuosi, kad jį pagaliau pavyko sureguliuoti“, – sakė J. Bernatonis. Naujos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nustato, kad iki 200 litų dydžio skolų išieškojimas 30 dienų bus vykdomas tik iš skolininko banko sąskaitoje esančių skolininko lėšų ir bus skaičiuojamos tik pašto ir būtinos vykdymo išlaidos, kurios išieškojimuose iki 10 litų sudaro 30 litų, išieškojimuose nuo 10 iki 50 litų – 40 litų ir išieškojimuose nuo 50 iki 200 litų – 50 litų. Teisingumo ministras pabrėžia, kad nuo šiol išieškodami mažesnes negu 200 litų dydžio skolas per 30 dienų laikotarpį antstoliai nebegalės reikalauti papildomų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui.


Dėl karo kurstymo Rusijos televizijos kanalais

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) susirūpino, kad dalį Lietuvos gyventojų informacija apie įvykius Ukrainoje pasiekia iš Rusijos televizijos kanalų. Keliama idėja regionuose, kuriuose mažai kalbama lietuviškai, laidas titruoti lenkų, rusų ar anglų kalbomis. Tokią idėją praėjusią savaitę vykusiame posėdyje iškėlė LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, pastebėjęs, kad lietuviškai nesuprantantys žmonės nežiūri lietuviškų kanalų ir visą informaciją apie įvykius Ukrainoje gauna iš Rusijos transliuotojų. LRTK narys Kęstutis Petrauskis paaiškino, kad šią paslaugą televizijos gali suteikti, tai iš principo nėra sudėtinga, bet papildomai kainuoja. Jo nuomone, reikėtų ieškoti galimybių kompensuoti dėl titravimo televizijų patiriamas išlaidas. Komisijos nuomone, dalyje šių kanalų buvo sistemingai ir nuosekliai pateisinama Rusijos kariuomenės invazija į suverenios valstybės – Ukrainos teritoriją.


Žmogaus teisių gynėjai: pabėgėliai Lietuvoje patiria pareigūnų smurtą ir savivalę

Pabėgėlių, prašančių prieglobsčio, teisės Lietuvoje yra pažeidinėjamos, o pažeidimai slepiami už uždaros sistemos durų, teigia Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pateikęs ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo dviem prieglobsčio prašytojams iš Afganistano.

Dar 2011–2012 metais Žmogaus teisių apžvalgoje ŽTSI buvo akcentavęs, jog prieglobsčio prašytojams Lietuvoje nėra tinkamai užtikrinamos tokios teisės, kaip teisė turėti gynėją, naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis, nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ar socialines paslaugas. Tačiau, anot instituto, už uždaros sistemos durų slepiasi ir daugiau žmogaus teisių pažeidimų. Kaip teigiama instituto pranešime, uždarumo politika, kurioje egzistuoja mažiau atskaitomybės ir daugiau erdvės savivalei bei savoms taisyklėms, o ne įstatymo taikymui, ypač pastebima Užsieniečių registracijos centro (URC) Pabradėje veikloje.


Teisingumo ministerijos kirtis telefoniniams sukčiams

Seimas priėmė Teisingumo ministerijos pasiūlytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kuriose leidžiama Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų padaliniams vykdyti kriminalinę žvalgybą įkalinimo įstaigose. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir jų padaromų nusikalstamų veikų, kurių nemaža dalis yra telefoninio sukčiavimo atvejai, skaičiaus augimą. Be to, iki šiol buvę teisiniai instrumentai neleidžia optimaliai užtikrinti laisvės atėmimo vietų kriminogeninės būklės valdymo ir visuomenės saugumo. „Teisingumo ministerijos pasiūlytos įstatymo pataisos gerokai apsunkins kalėjimuose veikiančių telefoninių sukčių galimybes vilioti pinigus iš žmonių. Seimo patvirtintos įstatymo pataisos leis sumažinti ir kitų įkalinimo įstaigose padaromų nusikaltimų skaičius“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija