2014 m. kovo 21 d.    
Nr. 12
(2083)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Gyvojo rožinio maldininkai meldėsi už šeimas

Pasvalio dekanato Gyvojo rožinio draugijos maldininkai, atsiliepdami į Lietuvos vyskupų paskelbtus Šeimos metus, sausį susirinko į dvasinį sambūrį – šv. Mišias, kurios yra aukojamos kiekvieną mėnesį, gyvojo rožinio maldos intencijomis.

Nepabūgę šaltuko maldininkai iš Pasvalio, Saločių, Pušaloto, Skrebotiškio, Krinčino, Daujėnų bei kitų parapijų rinkosi į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Čia juos nuoširdžiai sutiko parapijos klebonas kun. Albertas Kasperavičius, dekanato Gyvojo rožinio draugijos dvasios vadas kun. Miroslav Anuškevič ir kun. Feliksas Čiškauskas. Pirmiausia maldininkai suklaupė rožinio maldai. Kalbėjo ketvirtąją rožinio dalį ,,Garbės slėpiniai“, Šv. Mergelės Marijos litaniją, Šv. Bernardo maldą, Dievo gailestingumo vainikėlį ir litaniją. Melstasi, kad šeimos būtų apdovanotos gausiomis Dievo malonėmis, meldėsi už mirusius dvasininkus, vienuolius, vienuoles, gyvojo rožinio maldininkus. Atlikus rožinio maldininkų himną, prasidėjo šv. Mišios. Jos aukotos gyvojo rožinio maldos intencija, kad Šeimos metai neštų gausių dvasinių dovanų. Šv. Mišias aukojo kun. M. Anuškevič.


Ateitininkai pagerbė Šv. Jono Bosko relikvijas

Ateitininkai žygiuoja į Katedrą

Šv. Jono Bosko relikvijos kovo 2–16 dienomis keliavo per Lietuvą. Iki 2015 metų, kai bus minimas šventojo 200 metų gimimo jubiliejus, relikvijų kelionė baigsis Italijoje, nuo 2009 metų aplankiusi visą pasaulį. Kovo 14 dieną relikvijos pagerbtos Telšiuose. Ateitininkai iš Papilės, Varnių, Viekšnių, Kaltinėnų, Telšių ir Ukrinų rinkosi Telšių Vincento Borisevičiaus katalikiškoje gimnazijoje, kur Vytautas Markūnas ruošė nepaprastam susitikimui. Jis gyvai pristatė kun. Jono Bosko asmenybę, darančią įtaką tikinčiųjų apsisprendimams iki šiol. Vytautas paliudijo, kad jis saleziečius rado nuvykęs į Italijos miestą Turiną, kur augo ir triūsė kun. J. Boskas. Vytautas nori būti laimingas, todėl dažnai klausia: „Ko Dievas iš manęs nori?“ ir pats atsako: „Laimingas toks gyvenimas, kai pašventi save kitų gėriui“.


Ir jaunam, ir senam – Kaziuko mugė kiekvienam

Kaziuko mugės Jonavoje akimirkos

Kovo 4-ąją šiemet buvo ne tik tradiciškai minima Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero diena, bet drauge švenčiama ir viena smagiausių žiemos ir pavasario sandūros švenčių – Užgavėnės.

Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapija, prieš keletą metų klebono kun. Audriaus Mikitiuko iniciatyva pradėjusi organizuoti Kaziuko mugę miesto gyventojams, šiemet liko ištikima savo pačios sukurtai tradicijai. Šv. Kazimiero minėjimo iškilmė buvo pradėta švęsti šv. Mišiomis, po kurių visi miesto gyventojai buvo kviečiami atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir pasimėgauti mugės siūlomomis pramogomis.


Užgavėnės pradinėje mokykloje

Užgavėnių linksmybės Šiaulių Tėvo
Benedikto Andruškos pradinėje mokykloje

Kovo 4 dieną Šiaulių Tėvo Benedikto Andruškos pradinėje mokykloje vyko kultūrinė-pažintinė diena „Užgavėnių linksmybės“. Mokiniai plačiau susipažino su Užgavėnių šventės papročiais, tradicijomis, personažais. Dieną vainikavo Užgavėnių šventė, visus mokyklos mokinius ir mokytojus sukvietusi į mokyklos kiemą, kur laukė žiemos simbolis – Morė. Nuotaikingai dainuodami Užgavėnių dainas, pokštaudami, šventę pradėjo folkloro grupės „Jurgutis“ nariai ir mokytoja Ramutė Vedeckienė. Pritariant mokytojo Virgilijaus Nausėdo akordeono akordams, vadovaujant šokių mokytojai Ilonai Lukavičienei, Užgavėnių ratelius ir šokius linksmai vinguriavo daug žydukų, čigonų, giltinių, ožiukų ir kitų personažų. Visus nustebino mokykloje praktiką atliekantys Šiaulių universiteto studentai Justas ir Juozas. Jie suvaidino Kanapinio ir Lašininio kovą. Šventės pabaigoje apdovanotos pačios gražiausios Užgavėnių personažų kaukės.


Nevykęs juokdarys su kunigo sutana

Sovietmečiu visokios patyčios iš kunigų jau nieko nebestebindavo. „Buldozerinio ateizmo“ metais bažnyčios tarnai būdavo persekiojami, niekinami, o bažnyčios netgi uždaromos, paverčiamos sandėliais, muziejais, sporto salėmis, kolūkių kontoromis. Betgi taip būdavo gūdžiais sovietiniais laikais.

Deja, ir dabar, kai esame jau laisvi ir nepriklausomi daugiau kaip dvi dešimtis metų, pasityčiojimų iš kunigų, katalikų bažnyčios, tikinčiųjų jausmų yra tikrai daug. Dvasininkus vis prisimena humoro laidos, kunigų „tema“ nesvetima ir lietuviškiems filmams. Bet kaip prisimena? Dažnai kunigai parodomi iš neigiamos pusės – jie ir girtuokliai, ir meilužiai, ir apgavikai, ir visokių nuotykių patyrę... Gal tik viename televizijos filme, kuris ir dabar rodomas per Nacionalinę televiziją, – „Naisių vasara“ – kunigas yra teigiamas veikėjas...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija